Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Globulė arba Boko globulė tamsus dujų dulkių debesis kuriame kartais gali vykti žvaigždėdara Globulės randamos H II srit
Boko globulė
Globulė arba Boko globulė – tamsus dujų-dulkių debesis, kuriame kartais gali vykti žvaigždėdara. Globulės randamos H II srityse, jų masės apie 10–50 Saulės masės, debesų matmenys yra maždaug šviesmečio eilės. Boko globulėse randama molekulinio vandenilio (H2), anglies oksidų, helio ir apie 1 % (pagal masę) silikatinių dulkelių. Iš Boko globulių dažniausiai susidaro dvinarės arba daugianarės žvaigždžių sistemos.
Pirmasis globules atrado vokiečių kilmės amerikiečių astronomas 1947 metais (todėl jos kartais ir vadinamos jo vardu). Kartu su jie iškėlė hipotezę, kad tose globulėse vyksta žvaigždėdara Kadangi tamsūs debesys sugeria visą regimąją šviesą, tik 1990 m. infraraudonojo diapazono stebėjimai patvirtino, kad globulių viduje vyksta žvaigždėdaros procesai. Tolesni tyrimai atskleidė, kad kai kuriose globulėse slypi šilumos šaltiniai, kai kuriose yra Herbigo ir Haro objektų, o dar kai kuriose stebimos molekulinės dujų čiurkšlės. Milimetrinio diapazono emisinių linijų tyrimai parodė, kad globulių viduje vyksta medžiagos akrecija į prožvaigždę.
Išoriškai Boko globulės yra vieni šalčiausių objektų (tik apie 3 K). Todėl juos tyrinėjant daugiausia informacijos tikimasi gauti iš infraraudonojo diapazono.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Clemens D.P., Yun, J.L., Heyer M.H. (1991). Bok globules and small molecular clouds – Deep IRAS photometry and (C-12)O spectroscopy, Astrophysical Journal Supplement, v.75, p.877.
- Launhardt R., Sargent A.I., Henning T., et al. (2002). Binary and multiple star formation in Bok globules, Proceedings of IAU Symposium No. 200 on The Formation of Binary Stars. Eds Reipurth & Zinnecker, p.103.
- Bok, B. J., Reilly, E. F. (1947). Small Dark Nebulae, Astrophysical Journal, v.105, p.255.
- Yun J.L., Clemens D.P. (1990). Star formation in small globules – Bart Bok was correct, Astrophysical Journal, v.365, p. L73.
- Reipurth, B., Heathcote, S., & Vrba, F. (1992), Star formation in Bok globules and low - mass clouds. IV - Herbig-Haro objects in B335, Astronomy & Astrophysics, v.256, p.225.
- Yun, J. L., & Clemens, D. P. (1992). Discovery of outflows from young stellar objects in BOK globules, Astrophysical Journal, v.385, p. L21.
- Zhou, S., Evans, N. J., II, Kömpe, C., & Walmsley, C. M. (1993). Evidence for protostellar collapse in B335, Astrophysical Journal, v.404, p.232.
Nuorodos
- Straipsnis iš American Scientist Archyvuota kopija 2003-06-29 iš Wayback Machine projekto. (2001)
- Žvaigždė formuojasi
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Boko globulė, Kas yra Boko globulė? Ką reiškia Boko globulė?
Globule arba Boko globule tamsus duju dulkiu debesis kuriame kartais gali vykti zvaigzdedara Globules randamos H II srityse ju mases apie 10 50 Saules mases debesu matmenys yra mazdaug sviesmecio eiles Boko globulese randama molekulinio vandenilio H2 anglies oksidu helio ir apie 1 pagal mase silikatiniu dulkeliu Is Boko globuliu dazniausiai susidaro dvinares arba daugianares zvaigzdziu sistemos Boko globules padrikojo spieciaus H II srityje nufotografuotos Hablo teleskopu Pirmasis globules atrado vokieciu kilmes amerikieciu astronomas 1947 metais todel jos kartais ir vadinamos jo vardu Kartu su jie iskele hipoteze kad tose globulese vyksta zvaigzdedara Kadangi tamsus debesys sugeria visa regimaja sviesa tik 1990 m infraraudonojo diapazono stebejimai patvirtino kad globuliu viduje vyksta zvaigzdedaros procesai Tolesni tyrimai atskleide kad kai kuriose globulese slypi silumos saltiniai kai kuriose yra Herbigo ir Haro objektu o dar kai kuriose stebimos molekulines duju ciurksles Milimetrinio diapazono emisiniu liniju tyrimai parode kad globuliu viduje vyksta medziagos akrecija į prozvaigzde Isoriskai Boko globules yra vieni salciausiu objektu tik apie 3 K Todel juos tyrinejant daugiausia informacijos tikimasi gauti is infraraudonojo diapazono Taip pat skaitykiteMolekulinis debesisSaltiniaiClemens D P Yun J L Heyer M H 1991 Bok globules and small molecular clouds Deep IRAS photometry and C 12 O spectroscopy Astrophysical Journal Supplement v 75 p 877 Launhardt R Sargent A I Henning T et al 2002 Binary and multiple star formation in Bok globules Proceedings of IAU Symposium No 200 on The Formation of Binary Stars Eds Reipurth amp Zinnecker p 103 Bok B J Reilly E F 1947 Small Dark Nebulae Astrophysical Journal v 105 p 255 Yun J L Clemens D P 1990 Star formation in small globules Bart Bok was correct Astrophysical Journal v 365 p L73 Reipurth B Heathcote S amp Vrba F 1992 Star formation in Bok globules and low mass clouds IV Herbig Haro objects in B335 Astronomy amp Astrophysics v 256 p 225 Yun J L amp Clemens D P 1992 Discovery of outflows from young stellar objects in BOK globules Astrophysical Journal v 385 p L21 Zhou S Evans N J II Kompe C amp Walmsley C M 1993 Evidence for protostellar collapse in B335 Astrophysical Journal v 404 p 232 NuorodosStraipsnis is American Scientist Archyvuota kopija 2003 06 29 is Wayback Machine projekto 2001 Zvaigzde formuojasi