Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TongiečiaiTongietėsGyventojų skaičius gt 120 000Populiacija šalyse Tonga 105 000 Australija Naujoji Zelandija KanadaKalb
Tongiečiai
| Tongiečiai | |
|---|---|
Tongietės | |
| Gyventojų skaičius | >120 000 |
| Populiacija šalyse | Tonga: ~105 000 Australija |
| Kalba (-os) | tongiečių, anglų |
| Religijos | krikščionybė (metodistai, katalikai, mormonai, anglikonai) |
| Giminingos etninės grupės | samojiečiai, tuvaliečiai, taitiečiai ir kiti polineziečiai |
| Vikiteka: | Tongiečiai |
Tongiečiai – polineziečių tauta, gyvenanti Tongoje. Populiacija – 120 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Taip pat gyvena išeivijoje Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos tongiečių kalba. Taip pat šneka angliškai. Kalbai raštas (lotynų raidyno pagrindu) sukurtas XIX a. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (metodistai, katalikai, mormonai, anglikonai).
Tongiečių protėviai, Lapitos kultūros nešėjai, Tongą pasiekė apie XIII–XII a. pr. m. e. Tongos salynas tapo svarbiu polineziečių kultūros vystymosi centru. Nuo X–XI a. čia susidarė stipri gentinė santvarka, iškilo vadai. Nuo XVIII a. antros pusės vyko etninė konsolidacija, kūrėsi valstybiniai dariniai, vadovaujami šventojo valdovo (tui tonga), iš pasaulietinio vado (hou). Konsolidaciją paskatino ir nuo XVII a. prasidėję kontaktai su europiečiais. Nuo XX a. susidarė literatūrinė kalba.
Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, manijokai, batatai). Nuo XVIII a. sparčiai pradėjo vystytis amatai (medžio drožyba, tapos pluošto gamyba). Vystoma medienos kirtimo ir apdirbimo pramonė. Būstas stačiakampio plano, stulpinio karkaso, su dvišlaičiu palmių lapų stogu. Tradicinė apranga – apsiaustai arba sijonai iš tapos pluošto, papuošalai iš kriauklių, plunksnų, augalinio pluošto, paplitęs kūno tatuiravimas. Tongiečių virtuvei būdingi augaliniai, rečiau žuvies patiekalai. Švenčių progomis valgydavo kiaulieną, šunieną.
Tradicinę tongiečių bendruomenę sudaro didžiosios šeimos, vadovaujamos tarybos (fono), renkamos iš šeimų galvų. Santuoka monogaminė, bet žyniai praktikavo poligamiją. Išvystę muzikos, šokio, žaidimo menus. Turi profesionalių dainininkų. Tongiečių tradicinei religijai (žr. polineziečių mitologija) buvo būdingas gausus, hierarchiškas dievų panteonas.
- Tongiečiai (XVIII a. pab. piešinys)
- Tapos gamyba
- Vyrai iš Niuatoputapu (1969 m.)
- Tongiečių vadas (tui tonga) Maafu (1876 m.)
Šaltiniai
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tongiečiai, Kas yra Tongiečiai? Ką reiškia Tongiečiai?
TongieciaiTongietesGyventoju skaicius gt 120 000Populiacija salyse Tonga 105 000 Australija Naujoji Zelandija KanadaKalba os tongieciu angluReligijos krikscionybe metodistai katalikai mormonai anglikonai Giminingos etnines grupes samojieciai tuvalieciai taitieciai ir kiti polinezieciaiVikiteka Tongieciai Tongieciai polinezieciu tauta gyvenanti Tongoje Populiacija 120 tukst zmoniu XX a II puse Taip pat gyvena iseivijoje Australijoje Naujojoje Zelandijoje Kanadoje Kalba austronezieciu kalbu seimos rytu austronezieciu sakos tongieciu kalba Taip pat sneka angliskai Kalbai rastas lotynu raidyno pagrindu sukurtas XIX a Dauguma tikinciuju krikscionys metodistai katalikai mormonai anglikonai Tongieciu proteviai Lapitos kulturos nesejai Tonga pasieke apie XIII XII a pr m e Tongos salynas tapo svarbiu polinezieciu kulturos vystymosi centru Nuo X XI a cia susidare stipri gentine santvarka iskilo vadai Nuo XVIII a antros puses vyko etnine konsolidacija kuresi valstybiniai dariniai vadovaujami sventojo valdovo tui tonga is pasaulietinio vado hou Konsolidacija paskatino ir nuo XVII a prasideje kontaktai su europieciais Nuo XX a susidare literaturine kalba Tradiciniai verslai rankine zemdirbyste kolokazija jamsai manijokai batatai Nuo XVIII a sparciai pradejo vystytis amatai medzio drozyba tapos pluosto gamyba Vystoma medienos kirtimo ir apdirbimo pramone Bustas staciakampio plano stulpinio karkaso su dvislaiciu palmiu lapu stogu Tradicine apranga apsiaustai arba sijonai is tapos pluosto papuosalai is kriaukliu plunksnu augalinio pluosto paplites kuno tatuiravimas Tongieciu virtuvei budingi augaliniai reciau zuvies patiekalai Svenciu progomis valgydavo kiauliena suniena Tradicine tongieciu bendruomene sudaro didziosios seimos vadovaujamos tarybos fono renkamos is seimu galvu Santuoka monogamine bet zyniai praktikavo poligamija Isvyste muzikos sokio zaidimo menus Turi profesionaliu dainininku Tongieciu tradicinei religijai zr polinezieciu mitologija buvo budingas gausus hierarchiskas dievu panteonas Tongieciai XVIII a pab piesinys Tapos gamyba Vyrai is Niuatoputapu 1969 m Tongieciu vadas tui tonga Maafu 1876 m SaltiniaiEnciklopediya Narody i religii mira M 1998