| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Bohemijos Miškas (vok. Böhmerwald), Šumava (ček. Šumava) – žemi kalnai Centrinėje Europos dalyje, Bohemijos srityje (nuo čia ir pavadinimas). Stūkso Čekijoje ir Austrijoje, tie patys kalnai, tik pavadinti Bavarijos Mišku, yra Vokietijoje. Vidutinis kalnų aukštis 1000–1200 m. Aukščiausia viršūnė (neįskaitant Bavarijos Miško viršūnės Didžiojo Arberio – 1456 m) – Plechai, siekianti 1378 m. Tai vieni seniausių Europos kalnų, susidarę iš granitų, gneisų, kristalinių skalūnų ir kitokių uolienų.
Kalnai skiria upių, įtekančių į Juodąją jūrą ir į Šiaurės jūrą, baseinus. Iš kalnų išteka Vltava, Otava ir Uhlava.
Kalnų šlaitai apaugę spygliuočių ir mišriaisiais miškais, įsikūręs Šumavos nacionalinis parkas. Plėtojamas turizmas, žiemos sportas.
Pavadinimai ir etimologija
Dėl istorinių priežasčių čekų ir vokiečių pusės kalbose vietovės vadinamos skirtingai: čekų kalboje čekų pusė vadinama Šumava, o Bavarijos pusė – Zadní Bavorský les ('Užpakalinis Bavarijos miškas'), tuo tarpu vokiečių kalboje čekų pusė vadinama Böhmerwald ('Bohemijos miškas'), o Bavarijos pusė – Bayerischer Wald ('Bavarijos miškas').
Čekų kalboje pavadinimas Šumava taip pat naudojamas visam Bohemijos ir Vokietijos regionui apibūdinti. Pavadinimas Šumava buvo paliudytas dar XV a. pabaigoje Antonio Bonfini veikale „Rerum unganicarum decades“. Liaudies etimologijoje šis pavadinimas siejamas su ček. šum, šumění 'šlamėjimas, šniokštimas', reiškiančiais medžių skleidžiamą garsą vėjyje. Tačiau labiausiai priimtina lingvistų nuomonė yra ta, kad Šumava kilusi iš rekonstruoto protoslaviško žodžio šuma 'tankus miškas' (plg. serb. šuma), ypač turint omenyje, kad regionas ribojasi su sorbų gyvenamomis Lusatijos teritorijomis šiaurės rytų Bavarijoje ir Saksonijoje. Panašių vietovardžių yra ir šiuolaikinėje Serbijoje, pvz., Šumadija 'tankaus miško kraštas'. Serbų kalba vis dar vartoja žodį šuma 'miškas', tad vietovardis Šumava gali reikšti „mišku apaugusias žemes“. Senoviniuose astronomo ir geografo Ptolemėjaus žemėlapiuose šis kalnynas vadinamas Gabreta. Geografo Strabono žemėlapiuose kalnų grandinė vadinama Sudeta. Abu šie pavadinimai laikomi keltų kilmės.
Geografija
Bohemijos mišką sudaro tankiai apaugę kalnai, kurių vidutinis aukštis siekia 800–1 400 metrų. Aukščiausia viršukalnė yra Großer Arber (1 456 m) Bavarijos pusėje. Aukščiausias taškas Bohemijos ir Austrijos pusėje – Plöckenstein (1 378 m). Ryčiausia viršukalnė – Sternstein (1 125 m). Tai vienas seniausių kalnynų Europoje, todėl kalnai yra apvalių formų, su nedaug uolėtų atodangų. Bohemijos miškui būdingi aukštieji plynaukščiai, esantys 1 000–1 200 m aukštyje, pasižymintys atšiauriu klimatu ir gausiais aukštapelkių plotais.
Gamta
Kaip pasienio regionas, Bohemijos miškas pasižymi sudėtinga XX a. istorija. Šaltojo karo laikotarpiu buvo geležinės uždangos dalis, dėl to dideli teritorijos plotai buvo priverstinai ištuštinti, gyvenvietės sunaikintos. Ir anksčiau žmonių čia gyventa retai – šimtmečius šioje teritorijoje dominavo miškai, o ne žmogaus sukurta infrastruktūra. Šios unikalios aplinkybės lėmė, kad didelė dalis gamtos išliko nesugadinta ir menkai paveikta žmogaus veiklos, o esami ūkinės paskirtis plotai pamažu vėl užželia mišku.
Vertingiausia šios teritorijos dalis Čekijoje priklauso Šumavos nacionaliniam parkui, kraštovaizdžio draustiniui bei UNESCO biosferos rezervatui. Vokietijos pusėje saugoma teritorija apima Bavarijos miško nacionalinį parką. Bohemijos miškas yra populiari poilsio vieta, ypač tarp žygeivių – regionas pasižymi tinkamomis sąlygomis pėsčiųjų žygiams. Dauguma įdomiausių gamtos ir kultūros objektų yra sujungti daugiau kaip 500 km pažymėtais vasaros maršrutais bei daugybe dviračių takų. Tačiau parko administracijai ne visada pavyksta užtikrinti tinkamą apsaugą, o daugelis mano, kad sparčiai augantis turizmo infrastruktūros mastas griauna buvusią Šumavos ramybę. Šumavos nacionalinis parkas taip pat susiduria su žievėgraužio tipografo keliama problema, dėl kurios vyksta aštrios diskusijos, kaip su šia grėsme tvarkytis.
Vandens telkiniai
Bohemijos miškas yra kalnynas, skiriantis Juodosios jūros ir Šiaurės jūros baseinus. Iš čia išteka Vltavos, Otavos ir Uhlavos upės – visos jos prasideda Bohemijos miške. Dėl gausių kritulių (daugiausia sniego), aukštapelkių bei Lipno vandens telkinio, Šumavos regionas yra svarbus vandens rezervuaras Vidurio Europai. Nors ledyninės kilmės ežerai čia nėra itin reikšmingi kaip vandens saugyklos, jie pasižymi dideliu estetiniu ir kraštovaizdiniu vertingumu.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Bohemijos Miškas, Kas yra Bohemijos Miškas? Ką reiškia Bohemijos Miškas?