Brahminiai raštai

Brahminiai raštai
Tipas	abugida
Naudojamas kalbose	>40
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis	nuo VI a. pr. m. e.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	? aramėjų raštas (?) 0brahmi 00brahmi raštai
Dukterinės sistemos

Brahminiai raštai arba indiškas raštas – raštų grupė, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijoje, kildinama iš Brahmi rašto sistemos. Šia raštų šeima užrašomos įvairių kalbų šeimų kalbos: indoeuropiečių (indoarijų), dravidų, tibetiečių-mjanmų, austronezinės, austroazinės, mongolų, tajų-kadajų. Pati brahminių raštų kilmė nėra žinoma – spėjama, kad jie per Persiją galėję atkeliauti iš aramėjų rašto, tačiau neatmetama ir vietinė kilmė.

Šie raštai tarpusavyje nemažai skiriasi savo išvaizda, kuri nemenkai nulemta užrašymo būdo – šiaurės Indijoje, kur raštas raižytas akmenyse, medžio žievėje, rašytas ant popieriaus, būdingos tiesios linijos, tuo tarpu Pietų Indijoje, Pietryčių Azijoje ženklai užapvalinti, nes tradiciškai raižyti ant palmės lapų.

Pagrindiniai brahminių raštų bruožai:

• grafemos pagrindas yra skiemuo, grafema pagal nutylėjimą baigiasi balsiu;
• nežymėtas priebalsio ženklas laikomas vaizduojantis priebalsį ir priskirtą balsį a, nebent papildomais ženklais būtų pažymėtas kitoks balsis;
• diakritiniais ir pagalbiniais ženklais nurodoma kitoks nei a balsis, prisijungęs prie priebalsio;
• yra atskiros grafemos balsiams, kurie pradeda žodį arba naudojami po hiato;
• dviejų priebalsių sandūrai naudojamos ligatūros, kurios paprastai sudarytos iš jungiamų priebalsių grafemų charakteringųjų dalių;
• kuomet reikia panaikinti prie priebalsio grafemos priskirtą balsį (paprastai žodžio gale, taip pat nesant galimybės užrašyti ligatūrą), naudojamas specialus ženklas – virama.

Nėra bendro sutarimo, kokiam rašto ženklų tipui priskirti brahminius raštus, kadangi jiems panašių pasaulyje nėra (iš dalies panašus tik ): alfa-silabinis, neosilabinis, , akšara.

Brahminių raštų išdėstymas (abėcėlė) paremta logiška fonetine tvarka, sugalvota sanskrito gramatikų ir vėliau per sanskritą pritaikyta daugeliui brahminiais raštais užrašomų kalbų. Abėcėlė pradedama balsiais su ilgaisiais ir trumpaisiais atitikmenimis (a-ā, i-ī, u-ū ir kt.), toliau seka dvibalsiai (e, o, ai, au); priebalsiai dėliojami į kategorijas (varga), kurių kiekvieną pradeda duslusis priebalsis, jo aspirata, skardusis priebalsis, jo aspirata ir nosinis garsas (pvz., p-ph-b-bh-m). Tokiu būdu dėliojami velariniai, palataliniai, retrofleksiniai ir dentaliniai garsai, o pabaigoje yra labialiniai, šnypščiamieji bei aspirantai.

Pirmieji žinomi rašytiniai šaltiniai yra Brahmi raštu užrašyti Ašokos ediktai (III a. pr. m. e.). Raštas Indijoje, o vėliau ir Pietryčių bei Vidurio Azijoje išplito su budizmo sklaida.

Raštai

Žinomi brahmi šeimos raštai:

Šiauriniai:

• kušanų
• †
• †
  • • • senasis kašmyrų†
      • gurmukhi
      • †
      • †
    • †
  • †
    • tibetiečių
      • phagspa†
        • hangul (iš dalies)
  • †
    • devanagari
      • †
    • †
    • gudžaratų
    • †
  • †
    • bengalų
    • †
    • †
  • • †
    • pračalit nepalų
    • • †

Pietiniai:

• †
• tamilų
• grantha
  • malajalių
  • sinhalų
  • †
  • †
  • khmerų
    • tajų
  • kavi
    • †
    • †
    • †
    • †
  • monų
• †
  • orijų
• †
  • kanadų
  • telugų

Palyginimas

Priebalsiai

raidė	IPA	devanagari	bengalų	gurmukhi	gudžaratų	orijų	tamilų	telugų	kanadų	malajalių	sinhalų	tibetiečių
k	k	क	ক	ਕ	ક	କ	க	క	ಕ	ക	ක	ཀ
kh	kʰ	ख	খ	ਖ	ખ	ଖ	—	ఖ	ಖ	ഖ	ඛ	ཁ
g	ɡ	ग	গ	ਗ	ગ	ଗ	—	గ	ಗ	ഗ	ග	ག
gh	ɡʱ	घ	ঘ	ਘ	ઘ	ଘ	—	ఘ	ಘ	ഘ	ඝ	-
ṅ	ŋ	ङ	ঙ	ਙ	ઙ	ଙ	ங	ఙ	ಙ	ങ	ඞ	ང
c	c	च	চ	ਚ	ચ	ଚ	ச	చ	ಚ	ച	ච	ཅ
ch	cʰ	छ	ছ	ਛ	છ	ଛ	—	ఛ	ಛ	ഛ	ඡ	ཆ
j	ɟ	ज	জ	ਜ	જ	ଜ	ஜ	జ	ಜ	ജ	ජ	ཇ
jh	ɟʱ	झ	ঝ	ਝ	ઝ	ଝ	—	ఝ	ಝ	ഝ	ඣ
ñ	ɲ	ञ	ঞ	ਞ	ઞ	ଞ	ஞ	ఞ	ಞ	ഞ	ඤ	ཉ
ṭ	ʈ	ट	ট	ਟ	ટ	ଟ	ட	ట	ಟ	ട	ට	ཊ
ṭh	ʈʰ	ठ	ঠ	ਠ	ઠ	ଠ	—	ఠ	ಠ	ഠ	ඨ	ཋ
ḍ	ɖ	ड	ড	ਡ	ડ	ଡ	—	డ	ಡ	ഡ	ඩ	ཌ
ḍh	ɖʱ	ढ	ঢ	ਢ	ઢ	ଢ	—	ఢ	ಢ	ഢ	ඪ	-
ṇ	ɳ	ण	ণ	ਣ	ણ	ଣ	ண	ణ	ಣ	ണ	ණ	ཎ
t	t̺	त	ত	ਤ	ત	ତ	—	త	ತ	ത	ත	ཏ
th	t̺ʰ	थ	থ	ਥ	થ	ଥ	த	థ	ಥ	ഥ	ථ	ཐ
d	d̺	द	দ	ਦ	દ	ଦ	—	ద	ದ	ദ	ද	ད
dh	d̺ʰ	ध	ধ	ਧ	ધ	ଧ	—	ధ	ಧ	ധ	ධ	-
n	n	न	ন	ਨ	ન	ନ	ந	న	ನ	ന	න	ན
ṉ	n	ऩ	—	—	—	—	ன	—	—	—	-
p	p	प	প	ਪ	પ	ପ	ப	ప	ಪ	പ	ප	པ
ph	pʰ	फ	ফ	ਫ	ફ	ଫ	—	ఫ	ಫ	ഫ	ඵ	ཕ
b	b	ब	ব	ਬ	બ	ବ	—	బ	ಬ	ബ	බ	བ
bh	bʱ	भ	ভ	ਭ	ભ	ଭ	—	భ	ಭ	ഭ	භ	-
m	m	म	ম	ਮ	મ	ମ	ம	మ	ಮ	മ	ම	མ
y	j	य	য	ਯ	ય	ଯ	ய	య	ಯ	യ	ය	ཡ
r	r	र	র/ৰ	ਰ	ર	ର	ர	ర	ರ	ര	ර	ར
ṟ	r	ऱ	—	—	—	—	ற	ఱ	ಱ	റ	—	-
l	l	ल	ল	ਲ	લ	ଲ	ல	ల	ಲ	ല	ල	ལ
ḷ	ɭ	ळ	—	ਲ਼	ળ	ଳ	ள	ళ	ಳ	ള	ළ	-
ḻ	ɻ	ऴ	—	—	—	—	ழ	—	ೞ	ഴ	—	-
v	ʋ	व	ৱ	ਵ	વ	—	வ	వ	ವ	വ	ව	ཝ
ś	ɕ	श	শ	ਸ਼	શ	ଶ	—	శ	ಶ	ശ	ශ	ཤ
ṣ	ʂ	ष	ষ	—	ષ	ଷ	ஷ	ష	ಷ	ഷ	ෂ	ཥ
s	s	स	স	ਸ	સ	ସ	ஸ	స	ಸ	സ	ස	ས
h	h	ह	হ	ਹ	હ	ହ	ஹ	హ	ಹ	ഹ	හ	ཧ

Balsiai

Pavaizduoti paskiri ženklai ir kaip junginys su priebalsiu k (ka, ki…).

raidė	IPA	devanagari		bengalų				gudžaratų		orijų		tamilų		telugų		kanadų		malajalių		sinhalų		tibetiečių
a	ə	अ	—	অ	—	ਅ	—	અ	—	ଅ	—	அ	க	అ	—	ಅ	—	അ	—	අ	ක	ཨ	-
ā	ɑː	आ	का	আ	কা	ਆ	ਕਾ	આ	કા	ଆ	କା	ஆ	கா	ఆ	కా	ಆ	ಕಾ	ആ	കാ	ආ	කා	—	-
i	i	इ	कि	ই	কি	ਇ	ਕਿ	ઇ	કિ	ଇ	କି	இ	கி	ఇ	కి	ಇ	ಕಿ	ഇ	കി	ඉ	කි	ཨི	ཀི
ī	iː	ई	की	ঈ	কী	ਈ	ਕੀ	ઈ	કી	ଈ	କୀ	ஈ	கீ	ఈ	కీ	ಈ	ಕೀ	ഈ	കീ	ඊ	කී	—	-
u	u	उ	कु	উ	কু	ਉ	ਕੁ	ઉ	કુ	ଉ	କୁ	உ	கு	ఉ	కు	ಉ	ಕು	ഉ	കു	උ	කුු	ཨུ	ཀུ
ū	uː	ऊ	कू	ঊ	কূ	ਊ	ਕੂ	ઊ	કૂ	ଊ	କୂ	ஊ	கூ	ఊ	కూ	ಊ	ಕೂ	ഊ	കൂ	ඌ	කූූ	—	-
e	e	ऎ	कॆ	—	—	—	—	—	—	—	—	எ	கெ	ఎ	కె	ಎ	ಕೆ	എ	കെ	එ	ෙක	—	-
ē	eː	ए	के	এ	কে	ਏ	ਕੇ	એ	કે	ଏ	କେ	ஏ	கே	ఏ	కే	ಏ	ಕೇ	ഏ	കേ	ඒ	ෙක්	ཨེ	ཀེ
ai	ai	ऐ	कै	ঐ	কৈ	ਐ	ਕੈ	ઐ	કૈ	ଐ	କୈ	ஐ	கை	ఐ	కై	ಐ	ಕೈ	ഐ	കൈ	ඓ	ෙෙක	—	-
o	o	ऒ	कॊ	—	—	—	—	—	—	—	—	ஒ	கொ	ఒ	కొ	ಒ	ಕೊ	ഒ	കൊ	ඔ	ෙකා	—	-
ō	oː	ओ	को	ও	কো	ਓ	ਕੋ	ઓ	કો	ଓ	କୋ	ஓ	கோ	ఓ	కో	ಓ	ಕೋ	ഓ	കോ	ඕ	ෙකා්	ཨོ	ཀོ
au	au	औ	कौ	ঔ	কৌ	ਔ	ਕੌ	ઔ	કૌ	ଔ	କୌ	ஔ	கௌ	ఔ	కౌ	ಔ	ಕೌ	ഔ	കൗ	ඖ	ෙකෟ	—	-
ṛ	ɻ̣	ऋ	कृ	ঋ	কৃ	—	—	ઋ	કૃ	ଋ	କୃ	—	—	ఋ	కృ	ಋ	ಕೃ	ഋ	കൃ	ඍ	කෘ	—	-
ṝ	ɻ̣ː	ॠ	कॄ	ৠ	কৄ	—	—	ૠ	—	ୠ	—	—	—	ౠ	—	—	—	ൠ	—	ඎ	කෘ‌ෘ	—	-
ḷ	ɭ̣	ऌ	कॢ	ঌ	কৢ	—	—	—	કૄ	ଌ	—	—	—	ఌ	కౄ	ಌ	—	ഌ	—	(ඏ)	—	—	-
ḹ	ɭ̣ː	ॡ	कॣ	ৡ	কৣ	-	—	—	—	ୡ	—	—	—	ౡ	—	ೡ	—	ൡ	—	(ඐ)	—	—	-

Šaltiniai

1. George Cardona and Dhanesh Jain (eds.), The Indo-Aryan languages, Routledge Language Family Series, vol. 2, London and New York: Routledge, 2003