Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Biržų kunigaikštystė 1547 1811 m gyvavusi privati didikų Radvilų valda didikų valstybė Centras Biržai 1645 m Biržų kunig
Biržų kunigaikštystė
Biržų kunigaikštystė – 1547–1811 m. gyvavusi privati didikų Radvilų valda, didikų valstybė. Centras – Biržai.
Istorija
Kunigaikštyste Radvilų valda pradėta vadinti, kai 1547 m. Mikalojus Radvila Rudasis iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus gavo kunigaikščio titulą ir ėmė tituluotis Biržų ir Dubingių kunigaikščiu. Galutinai Biržų kunigaikštystė susiformavo XVI a. – XVII a. sandūroje. Iki 1731 m. priklausė Radvilų giminės Biržų-Dubingių šakai. Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603 m.) pastatydino Biržų pilį, rūmus, 1589 m. jo iniciatyva miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Biržai tapo Biržų kunigaikštystės ekonominiu ir kariniu centru.
Boguslavas Radvila (1620–1669 m.) buvo paskutinis Radvilų giminės Biržų vyriškosios šakos atstovas. Jo duktė Liudvika Karolina (1667–1695 m.) gyveno Karaliaučiuje ir Vokietijoje ir iš ten valdė savo valdas. 1731 m. Biržų kunigaikštystė perėjo Radvilų Nesvyžiaus – Olykos šakai. Biržų kunigaikštystė buvo svarbi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šiaurinio pasienio apsaugai. Neatsitiktinai jos savininkai Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas, Kristupas Radvila Jaunasis ir Jonušas Radvila buvo LDK etmonai.
Valdymas
Nuo XVII a. antrosios pusės Biržų kunigaikštystė buvo administruojama iš Slucko, vėliau iš Nesvyžiaus, iš to meto Radvilų valdų administracinių centrų. Nuo XVI a. vidurio kunigaikštystę tiesiogiai valdė vietininkai, arba seniūnai vyriausieji valdytojai. Nuo XVII a. vidurio Biržų kunigaikštystę valdė generaliniai ekonomai, administruojantys gubernatoriai, o seniūnai iš esmės buvo Biržų kunigaikštystės ūkvedžiais. Tačiau XVIII a. jie vėl tapo vyriausiaisiais valdytojais ir buvo vadinami gubernatoriais bei pilies seniūnais teisėjais.
Kaip ūkinis vienetas priklausė Radvilų Užnerio valdų sistemai, kaip bažnytinis – Biržų evangelikų reformatų distriktui.
Teritorija
Biržų kunigaikštystė buvo viena svarbiausių giminės latifundijų greta Kapyliaus, Nesvyžiaus, Slucko kunigaikštysčių. XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a. Biržų kunigaikštystę sudarė žemės Upytės ir Ukmergės pavietuose. Turėjo vieną magdeburginį miestą (centrą) – Biržus, 4 miestelius (Nemunėlio Radviliškis, Papilys, Salamiestis, Saločiai), smulkesnių Biržų kunigaikštystės dalių centrus. Kunigaikštystėje buvo 250–300 įvairaus dydžio, nuo 2 iki 106 valakų, gyvenviečių, dvarų bei palivarkų ir kaimų. Iš jų didesni Ageniškio dvaras, Astravo dvaras, Naradavos dvaras, Parovėjos dvaras.
Biržų kunigaikštystės administracija tiesiogiai valdė tik Biržų pirmąjį ir antrąjį bei Naradavos ir Parovėjos dvarus. Kiti Biržų kunigaikštystės dvarai, o jų XVII–XVIII a. buvo 50-70, paprastai palivarkai, būdavo išnuomojami bajorams, įkeičiami jiems už skolas, duodami valdyti leno ar kitokia teise. XVIII a. viduryje išnuomotas netgi pats Biržų dvaras ir miestas. Tuo metu Biržų kunigaikštystei priskirti Radvilų dvarai, esantys Vilniaus ir Kauno pavietuose bei Žemaitijoje.
1674 m. Biržų kunigaikštystė turėjo 530 valakų, 1682 m. – 660, 1708 m. – 1067. XVII a. pab.- XVIII a. prie Biržų kunigaikštystės buvo prijungta Alanta, Kėdainiai, Salos, Vyžuonos, Svėdasai, Tytuvėnai, Šventežeris ir kitos gyvenvietės.
Pabaiga
Valda prarado kunigaikštės statusą, kai Dominykas Jeronimas Radvila 1811 m. ją pardavė grafui Mykolui Tiškevičiui. Nors ir toliau buvo vadinama majoratu, ji tapo Tiškevičių ordinacija.
Išliko 1645 m. J. Narūnavičiaus sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis.
Šaltiniai
- , Vytautas Raudeliūnas. Biržų kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 238 psl.
Literatūra
- Biržų dvaro teismo knygos 1620-17451. Parengė V. Raudeliūnas ir R. Firkovičius. Vilnius, 1982.
- Jonas Yčas. Biržai. Kaunas, 1931
- R. Ragauskienė, D. Karvelis. 1645 m. J. Naronovičiaus – Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Vilnius, 1997 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biržų kunigaikštystė, Kas yra Biržų kunigaikštystė? Ką reiškia Biržų kunigaikštystė?
Birzu kunigaikstyste 1547 1811 m gyvavusi privati didiku Radvilu valda didiku valstybe Centras Birzai 1645 m Birzu kunigaikstystes zemelapisDidiku valdos Abieju Tautu Respublikoje Radvilu valdos pazymetos melynai Dalis ju sudare Birzu kunigaikstysteHerbas 1547 m Radviloms dovanotas Romos imperatoriausRadvilu pilis BirzuoseRadvilu herbas Ragai Traby Motiejus Stepanavicius rekonstrukcijaTiskeviciu herbas Lelija IstorijaKunigaikstyste Radvilu valda pradeta vadinti kai 1547 m Mikalojus Radvila Rudasis is Sventosios Romos imperijos imperatoriaus gavo kunigaikscio titula ir eme tituluotis Birzu ir Dubingiu kunigaiksciu Galutinai Birzu kunigaikstyste susiformavo XVI a XVII a sanduroje Iki 1731 m priklause Radvilu gimines Birzu Dubingiu sakai Kristupas Radvila Perkunas 1547 1603 m pastatydino Birzu pilį rumus 1589 m jo iniciatyva miestui suteiktos Magdeburgo teises Birzai tapo Birzu kunigaikstystes ekonominiu ir kariniu centru Boguslavas Radvila 1620 1669 m buvo paskutinis Radvilu gimines Birzu vyriskosios sakos atstovas Jo dukte Liudvika Karolina 1667 1695 m gyveno Karaliauciuje ir Vokietijoje ir is ten valde savo valdas 1731 m Birzu kunigaikstyste perejo Radvilu Nesvyziaus Olykos sakai Birzu kunigaikstyste buvo svarbi Lietuvos Didziosios kunigaikstystes siaurinio pasienio apsaugai Neatsitiktinai jos savininkai Kristupas Mikalojus Radvila Perkunas Kristupas Radvila Jaunasis ir Jonusas Radvila buvo LDK etmonai ValdymasNuo XVII a antrosios puses Birzu kunigaikstyste buvo administruojama is Slucko veliau is Nesvyziaus is to meto Radvilu valdu administraciniu centru Nuo XVI a vidurio kunigaikstyste tiesiogiai valde vietininkai arba seniunai vyriausieji valdytojai Nuo XVII a vidurio Birzu kunigaikstyste valde generaliniai ekonomai administruojantys gubernatoriai o seniunai is esmes buvo Birzu kunigaikstystes ukvedziais Taciau XVIII a jie vel tapo vyriausiaisiais valdytojais ir buvo vadinami gubernatoriais bei pilies seniunais teisejais Kaip ukinis vienetas priklause Radvilu Uznerio valdu sistemai kaip baznytinis Birzu evangeliku reformatu distriktui TeritorijaBirzu kunigaikstyste buvo viena svarbiausiu gimines latifundiju greta Kapyliaus Nesvyziaus Slucko kunigaikstysciu XVI a antrojoje puseje XVIII a Birzu kunigaikstyste sudare zemes Upytes ir Ukmerges pavietuose Turejo viena magdeburginį miesta centra Birzus 4 miestelius Nemunelio Radviliskis Papilys Salamiestis Salociai smulkesniu Birzu kunigaikstystes daliu centrus Kunigaikstysteje buvo 250 300 įvairaus dydzio nuo 2 iki 106 valaku gyvenvieciu dvaru bei palivarku ir kaimu Is ju didesni Ageniskio dvaras Astravo dvaras Naradavos dvaras Parovejos dvaras Birzu kunigaikstystes administracija tiesiogiai valde tik Birzu pirmajį ir antrajį bei Naradavos ir Parovejos dvarus Kiti Birzu kunigaikstystes dvarai o ju XVII XVIII a buvo 50 70 paprastai palivarkai budavo isnuomojami bajorams įkeiciami jiems uz skolas duodami valdyti leno ar kitokia teise XVIII a viduryje isnuomotas netgi pats Birzu dvaras ir miestas Tuo metu Birzu kunigaikstystei priskirti Radvilu dvarai esantys Vilniaus ir Kauno pavietuose bei Zemaitijoje 1674 m Birzu kunigaikstyste turejo 530 valaku 1682 m 660 1708 m 1067 XVII a pab XVIII a prie Birzu kunigaikstystes buvo prijungta Alanta Kedainiai Salos Vyzuonos Svedasai Tytuvenai Sventezeris ir kitos gyvenvietes PabaigaValda prarado kunigaikstes statusa kai Dominykas Jeronimas Radvila 1811 m ja pardave grafui Mykolui Tiskeviciui Nors ir toliau buvo vadinama majoratu ji tapo Tiskeviciu ordinacija Isliko 1645 m J Narunaviciaus sudarytas Birzu kunigaikstystes zemelapis Saltiniai Vytautas Raudeliunas Birzu kunigaikstyste Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 238 psl LiteraturaBirzu dvaro teismo knygos 1620 17451 Parenge V Raudeliunas ir R Firkovicius Vilnius 1982 Jonas Ycas Birzai Kaunas 1931 R Ragauskiene D Karvelis 1645 m J Naronoviciaus Naronskio Birzu kunigaikstystes zemelapis Vilnius 1997 m