Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Benevento kunigaikštystė it Principado de Benevento iki 774 m Benevento hercogystė it Ducado de Benevento piečiausia lom
Benevento kunigaikštystė
Benevento kunigaikštystė (it. Principado de Benevento), iki 774 m. Benevento hercogystė (it. Ducado de Benevento) – piečiausia lombardų kunigaikštystė viduramžių Italijoje. Klestėjimo laikais valdė didžiąją dalį pietinės Italijos. Paulius Deakonas Beneventą vadino Samnitų kunigaikštyste, nes kadaise jie gyveno toje teritorijoje.
| it. Principado de Benevento' Benevento kunigaikštystė | ||||
| Langobardų karalystės dalis (571-774) | ||||
| ||||
| Sostinė | Beneventas | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
Pavadinimas kilo nuo Benevento miesto Mezogiorno srityje. Formaliai hercogystė priklausė Langobardų karalystei, tačiau nuo jos pagrindinių teritorijų buvo atskirta , todėl faktiškai buvo nepriklausoma. Tik valdant Grimoaldui I ir Liutprandui Lombardui ir po jo valdžiusiems karaliams ryšiai tarp kunigaikštystės ir karalystės sustiprėjo.
Žlugus Langobardų karalystei, Benevento kunigaikštystė liko vienintelė jų valdoma sritis ir išliko de facto nepriklausoma beveik 300 metų, nors buvo padalinta 849 m.
Įkūrimas
Tikslios kunigaikštystės įkūrimo aplinkybės nežinomos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad lombardai buvo Pietų Italijoje dar prieš visiškai užkariaujant Po slėnį. Tokiu atveju Benevento kunigaikštystė buvo įkurta 571 m. Lombardai galėjo atvykti vėliau, 590 m. Bet kokiu atveju pirmasis žinomas kunigaikštis yra , Kampanijos pakrantėje išsilaipinusių karių vadas. Iš pradžių nepriklausomas vėliau jis bent nominaliai turėjo paklusti Langobardų karaliaus valdžiai šiaurėje. Jo įpėdiniu tapo sūnėnas ir paveldimumo principu kunigaikštystė buvo valdoma iki žlugimo.
Atskiros hercogystės Langobardų karalystėje iš esmės buvo nepriklausomos, nors jų gyventojai turėjo bendrus papročius ir kalbą, o kunigaikščiai giminiavosi su lombardų karaliais. Be to, didelė teritorija, priklausanti Romai ir Ravenai, skyrė Benevento kunigaikštystę nuo lombardų karalių Pavijoje. Taip pat atsirado kultūrinė autonomija: vietinis Benevento choralas išsilaikė iki XI a., kai jį pakeitė Grigališkasis choralas. Benevento raštas buvo naudojamas užrašyti lotynų kalbai. Paulius Dekonas atvyko į Benevento kunigaikštystę kaip Pavijos princesės, kunigaikščio žmonos, palydovas. Įsikūręs Monte Cassino vienuolyne jis parašė Romos ir lombardų istorijas.
Plėtra
Zotono įpėdiniai išplėtė kunigaikštystės teritoriją užkariaudami Bizantijos valdas. Arechis iš Friulio kunigaikštystės užėmė Krotonę ir Kapują, nusiaubė Amalfį, bet nesugebėjo užimti Neapolio. Po jo valdymo Italijos pietuose Bizantijai priklausė tik Neapolis, Amalfis, Gaeta, , Kalabrija ir Apulijos uostai (Baris, Brindizis, Otrantas ir kiti).
662 m. kunigaikštis , valdęs nuo 647 m., išvyko į šiaurę padėti karaliui Godepertui kovoti su broliu Pektaritu, kuris dalijosi karaliaus titulu, bet nužudė juos abu ir užėmė langobardų sostinę Paviją. Tapęs karaliumi Grimoaldas I vėl bandė arijonizmą padaryti lombardų religija, nors anksčiau valdęs atvertė juos į katalikybę. Nepaisant to, arijonizmas nyko kunigaikštystėje kaip ir skirtumas tarp lombardų ir graikiškai ar lotyniškai kalbančių pavaldinių.
663 m. Bizantijos imperatorius Konstantas II apgulė Beneventą išsilaipinęs Tarante, nes norėjo atgauti Pietų Italiją. Kunigaikštis narsiai gynė miestą ir imperatorius atsitraukė į Neapolį, bijodamas jo tėvo Grimoaldo atvykimo. Romualdas pastojo bizantiečiams kelią ties Forinu tarp Avelino ir Sarento ir sunaikino jų armiją. Taikos sutartis tarp Bizantijos ir Benevento buvo pasirašyta 680 m.
Per kitus dešimtmečius Benevento kunigaikštystė užėmė keletą Bizantijos teritorijų, bet pagrindiniu jos priešu tapo Lombardų karalystė šiaurėje. Karalius Liutprandas kelis kartus bandė kunigaikščiais padaryti savo kandidatus. Jo įpėdinis Ratchis paskelbė Benevento ir užsienio valstybėmis, kur buvo uždrausta keliauti be karaliaus leidimo.
Secundum Ticinum
758 m. Lombardų karalius trumpam buvo užėmęs Spoletą ir Beneventą. Kai Karolis Didysis užėmė lombardų karalystę 774 m., kunigaikštis Arechis II bandė išlaikyti karališką išdidumą paskelbdamas Beneventą antrąja Pavija (Secundum Ticinum). Matydamas, kad tai nepraktiška ir pritrauks frankų dėmesį, jis nusprendė pasiskelbti ne karaliumi, o princu (princeps). 787 m. Karolis Didysis apgulė Salerną ir privertė Benevento kunigaikštystę pripažinti frankų valdžią. Tuo metu Beneventas kronikose buvo vadinamas „Pavijos dvyne“ (Ticinum geminum). Arechis išplėtė romėnišką miestą ir savo rūmus kaip bizantiečiai sujungė su nacionaline bažnyčia Šv. Sofija.
788 m. į Beneventą įsiveržė Desiderijaus sūnaus Adelchio, kuris pabėgo į Konstantinopolį, vadovaujami bizantiečiai. Jam sutrukdė Arechio sūnus Grimoaldas III, iš dalies pripažinęs frankų valdžią. Frankai padėjo išvyti Adelchį, bet užpuolė kelis kartus Beneventą, prie Spoleto prijungė Kjetį. 814 m. užsiminė apie nuolankumą ir duoklę , o jo įpėdinis Sikonas pasielgė taip pat. Visgi tai buvo tik pažadai ir silpstant Karolingų valdžiai Benevento kunigaikštystė tapo savarankiškesnė.
Benevento kunigaikščiai naudojo antspaudo žiedus kaip lombardų karaliai patvirtinti dokumentus ir princai tikriausiai juos naudojo iki IX a. Jie rodo Romos administracijos tęstinumą ar imitaciją bei raštingumą.
Nuosmukis
Nepaisant nesutarimų su frankais kitą šimtmetį Benevento kunigaikštystė patyrė klestėjimo zenitą. Kunigaikštis Sikardas užėmė Amalfį, uždėjo duoklę Neapoliui. Kai sąmokslininkai jį nužudė, prasidėjo pilietinis karas. Sikardo giminaitis Sikonulfas pasiskelbė princu Salerne, o žudikui Radelchiui priklausė Beneventas. 849 m. padalino kunigaikštystę į dvi: Benevento kunigaikštystei atiteko Molizė ir Apulija į šiaurę nuo Taranto, o kita buvo . Keli vietiniai gastaldai ir grafai (pvz.: Kapujos) netrukus pasinaudojo situacija ir tapo nepriklausomais.
Situaciją blogino saracėnų antpuoliai. Juos iš pradžių kvietė Radelchis, o vėliau ir Sikonulfas padėti pilietiniame kare. Jų kurstomi saracėnai nesėkmingai puolė Neapolį ir Salerną. Jų kolonija pietų Lacijuje buvo sunaikinta tik 915 m. po Garigliano mūšio, po kurio bizantiečių įtaka Pietų Italijoje išaugo. Jie atėmė iš saracėnų Barį 876 m., o savo valdas Italijoje pavadino Italijos katepanatu. Tai silpnino Benevento įtaką.
899 m. Kapujos princas Atenulfas I užėmė Beneventą ir pasiskelbė jo princu. Jis sujungė abi savo valdas ir valdžia dalijosi su sūnumis. Tuo principu pasekė Salerno kunigaikštystė. Pandulfas I paskutinis sujungė Langobardia Minor, kai tapo Salerno princu 978 m. Jam pavyko Beneventą padaryti archivyskupija 969 m. Prieš mirtį 981 m. kovą imperatorius Otonas I jam suteikė ir Spoleto princo titulą. Savo valdas jis padalino: Landulfas IV gavo Beneventą ir Kapują, o Pandulfas II – Salerną. Sukilusiam sūnėnui Pandulf II vėliau atiteko Beneventas.
XI a. pradžioje Benevento kunigaikštystė tapo silpnesne už Kapujos ir Salerno. 1022 m. imperatorius Henrikas II užėmė Beneventą ir Kapują, bet grįžo į Vokietiją po nepavykusios Trojos apgulties Apulijoje. Tuo metu normanai atvyko į Pietų Italiją. Normanų vadas, Apulijos ir Kalabrijos hercogas užėmė Beneventą 1053 m. ir atidavė popiežiui. Šis paskyrė įvairius nesvarbius lombardų kunigaikščius jį valdyti, kol 1078 m. grąžino Guiscardui. 1081 m. Beneventas vėl buvo grąžintas popiežiui, bet iš kunigaikštystės buvo telikęs tik miestas. Po to Benevento nevaldė nei kunigaikščiai, nei hercogai.
Išnašos
- Thomas Hodgkin, Italy and Her Invaders, Vol. 6, 2nd ed. (Oxford: Clarendon, 1916), pp. 68 and 76.
- N. Everett (2003), Literacy in Lombard Italy, c. 568–744 (Cambridge), 170.
- The Italian Cities and the Arabs before 1095, Hilmar C. Krueger, A History of the Crusades: The First Hundred Years, Vol.I, ed. Kenneth Meyer Setton, Marshall W. Baldwin, (University of Pennsylvania Press, 1955), 47.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benevento kunigaikštystė, Kas yra Benevento kunigaikštystė? Ką reiškia Benevento kunigaikštystė?
Benevento kunigaikstyste it Principado de Benevento iki 774 m Benevento hercogyste it Ducado de Benevento pieciausia lombardu kunigaikstyste viduramziu Italijoje Klestejimo laikais valde didziaja dalį pietines Italijos Paulius Deakonas Beneventa vadino Samnitu kunigaikstyste nes kadaise jie gyveno toje teritorijoje it Principado de Benevento Benevento kunigaikstysteLangobardu karalystes dalis 571 774 571 1053 Location of BeneventasSostine BeneventasKalbos lotynuValdymo forma monarchijaEra viduramziai Pavadinimas kilo nuo Benevento miesto Mezogiorno srityje Formaliai hercogyste priklause Langobardu karalystei taciau nuo jos pagrindiniu teritoriju buvo atskirta todel faktiskai buvo nepriklausoma Tik valdant Grimoaldui I ir Liutprandui Lombardui ir po jo valdziusiems karaliams rysiai tarp kunigaikstystes ir karalystes sustiprejo Zlugus Langobardu karalystei Benevento kunigaikstyste liko vienintele ju valdoma sritis ir isliko de facto nepriklausoma beveik 300 metu nors buvo padalinta 849 m ĮkurimasTikslios kunigaikstystes įkurimo aplinkybes nezinomos Kai kurie mokslininkai teigia kad lombardai buvo Pietu Italijoje dar pries visiskai uzkariaujant Po slenį Tokiu atveju Benevento kunigaikstyste buvo įkurta 571 m Lombardai galejo atvykti veliau 590 m Bet kokiu atveju pirmasis zinomas kunigaikstis yra Kampanijos pakranteje issilaipinusiu kariu vadas Is pradziu nepriklausomas veliau jis bent nominaliai turejo paklusti Langobardu karaliaus valdziai siaureje Jo įpediniu tapo sunenas ir paveldimumo principu kunigaikstyste buvo valdoma iki zlugimo Atskiros hercogystes Langobardu karalysteje is esmes buvo nepriklausomos nors ju gyventojai turejo bendrus paprocius ir kalba o kunigaiksciai giminiavosi su lombardu karaliais Be to didele teritorija priklausanti Romai ir Ravenai skyre Benevento kunigaikstyste nuo lombardu karaliu Pavijoje Taip pat atsirado kulturine autonomija vietinis Benevento choralas issilaike iki XI a kai jį pakeite Grigaliskasis choralas Benevento rastas buvo naudojamas uzrasyti lotynu kalbai Paulius Dekonas atvyko į Benevento kunigaikstyste kaip Pavijos princeses kunigaikscio zmonos palydovas Įsikures Monte Cassino vienuolyne jis parase Romos ir lombardu istorijas PletraZotono įpediniai isplete kunigaikstystes teritorija uzkariaudami Bizantijos valdas Arechis is Friulio kunigaikstystes uzeme Krotone ir Kapuja nusiaube Amalfį bet nesugebejo uzimti Neapolio Po jo valdymo Italijos pietuose Bizantijai priklause tik Neapolis Amalfis Gaeta Kalabrija ir Apulijos uostai Baris Brindizis Otrantas ir kiti 662 m kunigaikstis valdes nuo 647 m isvyko į siaure padeti karaliui Godepertui kovoti su broliu Pektaritu kuris dalijosi karaliaus titulu bet nuzude juos abu ir uzeme langobardu sostine Pavija Tapes karaliumi Grimoaldas I vel bande arijonizma padaryti lombardu religija nors anksciau valdes atverte juos į katalikybe Nepaisant to arijonizmas nyko kunigaikstysteje kaip ir skirtumas tarp lombardu ir graikiskai ar lotyniskai kalbanciu pavaldiniu 663 m Bizantijos imperatorius Konstantas II apgule Beneventa issilaipines Tarante nes norejo atgauti Pietu Italija Kunigaikstis narsiai gyne miesta ir imperatorius atsitrauke į Neapolį bijodamas jo tevo Grimoaldo atvykimo Romualdas pastojo bizantieciams kelia ties Forinu tarp Avelino ir Sarento ir sunaikino ju armija Taikos sutartis tarp Bizantijos ir Benevento buvo pasirasyta 680 m Per kitus desimtmecius Benevento kunigaikstyste uzeme keleta Bizantijos teritoriju bet pagrindiniu jos priesu tapo Lombardu karalyste siaureje Karalius Liutprandas kelis kartus bande kunigaiksciais padaryti savo kandidatus Jo įpedinis Ratchis paskelbe Benevento ir uzsienio valstybemis kur buvo uzdrausta keliauti be karaliaus leidimo Secundum TicinumAdelchis is XI a Codex legum Langobardorum 758 m Lombardu karalius trumpam buvo uzemes Spoleta ir Beneventa Kai Karolis Didysis uzeme lombardu karalyste 774 m kunigaikstis Arechis II bande islaikyti karaliska isdiduma paskelbdamas Beneventa antraja Pavija Secundum Ticinum Matydamas kad tai nepraktiska ir pritrauks franku demesį jis nusprende pasiskelbti ne karaliumi o princu princeps 787 m Karolis Didysis apgule Salerna ir priverte Benevento kunigaikstyste pripazinti franku valdzia Tuo metu Beneventas kronikose buvo vadinamas Pavijos dvyne Ticinum geminum Arechis isplete romeniska miesta ir savo rumus kaip bizantieciai sujunge su nacionaline baznycia Sv Sofija 788 m į Beneventa įsiverze Desiderijaus sunaus Adelchio kuris pabego į Konstantinopolį vadovaujami bizantieciai Jam sutrukde Arechio sunus Grimoaldas III is dalies pripazines franku valdzia Frankai padejo isvyti Adelchį bet uzpuole kelis kartus Beneventa prie Spoleto prijunge Kjetį 814 m uzsimine apie nuolankuma ir duokle o jo įpedinis Sikonas pasielge taip pat Visgi tai buvo tik pazadai ir silpstant Karolingu valdziai Benevento kunigaikstyste tapo savarankiskesne Benevento kunigaiksciai naudojo antspaudo ziedus kaip lombardu karaliai patvirtinti dokumentus ir princai tikriausiai juos naudojo iki IX a Jie rodo Romos administracijos testinuma ar imitacija bei rastinguma NuosmukisBeneventas ir Salernas 849 m Italijos valstybes apie 1000 m Viena ju Benevento kunigaikstyste Nepaisant nesutarimu su frankais kita simtmetį Benevento kunigaikstyste patyre klestejimo zenita Kunigaikstis Sikardas uzeme Amalfį uzdejo duokle Neapoliui Kai samokslininkai jį nuzude prasidejo pilietinis karas Sikardo giminaitis Sikonulfas pasiskelbe princu Salerne o zudikui Radelchiui priklause Beneventas 849 m padalino kunigaikstyste į dvi Benevento kunigaikstystei atiteko Molize ir Apulija į siaure nuo Taranto o kita buvo Keli vietiniai gastaldai ir grafai pvz Kapujos netrukus pasinaudojo situacija ir tapo nepriklausomais Situacija blogino saracenu antpuoliai Juos is pradziu kviete Radelchis o veliau ir Sikonulfas padeti pilietiniame kare Ju kurstomi saracenai nesekmingai puole Neapolį ir Salerna Ju kolonija pietu Lacijuje buvo sunaikinta tik 915 m po Garigliano musio po kurio bizantieciu įtaka Pietu Italijoje isaugo Jie ateme is saracenu Barį 876 m o savo valdas Italijoje pavadino Italijos katepanatu Tai silpnino Benevento įtaka 899 m Kapujos princas Atenulfas I uzeme Beneventa ir pasiskelbe jo princu Jis sujunge abi savo valdas ir valdzia dalijosi su sunumis Tuo principu paseke Salerno kunigaikstyste Pandulfas I paskutinis sujunge Langobardia Minor kai tapo Salerno princu 978 m Jam pavyko Beneventa padaryti archivyskupija 969 m Pries mirtį 981 m kova imperatorius Otonas I jam suteike ir Spoleto princo titula Savo valdas jis padalino Landulfas IV gavo Beneventa ir Kapuja o Pandulfas II Salerna Sukilusiam sunenui Pandulf II veliau atiteko Beneventas XI a pradzioje Benevento kunigaikstyste tapo silpnesne uz Kapujos ir Salerno 1022 m imperatorius Henrikas II uzeme Beneventa ir Kapuja bet grįzo į Vokietija po nepavykusios Trojos apgulties Apulijoje Tuo metu normanai atvyko į Pietu Italija Normanu vadas Apulijos ir Kalabrijos hercogas uzeme Beneventa 1053 m ir atidave popieziui Sis paskyre įvairius nesvarbius lombardu kunigaikscius jį valdyti kol 1078 m grazino Guiscardui 1081 m Beneventas vel buvo grazintas popieziui bet is kunigaikstystes buvo telikes tik miestas Po to Benevento nevalde nei kunigaiksciai nei hercogai IsnasosThomas Hodgkin Italy and Her Invaders Vol 6 2nd ed Oxford Clarendon 1916 pp 68 and 76 N Everett 2003 Literacy in Lombard Italy c 568 744 Cambridge 170 The Italian Cities and the Arabs before 1095 Hilmar C Krueger A History of the Crusades The First Hundred Years Vol I ed Kenneth Meyer Setton Marshall W Baldwin University of Pennsylvania Press 1955 47