62 09 18 š pl 19 30 01 r ilg 62 15500 š pl 19 50028 r ilg 62 15500 19 50028 Botnijos įlanka žemėlapyje Botnijos įlanka s
Botnijos įlanka

62°09′18″ š. pl. 19°30′01″ r. ilg. / 62.15500°š. pl. 19.50028°r. ilg.
Botnijos įlanka (suom. Pohjanlahti, šved. Bottniska viken) – šiaurinė Baltijos jūros dalis, įsiterpusi tarp Suomijos rytuose ir Švedijos vakaruose. Nuo Baltijos jūros ją skiria Alandų salos.
Plotas – 117 000 km², ilgis – 725 km, plotis – 80-240 km, vidutinis gylis – 60 m, didžiausias gylis – 295 m.
Botnijos įlanka yra pats šiauriausias sūrokas baseinas Europoje. Dėl pastovaus sausumos kilimo iš vandens išlenda vis nauji šcherai. Matavimai parodė, kad Botnijos įlankos šiaurinėje dalyje sausuma pakyla maždaug 90 cm per šimtą metų, o pietinėje – 20 cm. Kilimo priežastis yra 3 kilometrų storio ledo sluoksnis ledynmetyje savo svoriu spaudęs žemės plutą. Didžiausias, apie 1 000 m įspaudas teko šiaurinei įlankos daliai. Kilimas vyksta iki šių dienų, ir apskaičiuota, kad sausuma dar kils apie 150 m ir maždaug po 2 000 m Botnijos įlanka virs ežeru. Analogiška situacija, tik didesniu mastu stebima Šiaurės Amerikoje, Didžiųjų ežerų rajone.
Įlankos druskingumas stipriai mažėja iš pietų į šiaurę. Jeigu pietinėje dalyje jis atitinka Baltijos jūros druskingumą, tai šiaurinėje dalyje jis toks mažas, kad nejaučiamas druskos skonis ir gyvena .
Botnijos įlankos istorija glaudžiai susijusi su artimiausiomis valstybėmis. 600 metų laikotarpyje (iki 1809 m.) Suomija ir Švedija sudarė vieną imperiją. Šios šalys iki šios vienija bendrą kultūros paveldą. Tai atveria galimybes kurti bendras regiono plėtros perspektyvas aplink Botnijos įlanką. Pagrindiniai plėtros planai numatomi šiauriniame įlankos lanke. Botnijos lankas atlieka tarpinį vaidmenį tarp dviejų jūrų – Baltijos ir Barenco ir yra svarbus transporto koridorius.
Pagrindiniai uostai:
- Suomijos: Rauma, Poris, Vasa, Kokola, Oulu, Kemis.
- Švedijos: Jevlė, Hiudiksvalis, Sundsvalis, Umėjas, Liuleo.
Upės
- Kemijokis
- Kokemeenjokis
- Oulujokis
- Dalelvenas
- Jusnanas
- Junganas
- Indalselvenas
- Ongermanelvenas
- Umeelvenas
- Šelefteelvenas
- Piteelvenas
- Liuleelvenas
- Kalikselvenas
- Torniojokis
Miestai
- Oulu
- Poris
- Rauma
- Vasa
- Liuleo
- Umeo
- Herniosandas
- Sundsvalis
- Jevlė
- Jakobstadas
Šaltiniai
- Gulf of Bothnia. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2024-05-11.
- Sausumos kilimas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Botnijos įlanka, Kas yra Botnijos įlanka? Ką reiškia Botnijos įlanka?
62 09 18 s pl 19 30 01 r ilg 62 15500 s pl 19 50028 r ilg 62 15500 19 50028 Botnijos įlanka zemelapyje Botnijos įlanka suom Pohjanlahti sved Bottniska viken siaurine Baltijos juros dalis įsiterpusi tarp Suomijos rytuose ir Svedijos vakaruose Nuo Baltijos juros ja skiria Alandu salos Plotas 117 000 km ilgis 725 km plotis 80 240 km vidutinis gylis 60 m didziausias gylis 295 m Botnijos įlanka 1830 m Botnijos įlanka yra pats siauriausias surokas baseinas Europoje Del pastovaus sausumos kilimo is vandens islenda vis nauji scherai Matavimai parode kad Botnijos įlankos siaurineje dalyje sausuma pakyla mazdaug 90 cm per simta metu o pietineje 20 cm Kilimo priezastis yra 3 kilometru storio ledo sluoksnis ledynmetyje savo svoriu spaudes zemes pluta Didziausias apie 1 000 m įspaudas teko siaurinei įlankos daliai Kilimas vyksta iki siu dienu ir apskaiciuota kad sausuma dar kils apie 150 m ir mazdaug po 2 000 m Botnijos įlanka virs ezeru Analogiska situacija tik didesniu mastu stebima Siaures Amerikoje Didziuju ezeru rajone Įlankos druskingumas stipriai mazeja is pietu į siaure Jeigu pietineje dalyje jis atitinka Baltijos juros druskinguma tai siaurineje dalyje jis toks mazas kad nejauciamas druskos skonis ir gyvena Botnijos įlankos istorija glaudziai susijusi su artimiausiomis valstybemis 600 metu laikotarpyje iki 1809 m Suomija ir Svedija sudare viena imperija Sios salys iki sios vienija bendra kulturos pavelda Tai atveria galimybes kurti bendras regiono pletros perspektyvas aplink Botnijos įlanka Pagrindiniai pletros planai numatomi siauriniame įlankos lanke Botnijos lankas atlieka tarpinį vaidmenį tarp dvieju juru Baltijos ir Barenco ir yra svarbus transporto koridorius Pagrindiniai uostai Suomijos Rauma Poris Vasa Kokola Oulu Kemis Svedijos Jevle Hiudiksvalis Sundsvalis Umejas Liuleo UpesKemijokis Kokemeenjokis Oulujokis Dalelvenas Jusnanas Junganas Indalselvenas Ongermanelvenas Umeelvenas Selefteelvenas Piteelvenas Liuleelvenas Kalikselvenas TorniojokisMiestaiOulu Poris Rauma Vasa Liuleo Umeo Herniosandas Sundsvalis Jevle JakobstadasSaltiniaiGulf of Bothnia Britannica Online Encyclopedia Nuoroda tikrinta 2024 05 11 Sausumos kilimas Vikiteka Botnijos įlanka vaizdine ir garsine medziaga