Upupa antaiosŠv Elenos salos kukutisApsaugos būklėIšnykę IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas
Upupa antaios

† Upupa antaios | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šv. Elenos salos kukutis | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Išnykę (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Upupa antaios , 1975 | ||||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||||
Šv. Elenos salos kukučių buvęs paplitimo arealas pietiniame Atlanto vandenyne esančioje Šv. Elenos saloje apvestas raudonu skrituliu |
Šv. Elenos salos kukutis (Upupa antaios) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio, kukutinių (Upupiidae) šeimos išnykusi paukščių rūšis.
Šv. Elenos salos kukučiai kaip endeminiai paukščiai savaime gyveno pietinio Atlanto vandenyno viduryje esančioje Šv. Elenos saloje. Išnyko greitai po salos atradimo 1502 m., matyt, išnykimo priežastis buvo medžioklė ir į sąlą atsigabenti gyvūnai, kurie naikino jų kiaušinių dėtis.
Šv. Elenos salos kukučiai žinomi iš subfosilijos stadijoje rastų nepilnų griaučių dalių.
Pirmąją šios rūšies analizę 1963 m. padarė britų zoologas Filipas Ašmolas (Philip Ashmole), kuris rytinėje salos dalyje esančiose nuosėdose surado kairįjį žastikaulį, gerokai besiskiriantį nuo kitų kukutinių šeimos rūšių žastikaulių. 1975 m. nepilnų griaučių dalis surado paleontologas Storsas L. Olsonas (Storrs L. Olson), kuriuos sudarė abu ir kairysis šlaunikaulis. S. L. Olsonas šią išnykusią rūšį apibūdino kaip ganėtinai skirtingą ir tolimą dabartinėms kukučių (Upupa) rūšims.
Tiek kaukolės, tiek užpakalinės galūnės elementai buvo ilgesni ir sunkesni nei dabartinių kukučių (Upupa epops), tuo tarpu distaliniai elementai buvo labiau sumažėję. Šlaunikaulis buvo 19 % didesnis, užpakalinių galūnių elementų plotis buvo apie 33 % didesnis nei pas kukučius (Upupa epops).
Lyginant su dabartiniais kukučiais, Šv. Elenos salos kukučiai buvo žymiai stambesni, svėrė apie 101–145 g. Matyt, turėjo ribotą skraidymo galimybę ar buvo visiškai neskraidantys paukščiai.
Šv. Elenos salos kukučiai mito sausumoje gyvenusiais bestuburiais. Tarp tokių, matyt, buvo ir rūšies vabzdžiai. Jie buvo mažiausiai 7,8 cm ilgio – didžiausia auslindų (Dermaptera) būrio rūšis. Labidura herculeana gyveno urveliuose arba po akmenimis. Nuo 2014 m. ši salos endeminė vabzdžių rūšis laikoma išnykusia.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Upupa antaios“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- fossilworks.org / † Upupa antaios Olson 1975 (Saint Helena hoopoe) Archyvuota kopija 2020-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- birdlife.org / St Helena Hoopoe Upupa antaios
- psu.edu / Paleornithology of St. Helena Island, South Atlantic Ocean; STORRS L. OLSON | Smithsonian Contributions to Paleobiology • Number 23 | 1975
- oiseaux-birds.com / FAMILY UPUPIDAE Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto. Hoopoes
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Upupa antaios, Kas yra Upupa antaios? Ką reiškia Upupa antaios?
Upupa antaiosSv Elenos salos kukutisApsaugos bukleIsnyke IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Ragasnapiniai pauksciai Bucerotiformes Poburis Upupi Seima Kukutiniai Upupidae Gentis Kukuciai pauksciu gentis Upupa Rusis Sv Elenos salos kukutis Upupa antaios BinomasUpupa antaios 1975PaplitimasSv Elenos salos kukuciu buves paplitimo arealas pietiniame Atlanto vandenyne esancioje Sv Elenos saloje apvestas raudonu skrituliu Sv Elenos salos kukutis Upupa antaios ragasnapiniu pauksciu Bucerotiformes burio kukutiniu Upupiidae seimos isnykusi pauksciu rusis Sv Elenos salos kukuciai kaip endeminiai pauksciai savaime gyveno pietinio Atlanto vandenyno viduryje esancioje Sv Elenos saloje Isnyko greitai po salos atradimo 1502 m matyt isnykimo priezastis buvo medziokle ir į sala atsigabenti gyvunai kurie naikino ju kiausiniu detis Sv Elenos salos kukuciai zinomi is subfosilijos stadijoje rastu nepilnu griauciu daliu Pirmaja sios rusies analize 1963 m padare britu zoologas Filipas Asmolas Philip Ashmole kuris rytineje salos dalyje esanciose nuosedose surado kairįjį zastikaulį gerokai besiskiriantį nuo kitu kukutiniu seimos rusiu zastikauliu 1975 m nepilnu griauciu dalis surado paleontologas Storsas L Olsonas Storrs L Olson kuriuos sudare abu ir kairysis slaunikaulis S L Olsonas sia isnykusia rusį apibudino kaip ganetinai skirtinga ir tolima dabartinems kukuciu Upupa rusims Tiek kaukoles tiek uzpakalines galunes elementai buvo ilgesni ir sunkesni nei dabartiniu kukuciu Upupa epops tuo tarpu distaliniai elementai buvo labiau sumazeje Slaunikaulis buvo 19 didesnis uzpakaliniu galuniu elementu plotis buvo apie 33 didesnis nei pas kukucius Upupa epops Lyginant su dabartiniais kukuciais Sv Elenos salos kukuciai buvo zymiai stambesni svere apie 101 145 g Matyt turejo ribota skraidymo galimybe ar buvo visiskai neskraidantys pauksciai Sv Elenos salos kukuciai mito sausumoje gyvenusiais bestuburiais Tarp tokiu matyt buvo ir rusies vabzdziai Jie buvo maziausiai 7 8 cm ilgio didziausia auslindu Dermaptera burio rusis Labidura herculeana gyveno urveliuose arba po akmenimis Nuo 2014 m si salos endemine vabzdziu rusis laikoma isnykusia Saltiniai IUCN Red List Upupa antaios IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2016 10 01 fossilworks org Upupa antaios Olson 1975 Saint Helena hoopoe Archyvuota kopija 2020 07 05 is Wayback Machine projekto birdlife org St Helena Hoopoe Upupa antaios psu edu Paleornithology of St Helena Island South Atlantic Ocean STORRS L OLSON Smithsonian Contributions to Paleobiology Number 23 1975 oiseaux birds com FAMILY UPUPIDAE Archyvuota kopija 2020 02 20 is Wayback Machine projekto Hoopoes Vikiteka Sv Elenos salos kukutis vaizdine ir garsine medziaga