Berlyno mūšis

Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas

Brandenburgo vartai tarp Berlyno griuvėsių
(1945 m. birželio mėn.)

Data	1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d.
Vieta	Berlynas, Vokietija
Rezultatas	Sovietų pergalė

Konflikto šalys

Sovietų Sąjunga
Lenkija

Vokietija

Vadovai ir kariniai vadai

Georgijus Žukovas
Konstantinas Rokosovskis
Ivanas Konevas

Adolfas Hitleris
Alfredas Jodlis

Pajėgos

2 500 000 karių
6 250 tankų ir savaeigių pabūklų
7 500 lėktuvų
41 600 patrankų ir minosvaidžių

1 000 000 karių
1 530 tankų ir savaeigių pabūklų
3 300 lėktuvų
10 400 patrankų ir minosvaidžių

Nuostoliai

81 116 žuvo arba dingo
280 251 sužeista

220 000 sužeista
22 000 civilių žuvo

Berlyno mūšis (arba Berlyno operacija) – viena didžiausių puolamųjų operacijų per paskutinį Antrojo pasaulinio karo etapą Europoje. Mūšis vyko Berlyne 1945 m. balandžio 16 – gegužės 2 d. Mūšio pabaigoje Raudonoji armija kartu su lenkų pajėgomis užėmė miestą ir privertė kapituliuoti Vokietijos pajėgas.

Tikslas ir pajėgos

Berlyno karinė grupuotė buvo puolama Raudonosios armijos 1-ojo Baltarusijos, 2-ojo Baltarusijos ir 1-ojo Ukrainos frontų. Šiems frontams taip pat priklausė dvi lenkų armijos. Iš viso mūšiui buvo sutelkta apie 2,5 mln. karių, 6 250 tankų ir savaeigių pabūklų, 7 500 lėktuvų, 41 600 patrankų ir minosvaidžių. Sovietai siekė suskaldyti Berlyno grupuotę, apsupti ir sunaikinti dalimis. Berlynui ginti nacistinė valdžia metė apie 1 mln. vokiečių karių, 1 530 tankų ir savaeigių pabūklų, apie 3300 lėktuvų bei 10 400 patrankų ir minosvaidžių.

Pirmas etapas

Pirmojo mūšio etapo metu (balandžio 16–25 d.) 1-asis Baltarusijos frontas balandžio 16 d., nors ir patirdamas didelių nuostolių, sudavė vokiečiams svarbiausią smūgį Zelovo aukštumų kryptimi. Tuo tarpu 1-asis Ukrainos frontas didino puolimą ties Neisės upe. 2-asis Baltarusijos frontas balandžio 20 d. puolė Ščecino kryptimi. Balandžio 21 d. sovietų kariuomenė įsiveržė į Berlyną. 1-asis Baltarusijos ir 1-asis Ukrainos frontai balandžio 24 d. susijungė miesto pietrytiniame pakraštyje, suskaldydami Vermachto Berlyno grupuotę ir apsupdami pagrindines jos 9‑os armijos ir 4‑os tankų armijos jėgas, kurios buvo į pietryčius nuo Berlyno. Balandžio 25 d. Raudonoji armija apsupo Berlyną, kuriame tebesikovė apie 200 000 vokiečių karių.

Antras etapas

Per antrąjį mūšio etapą (balandžio 25 – gegužės 2 d.) pradėta naikinti apsuptą Berlyno grupuotę. Balandžio 30 d. buvo užimtas Reichstagas, nusižudė Hitleris. Gegužės 2 d. Berlyno įgulos liekanos kapituliavo. Vykstant mūšiams dėl Berlyno SSRS kariuomenė vykdė puolimą ir vakarų kryptimi.

Reikšmė

1945 m. gegužės 8 d. vakare Berlyne Vokietijos kariuomenės vadovybės atstovai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje.