Ragasnapiniai

Pagrindinis puslapis | Ragasnapiniai
Bucerotidae

Didžiųjų jaučiaragių (Buceros bicornis) patinas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Ragasnapiniai paukščiai
( Bucerotiformes)
Pobūris: Buceroti
( Buceroti)
Šeima: Ragasnapiniai
( Bucerotidae)
Binomas
Bucerotidae
Rafinesque, 1815
Paplitimas

Ragasnapinių šeimos rūšių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje     

Ragasnapiniai (Bucerotidae) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio šeima. Anksčiau buvo priskiriami žalvarininių paukščių (Coraciiformes) būrio šeimai.

Paplitimas

Paplitę visoje Užsachario Afrikoje, bei Azijos žemyno atogrąžų, subekvatorinio ir pusiaujo klimato zonose, tai yra į pietus nuo Himalajų kalnų esantį visą Indijos subkontinentą, Pietryčių Aziją ir Australijos žemyno Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salas.

Išvaizda

Taip pavadinti dėl savo didelio snapo, kuris užlenktas į apačią ir turi savotiškas ragines išaugas (pvz., tokai tokių raginių išaugų neturi). Tačiau toks snapas yra lengvas, nes jame yra daug didelių oro ertmių. Snapo kraštai dantyti. Galva nedidelė, kaklas ir uodega ilgi, sparnai trumpi, suapvalinti. Nuskrenda netoli, tačiau skrydžio metu paukštis savo sparnais kelia didelį triukšmą. Apatinėje kūno dalyje plunksnos banguotai prigludusios. Gerklė ir aplink akis yra pliki ploteliai, akies viršutinis vokas su storomis šeriuotomis blakstienomis.

Visi ragasnapiai savo išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs vieni į kitus. Tai gana dideli paukščiai. Būdingas pirštų suaugimas: 2 ir 3 pirštai suaugę per pusę pagrindinio piršto ilgio, 3 ir 4 pirštai – prie 2 ir 3 (ragavarnių pirštai nesuaugę). Patinai šeriasi per lietaus sezoną. Patelės uodegos ir sparnų plunksnas keičia perėjimo metu ir toks šerimasis trunka ilgai

Gyvenamoji aplinka ir veisimasis

Gyvena tankiuose aukštuose miškuose. Didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, išskyrus ragavarnius, kurie apsigyvena krūmais apaugusiose atviresnėse vietose. Laikosi poromis, kartais sudaro laikinus būrius. Lizdą įsirengia drevėje. Perėjimo metu, kai patelė tupi ant kiaušinių, patinas drevės angą užmūryja moliu, kuris sustingsta ir patelė iš tokio lizdo negali išlysti. Per likusią nedidelę angelę patinas įkiša savo snapą, numeta patelei ir išsiritusiems jaunikliams maisto. Perėdama patelė numeta beveik visas savo plunksnas, todėl išimta iš lizdo negali skraidyti.

Kiaušiniai balti, vienspalviai arba su neryškiomis dėmelėmis. Stambiosios ragasnapių rūšys deda 1-3 kiaušinius, mažesnės – iki 5. Peri 1-1,5 mėnesio. Jaunikliai išsirita akli ir pliki, lizde dar išbūna nuo 1 iki 3-4 mėnesių. Per metus būna 2 vados.

Mityba

Ragasnapiai yra įvairiaėdžiai. Lesa vabzdžius, smulkius stuburinius, uogas, vaisius, kai kurių augalų šaknis, grūdus. Smulkiosios rūšys (pvz., tokai) lesa išimtinai vabzdžius, stambiosios – daugiausia vaisius.

Sistematika

Ragasnapinių (Bucerotidae) šeimos rūšių klasifikacija iki šiol nenusistovėjusi ir kartais keičiasi. Priklausomai nuo paukščių klasifikacijos šaltinio, dalis rūšių kartais priskiriamos skirtingai genčiai arba nepripažystama kaip atskira rūšis. Tarptautinė ornitologų sąjunga pagal pasaulio paukščių sąrašo v11.2 versiją išskiria 15 genčių ir 59 rūšis. 2021 m. duomenimis, gentys ir rūšys surašytos abėcėlės tvarka žemiau:

  • Gentis: Aceros Hodgson, 1844 – Acerai
  • Gentis: Anorrhinus Reichenbach, 1849 – Kuoduotieji ragasnapiai
  • Gentis: Anthracoceros Reichenbach, 1849 – Raibieji ragasnapiai
  • Gentis: Berenicornis Bonaparte, 1850 – Azijiniai ragasnapiai
  • Gentis: Buceros Linnaeus, 1758 – Jaučiaragiai
  • Gentis: Bycanistes Cabanis & Heine, 1860 – Ragiai
    • Bycanistes albotibialis (Cabanis & Reichenow, 1877);
    • Bycanistes brevis Friedmann, 1929 – Sidabrinis ragys;
    • Bycanistes bucinator (Temminck, 1824) – Trimituojantysis ragys;
    • Bycanistes cylindricus (Temminck, 1831) Rudaskruostis ragys;
    • Bycanistes fistulator (Cassin, 1850) – Triukšmingasis ragys;
    • Bycanistes subcylindricus (Sclater, PL, 1871) – Pilkaskruostis ragys;
  • Gentis: Ceratogymna Bonaparte, 1854 – Šalminiai ragasnapiai
  • Gentis: Horizocerus Oberholser, 1899
    • Horizocerus albocristatus (Cassin, 1848) – Baltakuodis ragasnapis;
    • Horizocerus hartlaubi (Gould, 1861) – Juodasis tokas;
  • Gentis: Lophoceros Hemprich & Ehrenberg, 1833
    • Lophoceros alboterminatus Büttikofer, 1889 – Vainikuotasis tokas;
    • Lophoceros bradfieldi (Roberts, 1930) – Uolinis tokas;
    • Lophoceros camurus (Cassin, 1857) – Mažasis tokas;
    • Lophoceros fasciatus (Shaw, 1812) – Afrikinis tokas;
    • Lophoceros hemprichii (Ehrenberg, 1833) – Hempricho tokas;
    • Lophoceros nasutus (Linnaeus, 1766) – Pilkasis tokas;
    • Lophoceros pallidirostris (Hartlaub & Finsch, 1870) – Blyškiasnapis tokas;
  • Gentis: Ocyceros Hume, 1873 – Azijiniai tokai
    • Ocyceros biostris (Scopoli, 1786) – Indinis tokas;
    • Ocyceros gingalensis (Shaw, 1812) – Šrilankinis tokas;
    • Ocyceros griseus (Latham, 1790) – Malabarinis tokas;
  • Gentis: Penelopides Reichenbach, 1849 – Penelopidai
    • Penelopides affinis Tweeddale, 1877 – Mindanajinis penelopidas;
    • Penelopides manillae (Boddaert, 1783) – Filipininis penelopidas;
    • Penelopides mindorensis Steere, 1890 – Mindorinis penelopidas;
    • Penelopides panini (Boddaert, 1783) – Rusvauodegis penelopidas;
    • Penelopides samarensis Steere, 1890 – Samarinis penelopidas;
  • Gentis: Rhabdotorrhinus Meyer, AB & Wiglesworth, 1898
    • Rhabdotorrhinus corrugatus (Temminck, 1832) – Geltonkrūtis aceras;
    • Rhabdotorrhinus exarhatus (Temminck, 1823) – Sulavesinis penelopidas;
    • Rhabdotorrhinus leucocephalus (Vieillot, 1816) – Raudonsnapis aceras;
    • Rhabdotorrhinus waldeni (Sharpe, 1877) – Rusvagalvis aceras;
  • Gentis: Rhinoplax Gloger, 1841 – Tikrieji ragasnapiai (kartais priskiriami Buceros genčiai)
    • Rhinoplax vigil (Pennant, 1781) sin. Buceros vigil – Tikrasis ragasnapis;
  • Gentis: Rhyticeros Reichenbach, 1849 – Riticeriai
    • Rhyticeros cassidix (Temminck, 1823) – Sulavesinis aceras;
    • Rhyticeros everetti Rothschild, 1898 – Sumbinis riticeras;
    • Rhyticeros narcondami Hume, 1873 – Narkondaminis riticeras;
    • Rhyticeros plicatus (Pennant, 1781) – Papuasinis riticeras;
    • Rhyticeros subruficollis (Blyth, 1843) – Geltongurklis riticeras;
    • Rhyticeros undulatus (Shaw, 1812) – Banguotasis riticeras;
  • Gentis: Tockus Lesson, 1830 – Tikrieji tokai
    • Tockus damarensis (Shelley, 1888);
    • Tockus deckeni (Cabanis, 1868) – Dekeno tokas;
    • Tockus erythrorhynchus (Temminck, 1823) – Raudonsnapis tokas;
    • Tockus flavirostris (Rüppell, 1835) – Rytinis tokas;
    • Tockus jacksoni (Ogilvie-Grant, 1891);
    • Tockus kempi Tréca & Érard, 2000;
    • Tockus leucomelas (Lichtenstein, MHC, 1842) – Pietinis tokas;
    • Tockus monteiri Hartlaub, 1865 – Monteiros tokas;
    • Tockus ruahae Kemp & Delport, 2002;
    • Tockus rufirostris (Sundevall, 1850);

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ragasnapiniai, Kas yra Ragasnapiniai? Ką reiškia Ragasnapiniai?

Pagrindinis puslapis | Į viršų