Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bošo reakcija yra anglies dvideginio ir vandenilio cheminė reakcija kurios metu gaunama atominė anglis grafitas vanduo i
Bošo reakcija
Bošo reakcija yra anglies dvideginio ir vandenilio cheminė reakcija, kurios metu gaunama atominė anglis (grafitas), vanduo ir 10 % reakcijai sunaudotos šilumos. Reakcijai vykti kaip katalizatorius reikalinga geležis ir 530–730 laipsnių pagal Celsijų temperatūra.
Reakcija užrašoma taip:
CO2(d) + 2 H2(d) → C(k) + 2 H2O(d)
Ši reakcija iš tikrųjų yra dviejų reakcijų gavinys. Pirmoji vyksta greičiausiai:
CO2 + H2 → CO + H2O
Sekanti reakcija nulemia cheminės Bošo reakcijos greitį:
CO + H2 → C + H2O
Pilnos reakcijos metu išsiskiria 2,3×103džaulių kiekvienam gramui anglies dvideginio, sureagavusio 650 °C temperatūroje. Reakcija vyksta temperatūrų ruože tarp 450 ir 600 °C.
Reakciją galima paspartinti naudojant geležies, kobalto ar nikelio katalizatorių. Rutenis taip pat spartina reakciją.
Kartu su Sabatjė reakcija, Bošo cheminė reakcija nagrinėjama kaip vienas iš būdų šalinti anglies dvideginį ir gaminti gryną vandenį kosminėse stotyse
Reakcija taip pat naudojama gaminti grafitui radioaktyviosios anglies datavimo metu.
Reakcija pavadinta vokiečių chemiko Karlo Bošo vardu.
Tiriamas Bošo reakcijos panaudojimas kosminių stočių gyvybės palaikymo sistemose. Nors šios reakcijos panaudojimas įgalina gauti visiškai uždarą deguonies ir vandenilio apykaitos ratą, kurio metu kaip atliekos gaminama anglis, iškylantys sunkumai reiškia, kad reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai, kol Bošo reaktorius taps tikrove. Pagrindiniai sunkumai yra aukštos reakcijos temperatūros palaikymas ir susidariusiais anglies suodžiais teršiamas katalizatoriaus paviršius, žalingai veikiantis reakcijos našumą.
Išnašos
- Messerschmid, Ernst and Reinhold Bertrand. Space Stations. Springer. 1999.
- Vandens gamybos metodai (aglų k.) Archyvuota kopija 2005-05-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bošo reakcija, Kas yra Bošo reakcija? Ką reiškia Bošo reakcija?
Boso reakcija yra anglies dvideginio ir vandenilio chemine reakcija kurios metu gaunama atomine anglis grafitas vanduo ir 10 reakcijai sunaudotos silumos Reakcijai vykti kaip katalizatorius reikalinga gelezis ir 530 730 laipsniu pagal Celsiju temperatura Reakcija uzrasoma taip CO2 d 2 H2 d C k 2 H2O d Si reakcija is tikruju yra dvieju reakciju gavinys Pirmoji vyksta greiciausiai CO2 H2 CO H2O Sekanti reakcija nulemia chemines Boso reakcijos greitį CO H2 C H2O Pilnos reakcijos metu issiskiria 2 3 103dzauliu kiekvienam gramui anglies dvideginio sureagavusio 650 C temperaturoje Reakcija vyksta temperaturu ruoze tarp 450 ir 600 C Reakcija galima paspartinti naudojant gelezies kobalto ar nikelio katalizatoriu Rutenis taip pat spartina reakcija Kartu su Sabatje reakcija Boso chemine reakcija nagrinejama kaip vienas is budu salinti anglies dvideginį ir gaminti gryna vandenį kosminese stotyse Reakcija taip pat naudojama gaminti grafitui radioaktyviosios anglies datavimo metu Reakcija pavadinta vokieciu chemiko Karlo Boso vardu Tiriamas Boso reakcijos panaudojimas kosminiu stociu gyvybes palaikymo sistemose Nors sios reakcijos panaudojimas įgalina gauti visiskai uzdara deguonies ir vandenilio apykaitos rata kurio metu kaip atliekos gaminama anglis iskylantys sunkumai reiskia kad reikalingi issamesni moksliniai tyrimai kol Boso reaktorius taps tikrove Pagrindiniai sunkumai yra aukstos reakcijos temperaturos palaikymas ir susidariusiais anglies suodziais tersiamas katalizatoriaus pavirsius zalingai veikiantis reakcijos nasuma IsnasosMesserschmid Ernst and Reinhold Bertrand Space Stations Springer 1999 Vandens gamybos metodai aglu k Archyvuota kopija 2005 05 29 is Wayback Machine projekto