Ragasnapiniai paukščiai

Bucerotiformes
Nepalinis aceras (Aceros nipalensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Ragasnapiniai paukščiai ( Bucerotiformes)
Binomas
Bucerotiformes Fürbringer, 1888

Ragasnapiniai paukščiai (Bucerotiformes) – paukščių (Aves) būrys. Anksčiau šio būrio šeimos buvo priskiriamos žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būriui.

Paplitimas pasaulyje

Daugiausiai paplitę Azijos, Afrikos, Australijos ir Okeanijos pusiaujo, subekvatorinio, atogrąžų ir subtropikų klimato zonose, o Europoje gyvenanti vienintelė būrio rūšis – kukučiai (Upupa epops), kurių arealas apima ir vidutinių platumų klimato juostos dalį.

Ragasnapiniai paukščiai Lietuvoje

Lietuvoje gyvena viena rūšis:

• Kukutis (Upupa epops); Lietuvoje retas, nuo 1989 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip 3 (R) kategorijos nykstanti rūšis.

Apibūdinimas

Tikrųjų kopikinių kukučių (Phoeniculus) ir tamsiųjų kopikinių kukučių (Rhinopomastus) gentys viena nuo kitos evoliucionavo maždaug prieš 10 milijonų metų, tad kai kurios kitos paukščių klasifikacijos jas laiko atskirais pošeimiais ar net atskiromis šeimomis. Neseni genetinių tyrimų duomenys rodo, kad dirviniai ragasnapiai (Bucorvidae) ir ragiai (Bycanistes) formuoja atskirą kladą, nei visi kiti likę ragasnapinių šeimos paukščiai. Jie reprezentuoja ankstyvą afrikietišką giminystės liniją, o visos kitos ragasnapinių paukščių būrio rūšys kilo Azijoje.

Vidutinio dydžio ir stambių paukščių būrys. Būriui priklauso daug rūšių su ilgais, lenktais, dažniausiai storais, rečiau laibais snapais, ant kurių dalis rūšių turi ragines išaugas. Stambiausia rūšis yra Pietų Afrikos ragasnapis (Bucorvus leadbeateri), kurios individai vidutiniškai sveria apie 3,77 kg, o maksimalus jų svoris iki 6,3 kg, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių apie 180 cm. Kitos stambios rūšys – abisininis ragasnapis (Bucorvus abyssinicus) ir didysis jaučiaragis (Buceros bicornis).

Matuojant pagal kūno ilgį, didžiausi yra tikrieji ragasnapiai (Rhinoplax vigil), kurie ilgos uodegos dėka siekia 160–170 cm, nors matuojant be ilgų uodegos plunksnų, jų kūno ilgis 110–120 cm.

Afrikiniai kukučiai (Upupa africana) yra tarp mažiausių būrio rūšių, kurių kūno ilgis 25–29 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 44–48 cm, svoris 38–67 g.

Priklausomai nuo rūšies, ragasnapiniai paukščiai minta vaisiais, vabzdžiais ir smulkiais žinduoliais. Dirvinių ragasnapių (Bucorvidae) šeimos abi rūšys plėšrios, minta driežais, varlėmis, nedideliais žinduoliais ir paukščiais.

Klasifikacija

Ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio rūšių klasifikacija iki šiol nenusistovėjusi ir keičiasi. Tarptautinė ornitologų sąjunga pagal pasaulio paukščių sąrašo v11.2 versiją išskiria 4 šeimas, 19 genčių ir 73 rūšis. 2021 m. duomenimis, pobūriai, šeimos, gentys ir rūšys surašytos abėcėlės tvarka žemiau:

Pobūris: Upupi

Šiam pobūriui priskirti nedideli, laibais, lenktais ir ilgais snapais paukščiai. 2 šeimos ir 3 gentys:

• Šeima: Phoeniculidae Bonaparte, 1831 – Kopikiniai kukučiai (šeimoje 2 gentys ir 9 rūšys)
  • Gentis: Phoeniculus Jarocki, 1821 – Tikrieji kopikiniai kukučiai
    • Phoeniculus bollei (Hartlaub, 1858) – Baltagalvis kopikinis kukutis;
    • Phoeniculus castaneiceps (Sharpe, 1871) Miškinis kopikinis kukutis;
    • Phoeniculus damarensis (Ogilvie-Grant, 1901) – Violetinis kopikinis kukutis;
    • Phoeniculus granti (Neumann, 1903);
    • Phoeniculus purpureus (Miller, JF, 1784) – Žaliasis kopikinis kukutis;
    • Phoeniculus somaliensis (Ogilvie-Grant, 1901) – Juodasnapis kopikinis kukutis;
  • Gentis: Rhinopomastus Jardine, 1828 – Tamsieji kopikiniai kukučiai
    • Rhinopomastus aterrimus (Stephens, 1826) – Juodasis kopikinis kukutis;
    • Rhinopomastus cyanomelas (Vieillot, 1819) Lenktasnapis kopikinis kukutis;
    • Rhinopomastus minor (Rüppell, 1845) – Abisininis kopikinis kukutis;
• Šeima: Upupidae Leach, 1820 – Kukutiniai (neskaitant išnykusių rūšių, šeimoje 1 gentis ir 3 rūšys, rečiau, kitos klasifikacijos išskiria 2 rūšis)
  • Gentis: Upupa Linnaeus, 1758 – Kukučiai
    • Upupa africana Bechstein, 1811 – Afrikinis kukutis; kaip atskiros rūšies statusas iki šiol ginčytinas, 2021 m. duomenimis kartais laikomas kukučio (Upupa epops africana) porūšiu.
    • Upupa epops Linnaeus, 1758 – Kukutis;
    • Upupa marginata Cabanis & Heine, 1860 – Madagaskarinis kukutis;

Pobūris: Buceroti

Šiam pobūriui priskirti vidutinio dydžio ir dideli, storais, lenktais, ilgais snapais paukščiai. Dauguma šeimos genčių ant snapo viršaus turi išaugusias ragines išaugas. 2 šeimos ir 16 genčių:

• Šeima: Bucerotidae Rafinesque, 1815 – Ragasnapiniai (2021 m. duomenimis šeimoje 15 genčių ir 59 rūšys)
  • Gentis: Aceros Hodgson, 1844 – Acerai
    • Aceros nipalensis (Hodgson, 1829) – Nepalinis aceras;
  • Gentis: Anorrhinus Reichenbach, 1849 – Kuoduotieji ragasnapiai
    • Anorrhinus austeni Jerdon, 1872 – Austeno kuoduotasis ragasnapis;
    • Anorrhinus galeritus (Temminck, 1831) – Tamsusis kuoduotasis ragasnapis;
    • Anorrhinus tickelli (Blyth, 1855) – Rudasis kuoduotasis ragasnapis;
  • Gentis: Anthracoceros Reichenbach, 1849 – Raibieji ragasnapiai
    • Anthracoceros albirostris (Shaw, 1808) – Rytinis raibasis ragasnapis;
    • Anthracoceros coronatus (Boddaert, 1783) – Indinis raibasis ragasnapis;
    • Anthracoceros malayanus (Raffles, 1822) – Malaizinis raibasis ragasnapis;
    • Antracoceros marchei Oustalet, 1885 – Palavaninis raibasis ragasnapis;
    • Anthracoceros montani (Oustalet, 1880) – Suluvinis raibasis ragasnapis;
  • Gentis: Berenicornis Bonaparte, 1850 – Azijiniai ragasnapiai
    • Berenicornis comatus (Raffles, 1822) Azijinis ragasnapis;
  • Gentis: Buceros Linnaeus, 1758 – Jaučiaragiai
    • Buceros bicornis Linnaeus, 1758 – Didysis jaučiaragis;
    • Buceros hydrocorax Linnaeus, 1766 – Ugninis jaučiaragis;
    • Buceros rhinoceros Linnaeus, 1758 – Malajinis jaučiaragis;
  • Gentis: Bycanistes Cabanis & Heine, 1860 – Ragiai
    • Bycanistes albotibialis (Cabanis & Reichenow, 1877);
    • Bycanistes brevis Friedmann, 1929 – Sidabrinis ragys;
    • Bycanistes bucinator (Temminck, 1824) – Trimituojantysis ragys;
    • Bycanistes cylindricus (Temminck, 1831) Rudaskruostis ragys;
    • Bycanistes fistulator (Cassin, 1850) – Triukšmingasis ragys;
    • Bycanistes subcylindricus (Sclater, PL, 1871) – Pilkaskruostis ragys;
  • Gentis: Ceratogymna Bonaparte, 1854 – Šalminiai ragasnapiai
    • Ceratogymna atrata (Temminck, 1835) – Juodasis šalminis ragasnapis;
    • Ceratogymna elata (Temminck, 1831) – Geltonasis šalminis ragasnapis;
  • Gentis: Horizocerus Oberholser, 1899
    • Horizocerus albocristatus (Cassin, 1848) – Baltakuodis ragasnapis;
    • Horizocerus hartlaubi (Gould, 1861) – Juodasis tokas;
  • Gentis: Lophoceros Hemprich & Ehrenberg, 1833
    • Lophoceros alboterminatus Büttikofer, 1889 – Vainikuotasis tokas;
    • Lophoceros bradfieldi (Roberts, 1930) – Uolinis tokas;
    • Lophoceros camurus (Cassin, 1857) – Mažasis tokas;
    • Lophoceros fasciatus (Shaw, 1812) – Afrikinis tokas;
    • Lophoceros hemprichii (Ehrenberg, 1833) – Hempricho tokas;
    • Lophoceros nasutus (Linnaeus, 1766) – Pilkasis tokas;
    • Lophoceros pallidirostris (Hartlaub & Finsch, 1870) – Blyškiasnapis tokas;
  • Gentis: Ocyceros Hume, 1873 – Azijiniai tokai
    • Ocyceros biostris (Scopoli, 1786) – Indinis tokas;
    • Ocyceros gingalensis (Shaw, 1812) – Šrilankinis tokas;
    • Ocyceros griseus (Latham, 1790) – Malabarinis tokas;
  • Gentis: Penelopides Reichenbach, 1849 – Penelopidai
    • Penelopides affinis Tweeddale, 1877 – Mindanajinis penelopidas;
    • Penelopides manillae (Boddaert, 1783) – Filipininis penelopidas;
    • Penelopides mindorensis Steere, 1890 – Mindorinis penelopidas;
    • Penelopides panini (Boddaert, 1783) – Rusvauodegis penelopidas;
    • Penelopides samarensis Steere, 1890 – Samarinis penelopidas;
  • Gentis: Rhabdotorrhinus Meyer, AB & Wiglesworth, 1898
    • Rhabdotorrhinus corrugatus (Temminck, 1832) – Geltonkrūtis aceras;
    • Rhabdotorrhinus exarhatus (Temminck, 1823) – Sulavesinis penelopidas;
    • Rhabdotorrhinus leucocephalus (Vieillot, 1816) – Raudonsnapis aceras;
    • Rhabdotorrhinus waldeni (Sharpe, 1877) – Rusvagalvis aceras;
  • Gentis: Rhinoplax Gloger, 1841 – Tikrieji ragasnapiai (kartais priskiriami Buceros genčiai)
    • Rhinoplax vigil (Pennant, 1781) sin. Buceros vigil – Tikrasis ragasnapis;
  • Gentis: Rhyticeros Reichenbach, 1849 – Riticeriai
    • Rhyticeros cassidix (Temminck, 1823) – Sulavesinis aceras;
    • Rhyticeros everetti Rothschild, 1898 – Sumbinis riticeras;
    • Rhyticeros narcondami Hume, 1873 – Narkondaminis riticeras;
    • Rhyticeros plicatus (Pennant, 1781) – Papuasinis riticeras;
    • Rhyticeros subruficollis (Blyth, 1843) – Geltongurklis riticeras;
    • Rhyticeros undulatus (Shaw, 1812) – Banguotasis riticeras;
  • Gentis: Tockus Lesson, 1830 – Tikrieji tokai
    • Tockus damarensis (Shelley, 1888);
    • Tockus deckeni (Cabanis, 1868) – Dekeno tokas;
    • Tockus erythrorhynchus (Temminck, 1823) – Raudonsnapis tokas;
    • Tockus flavirostris (Rüppell, 1835) – Rytinis tokas;
    • Tockus jacksoni (Ogilvie-Grant, 1891);
    • Tockus kempi Tréca & Érard, 2000;
    • Tockus leucomelas (Lichtenstein, MHC, 1842) – Pietinis tokas;
    • Tockus monteiri Hartlaub, 1865 – Monteiros tokas;
    • Tockus ruahae Kemp & Delport, 2002;
    • Tockus rufirostris (Sundevall, 1850);
• Šeima: Bucorvidae Bonaparte, 1854 – Dirviniai ragasnapiai (šeimoje 1 gentis ir 2 rūšys)
  • Gentis: Bucorvus Lesson, 1830 – Dirviniai ragasnapiai
    • Bucorvus abyssinicus (Boddaert, 1783) – Abisininis ragasnapis;
    • Bucorvus leadbeateri (Vigors, 1825) – Pietų Afrikos ragasnapis;

Istoriniais laikais išnykusios rūšys

• † Upupa antaios Olson, 1975 – Šv. Elenos salos kukutis;

Ragasnapinių paukščių fosilinės rūšys

• † Laurillardia smoleni;

Upupi pobūrio išnykusios Messelirrisoridae šeimos rūšys:

• † Messelirrisor grandis;
• † Messelirrisor halcyrostris;
• † Messelirrisor parvus;