Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Benedict de SpinozaBenedict de SpinozaGimė 1632 m lapkričio 24 d AmsterdamasMirė 1677 m vasario 21 d 44 metai HagaVeikla
Baruchas Spinoza
| Benedict de Spinoza | |
|---|---|
| Benedict de Spinoza | |
| Gimė | 1632 m. lapkričio 24 d. Amsterdamas |
| Mirė | 1677 m. vasario 21 d. (44 metai) Haga |
| Veikla | naujųjų amžių filosofas |
| Vikiteka | Benedict de Spinoza |
Benediktas Spinoza (Benedictus de Spinoza, tikr. Baruchas Spinoza 1632 m. lapkričio 24 d. – 1677 m. vasario 21 d.) – naujųjų amžių filosofas, proto religijos pagrindėjas.
Gyvenimas
Benediktas (arba Baruchas) Spinoza (arba Despinoza, d‘Espinoza, De Spinoza) gyveno 1632–1677 metais; buvo kilęs iš Nyderlanduose apsigyvenusios žydų šeimos ir šiame krašte praleido visą savo gyvenimą. Mokslo sėmėsi žydų mokykloje, ten prasidėjo jo pažintis su filosofija, pirmiausia su viduramžių žydų – Maimonido, kabalistų – doktrinomis. Tik po 1654 m. išmoko lotynų ir graikų kalbų; tada ėmėsi studijuoti krikščioniškųjų scholastų veikalus bei tuo metu klestėjusius gamtos mokslu; ypač stipriai jį veikė Descartes‘as.
Už neortodoksines pažiūras buvo bendratikių atstumtas, o 1656 m. pašalintas iš bendruomenės ir prakeiktas. Nuo tol gyveno atsiskyręs, bendravo tik su negausiu bičiulių būreliu ir visiškai atsidavė mokslui. Be teorinių studijų, vertėsi šlifavimu. Iš pradžių gyveno Amsterdame, vėliau Hagoje. Kvietimą į Heidelbergo universiteto katedrą (1673) atmetė, nenorėdamas varžyti savo laisvės. Mirė jaunas. Pasak gausių liudijimų, jo būta tikro išminčiaus, santūraus, ramaus ir švelnaus žmogaus, nesavanaudiškai paskyrusio savo gyvenimą pažinimui.
Filosofinė kūryba
Spinozai gyvam esant pasirodė tik du jo darbai: „Renati des Cartes Principiorum philosophiae pars I et II, more geometrico demonstratae (1663) ir „Tractatus theologico-politicus“ (1670). Pirmajame buvo referuojamos svetimos pažiūros, antrajame kalbama apie nefilosofinius dalykus.
Filosofiniai jo raštai buvo anonimiškai publikuoti po mirties ir pavadinti: B. d.S. „Opera posthuma“ (1677). Šį leidinį sudarė: „Ethica ordine geometrico demonstrata“, „Tractatus de intellectus emendatione“ (ankstyvasis darbas, parašytas veikiausiai iki 1662 m.) ir „Tractatus politicus“ (rašytas prieš pat mirtį, nebaigtas).
Beveik po dviejų amžių, 1852 m., surastas dar vieno Spinozos veikalo vertimas į olandų kalbą „Trumpas traktatas“, arba, „Tractatus de Deo et homine eiusque felicitate“ (parašytas greičiausiai 1658–1660 m.).
Svarbiausias veikalas – „Etika“, kuriame išdėstyta ne tik dorovės filosofija, bet ir visa Spinozos sistema; koncepcija iš esmės buvo sukurta 1662–1665 metais, tačiau autorius iki pat mirties ją taisė bei tobulino. „Traktate apie intelekto tobulinimą“ suformuluotos epistemologinės Spinozos sistemos prielaidos.
Spinozos pirmtakai
Būta dviejų Spinozos sistemos šaltinių: pirmiausia – tai nuo amžių gyvavusi panteistinė metafizika (su kuria Spinoza susipažino ne iš jos kūrėjų ir klasikų, tokių kaip Plotinas, Eriugena ar Bruno, raštų, o iš vėlesnių jos atstovų, daugiausia žydų), antra – Descartes‘o pažinimo teorija ir naujųjų amžių gamtotyros mechanistinės nuostatos.
Tarp naujųjų idėjų, turėjusių poveikį Spinozai, minėtinos Hobso pažiūros; kaip tik jos Spinozos filosofijai suteikė natūralistinį atspalvį. Vis dėlto Spinozos pažiūrų ašis buvo panteistinė metafizika, o XVII amžiaus mokslinės idėjos vaidino tik antraeilį vaidmenį.
Spinozos filosofija buvo vienas iš XVII a. Viduramžių recidyvų: įkandin dekartininkų, atgaivinusių augustinizmą, Spinoza atgaivino heterodoksinį panteizmą. Dekartininkai naujųjų amžių mokslą sujungė su viduramžių krikščioniškosios teologijos tradicija, o Spinoza – su žydų teologijos tradicija.
Spinozos filosofija, be minėtųjų, turėjo dar vieną šaltinį. Spinoza tarė žodį ne vien grynai filosofiniais, bet ir politiniais klausimais, pasisakydamas už laisvę ir toleranciją. Tam jį paskatino ir įkvėpė XVII amžiuje Nyderlandus užvaldžiusios išsivadavimo nuotaikos. Sudėtingą Spinozos doktriną formavo olandiškoji ir žydiškoji aplinka bei po visą Europą sklandžiusios XVII a. idėjos.
Filosofinės minties raida
"Nuo filosofinės veiklos pradžios Spinoza laikėsi vienos principinės pozicijos, tačiau jo filosofijoje nuolat mažėjo mistinių ir daugėjo natūralistinių elementų, Hobso įtaka užgožė scholastų, panteistų ir dekartininkų poveikį."
Filosofinės pažiūros
Pažinimą Spinoza traktavo panašiaip kaip Descartes‘as – racionalistiškai. Tiesos kriterijumi jis taip pat laikė aiškumą ir akivaizdumą, o protą, gebantį pažinti aiškiai ir akivaizdžiai, – vieninteliu tiesos šaltiniu.
Prie racionalistinės pažinimo teorijos jis pritaikė racionalistinę metodologiją. Spinoza skelbė iš Descartes‘o perimtą „visuotinio mokslo“ idėją, o „Etikoje“ išdėstė bendrais principais paremtą ir vieningą mokslinę sistemą sudarančią šviesos, Dievo, pažinimo ir veiklos teoriją. Jis perėmė ir racionalistams būdingą mintį, kad matematika – tai mokslo modelis. Savo visuotinį mokslą išdėstė pagal geometrijos pavyzdį (more geometrico); priėmęs tam tikras definicijas ir aksiomas iš jų logiškai dedukavo kitus teiginius. Tokios matematizuotos formos filosofija neturėjo nei iki Spinozos, nei po jo. Nors Spinozos filosofijos paskatos buvo labai asmeninės ir jausminės, jis stengėsi ir pajėgė suteikti jai abstraktų, racionalų ir visiškai beasmenį pavidalą.
Tačiau matematiška tėra Spinozos filosofinės sistemos forma, o jos turinys – metafizinis. Traktate „Rene Descartes‘o Filosofijos pradai, įrodyti geometrijos metodu“ išdėstyta monistinė visa ko vieningumo doktrina. Descartes‘o filosofijos dualizmas – Dievo ir pasaulio, minties ir tįsumo, sielos ir kūno, laisvės ir mechanizmo dualizmas – jam buvo visiškai nepriimtinas. Tačiau tam dualizmui įveikti jis pasitelkė paties Descartes‘o prielaidas; iš jo suformuluoto substancijos apibrėžimo (substancija yra tai, kas egzistuoja savaime ir paaiškina pats per save) Spinoza padarė išvadą, kad substancija yra tik viena, ji yra Dievas. Juk jis egzistuoja pats savaime, negali būti apribota; tai – kažkas begaliniška, o begalinė substancija – tai Dievas. Substancija negali būti sukurta, nes tuomet ji turėtų priežastį ir egzistuotų kaip tos priežasties padarinys, o ne pati savaime. Taigi nėra kitos substancijos, išskyrus Dievą. Dievas, arba substancija, – tai du to paties dalyko pavadinimai.
Iš čia išplaukia, kad pasaulis negali egzistuoti už Dievo, o tik Dieve. Ne tik daiktų, bet ir minčių pasaulis nėra savaimingas, abu jie yra to, kas egzistuoja savaime, t. y. Dievo, apraiškos. Jie yra ne už Dievo, tad ir Dievas yra ne už jų. Dievas, arba gamta, – tik du to paties dalyko pavadinimai. Toks panteizmas turėjo įveikti Dievo ir pasaulio dualizmą.
Pasaulio savybės išplaukia iš Dievo prigimties, jos dedukuojamos pagal logikos dėsnius. Pasaulis paklūsta tiems patiems logikos dėsniams kaip ir abstrakčios idėjos. Tokia koncepcija turėjo įveikti idealaus ir realaus pasaulio dualizmą.
Kadangi visa yra pavaldu amžiniesiems dėsinams, tad ir viska, kas vyksta, yra būtina. Vadinasi, pasaulyje nėra nei atsitiktinumo, nei laisvės. Visa gamta – tai mechanizmas; žmogus, jo poelgiai ir veiksmai, visuomenė, valstybė, visa kultūra – visa tai yra būtinas mechaniškai besivystančios gamtos padarinys. Nors ši Spinozos mintis nebuvo originali, tačiau iš visos jo filosofijos kaip tik ji darė stipriausių įspūdį, jos poveikis buvo didžiausias. Ir pats Spinoza ją ypač pabrėžė: didžiausias prietaras ir iliuzija esą manyti, kad gamtos sankloda yra tikslinga, kad ją valdo antgamtiniai veiksniai. Jis pripažino visuotinį determinizmą, kuris turėjo įveikti laisvės ir mechanizmo dualizmą.
Materija ir dvasia
Vis dėlto visatoje, kaip įrodinėjo Descartes‘as, esama dviejų sričių: materijos ir mąstymo. Spinoza negalėjo šio visatos dvejopumo ignoruoti, tačiau materiją ir mąstymą traktuodamas kaip du vienos substancijos požymius (atributus) jis konstatavo šių sričių vientisumą. Dievas, savo prigimtimi būdamas begalinis, turi begalę atributų, iš kurių du – mąstymas ir tįsumas – prieinami žmogaus protui. Vadinasi, Dievas yra ir mąstanti, ir tįsi substancija. Egzistuoja šiuos du Dievo atributus atitinkantys du pasauliai: dvasinis ir materialus; kiekviena substancijos apraiška (modus) priklauso vienam ar kitam jos atributui. Dviejų pasaulių skirtingumas Spinozos sistemoje išliko, tačiau konstatavus jų abiejų priklausomybę nuo kažko trečio turėjo įveiktas materijos ir sąmonės dualizmas.
Nors žmogaus kūnas yra tįsus, o siela mąstanti, vis dėlto kūnas ir siela sutinka. Tai negali būti kūno priklausomybės nuo sielos ar sielos nuo kūno padarinys, nes nei siela, nei kūnas – šiuo požiūriu Spinozos ir okazionalistų nuomonės sutapo – negali vienas kito veikti. Jie sutinka tik todėl, kad yra toks pačios substancijos apraiškos.
Mąstymo tvarka ir kūno būsenų tvarka viena kitą atitinka. Šį atitikimą Spinoza stengėsi paaiškinti ne įprastu būdu, t. y. siedamas tai su jų tarpusavio sąveika, o – su jų lygiagretumu. Psichofizinio paralelizmo koncepcija buvo originalus Spinozos požiūris, logiškai derinęsis su jo monistine būties koncepcija. Ilgą laiką buvo manoma, kad psichiniai ir fiziologiniai reiškiniai esą tos pačios prigimties, vėliau Descartes‘as radikaliai juos atskyrė, o dabar lygiagretumo prielaida vėl juos suartino. Paralelizmo idėja turėjo įveikti sielos ir kūno dualizmą.
Tačiau kaip mąstymas gali pažinti daiktus, jeigu mąstymas ir daiktai nesusisiekia? Pažinimas esąs galimas todėl, kad mąstymas ir daiktai – tai lygiagrečios vieningos substancijos apraiškos. Nors daiktai mąstymo neveikia, bet nepaisant to, mąstymas daiktus pažįsta. Mat ir mąstymas, ir daiktai kyla iš Dievo prigimties. Jie yra lygiagretūs, todėl tarp jų esama atitikimo; kaip tik todėl ir įmanoma, kad mūsų mintys, nesusiliesdamos su daiktais, tiksliai juos atitinka. „Daiktų tvarka ir sąsajos yra tokie patys kaip idėjų tvarka ir sąsajos“. Šis paralelizmas turėjo įveikti pažįstančiojo subjekto ir pažinimo objekto dualizmą.
Racionali ir mistinė etika
Dorovės klausimams Spinoza skyrė daugiausia dėmesio, tačiau specialių principų neieškojo, manydamas, jog tai yra sritis, kuriai taikytina bendra Dievo ir pasaulio teorija. Žmonių afektai ir poelgiai, kaip ir visa kita, yra būtinumo padariniai; jie nėra laisvi. Neteisūs tie, kurie išjuokia ar smerkia žmogiškas aistras, užuot stengęsi jas suprasti; savo etikoje Spinoza afektus mėgino tyrinėti taip, kaip tiriamos linijos, plokštumos ir kūnai.
Visi afektai yra gamtinės prigimties ir būtino pobūdžio; tačiau vieni išplaukia iš pačios veikiančiojo prigimties, o kitus sužadina aplinkiniai daiktai. Kiekviena esybė trokšta išlaikyti savo prigimtį ir veikti pagal ją; kas taip elgiasi ir nepasiduoda išoriniams poveikiams, yra laisvas. Spinoza, kaip ir stoikai, buvo įsitikinęs, kad natūralus ir laisvas elgesys ir yra deramas elgesys; atitinkantis prigimtį, laisvas ir deramas elgesys – tai trys to paties dalyko pavadinimai. Dorovės supaprastinimas prilyginant ją prigimčiai – štai kokia kaina norėta įveikti dorovės ir prigimties dualizmą.
Spinoza, kaip ir stoikai, etinį natūralizmą sujungė su racionalizmu; tikroji žmogaus prigimtis, jo požiūriu, esąs protas; poelgiai atitinka žmogaus prigimtį, jeigu jie yra protingi. Su šia idėja Spinoza siejo politinę reformatorišką veiklą. Jis norėjo taip reformuoti pasaulį, jo visuomeninius ir valstybinius, teisinius ir religinius santykius, kad vyrautų racionalūs veiksmai ir motyvai. Didžiausiu gėriu jis laikė pažinimą: Dievo pažinimas sužadina meilę jam (amor Dei intellectualis) ir veda į mistinį susiliejimą su juo; tai esanti didžiausia žmogui prieinama laimė.
Spinozizmo bruožai
Spinozos sukurta monistinė sistema nebuvo nei materializmas, nei spiritualizmas. Jis pripažino vieną substanciją, kuri nebuvo nei materiali, nei dvasinė ir liko mąstymo ir kūno priešpriešos atžvilgiu neutrali. Kitaip nei ankstesnieji monistai, jis nesirėmė ir evoliucijos koncepcija; evoliucionizmo idėją jis pakeitė paralelizmo idėja, kuri išties suteikė jo metafizikai originalumo.
Iš monizmo pozicijų Spinoza mėgino spręsti svarbiausias ginčytinas savo epochos problemas: mąstymo ir kūnų santykį aiškino remdamasis paralelizmo prielaida, o Dievo ir pasaulio santykį – panteistiškai. Tiesa, monistinės pozicijos nuoseklumas pasirodė vargiai įmanomas; kai kuriais atvejais Spinoza kūnus traktavo kaip priklausančius nuo mąstymo, bet dar dažniau priminiais laikė kūnus, o mąstymą – priklausomu nuo jų, ir tuomet jo monizmas atrodydavo panašus į materializmą.
"Spinozai neblogai pavyko savo be galo abstrakčią metafiziką susieti su aktualiais klausimais: iš racionalistinės ir deterministinės teorijos jis dedukavo demokratijos ir laisvamanybės idėjas."
Išorinė – ir tik išorinė – jo sistemos ypatybė buvo jos matematinė „apdaila“
Opozicija
Spinozos raštai susilaukė stiprios visuotinės filosofų bei teologų opozicijos pirmiausia dėl juose skelbiamų religinių ir etinių nuostatų. Buvo smerkiami laisvamaniški jo teologijos bei politikos principai, išdėstyti „Teologijos ir politikos traktate“, o metafizinės pažiūrios puolamos už panteizmą, kuriame buvo įžvelgiamas paslėptas ateizmas, bei už dorovei pavojingą determinizmą. Tai vyko XVII ir net XVIII a.
Net ir laisvamaniškų Spinozos pažiūrų šalininkai pasisakė prieš jo filosofinę doktriną. Ją kritikavo ir Bayle‘is ir Voltaire‘as, ir Wolfas, taip pat ir anglų deistai bei prancūzų didžioji „Enciklopedija“. Jiems rūpėjo ne religinės, o mokslinės Spinozos pažiūros. Kritikai (tarp jų ir Leibniz'as) atskleidė loginį „Etikos“ netobulumą, pastebėjo, kad Spinozos matematinis tikslumas esąs tik tariamas, kad jo definicijos daugiaprasmės, aksiomos neakivaizdžios, o teiginiai neplaukia iš prielaidų.
Šalininkai
Tik praėjus kone šimtui metų po Spinozos mirties išmušė spinozizmo valanda. Prancūzijoje XVIII a. jo šalininkais save laikė materialistai, iškėlę pirmiausia natūralistinius ir mechanistinius motyvus, kurie, beje, nebuvo originalios Spinozos idėjos. Ypač palanki dirva Spinozos kultui radosi XVIII a. Vokietijoje. Šis kultas išaugo jau ne blaivaus natūralizmo, o visai priešingai, – romantizmo terpėje. Jo pradininkai buvo Jacobi, Herder’is, Goethe. Vėliau jį parėmė visų šalių romantikai kartu su Byron’u ir Shelley‘u.
Romantikus patraukė tiek Spinozos doktrina, tiek ir jo asmenybė. Jo panteizmas atitiko tuometinę intelektualinę nuostatą, o juo pačiu žavėtasi kaip tikru išminčiumi, vienišu filosofu, mokslo kankiniu. Tikslumo problemų neišmanančią romantikų kartą stulbino Spinozos matematinis griežtumas, ir jo sistema buvo laikoma nepralenkiamu, tobulu proto kūriniu.
Dėl Spinozos teorijos įsiplieskė gyva diskusija pirmiausia tarp Jacobi‘o ir Mendelssohn’o (1785–1786), vėliau – tarp Jacobi‘o ir Herderio. Tuo laiku ir susiformavo Spinozos, kaip filosofo, autoritetas.
Spinozizmo kultą iš romantikų perėmė vokiečių idealistai Schelling'as ir Hegel'is, kuriems buvo artimas abstraktus ir monistinis jo filosofavimas.
Iš Hegelio spinozizmo kultą savo ruožtu vėl perėmė materialistai, pirmiausia Strauss'as ir Feuerbach'as. Nuo tol XIX ir XX a. Spinoza visada turėjo šalininkų, šlovinusių jį kaip monizmo pirmtaką, laisvos minties apaštalą ir t. t. 1921 m.
Spinozos gerbėjai įsteigė tarptautinę draugiją Societas Spinozana su būstine Hagoje; 1927 m. Hagoje įvyko iškilmingas suvažiavimas, skirtas 250-osioms jo mirties metinėms, o 1932 m. – 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šaltiniai
- SIKORA, Adam. Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio. Vilnius: Alma littera, 2004.
- TARKIEWICZ, Wladyslaw. Naujųjų amžių filosofija, II tomas. Vilnius: Alma littera, 2002.
Nuorodos
- Trumpa filosofo biografija bei citatos
- Biografiniai faktai apie Benediktą Spinozą
- Benediktos Spinozos filosofija. Fragmentas iš "Etika, įrodyta geometrijos būdu" Archyvuota kopija 2009-06-23 iš Wayback Machine projekto.
- Straipsnis Michaelio Laitmano dienoraštyje: "Kabala ir Spinozos filosofija"
- KLAUSS RUPERTT, Markus, MASTROBERTI, Susanna. Filosofijos žinynas. Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki mūsų dienų. Vilnius: Šviesa, 159 p.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baruchas Spinoza, Kas yra Baruchas Spinoza? Ką reiškia Baruchas Spinoza?
Benedict de SpinozaBenedict de SpinozaGime 1632 m lapkricio 24 d AmsterdamasMire 1677 m vasario 21 d 44 metai HagaVeikla naujuju amziu filosofasVikiteka Benedict de Spinoza Benediktas Spinoza Benedictus de Spinoza tikr Baruchas Spinoza 1632 m lapkricio 24 d 1677 m vasario 21 d naujuju amziu filosofas proto religijos pagrindejas GyvenimasBenediktas arba Baruchas Spinoza arba Despinoza d Espinoza De Spinoza gyveno 1632 1677 metais buvo kiles is Nyderlanduose apsigyvenusios zydu seimos ir siame kraste praleido visa savo gyvenima Mokslo semesi zydu mokykloje ten prasidejo jo pazintis su filosofija pirmiausia su viduramziu zydu Maimonido kabalistu doktrinomis Tik po 1654 m ismoko lotynu ir graiku kalbu tada emesi studijuoti krikscioniskuju scholastu veikalus bei tuo metu klestejusius gamtos mokslu ypac stipriai jį veike Descartes as Uz neortodoksines paziuras buvo bendratikiu atstumtas o 1656 m pasalintas is bendruomenes ir prakeiktas Nuo tol gyveno atsiskyres bendravo tik su negausiu biciuliu bureliu ir visiskai atsidave mokslui Be teoriniu studiju vertesi slifavimu Is pradziu gyveno Amsterdame veliau Hagoje Kvietima į Heidelbergo universiteto katedra 1673 atmete nenoredamas varzyti savo laisves Mire jaunas Pasak gausiu liudijimu jo buta tikro isminciaus santuraus ramaus ir svelnaus zmogaus nesavanaudiskai paskyrusio savo gyvenima pazinimui Filosofine kurybaSpinozai gyvam esant pasirode tik du jo darbai Renati des Cartes Principiorum philosophiae pars I et II more geometrico demonstratae 1663 ir Tractatus theologico politicus 1670 Pirmajame buvo referuojamos svetimos paziuros antrajame kalbama apie nefilosofinius dalykus Filosofiniai jo rastai buvo anonimiskai publikuoti po mirties ir pavadinti B d S Opera posthuma 1677 Sį leidinį sudare Ethica ordine geometrico demonstrata Tractatus de intellectus emendatione ankstyvasis darbas parasytas veikiausiai iki 1662 m ir Tractatus politicus rasytas pries pat mirtį nebaigtas Beveik po dvieju amziu 1852 m surastas dar vieno Spinozos veikalo vertimas į olandu kalba Trumpas traktatas arba Tractatus de Deo et homine eiusque felicitate parasytas greiciausiai 1658 1660 m Svarbiausias veikalas Etika kuriame isdestyta ne tik doroves filosofija bet ir visa Spinozos sistema koncepcija is esmes buvo sukurta 1662 1665 metais taciau autorius iki pat mirties ja taise bei tobulino Traktate apie intelekto tobulinima suformuluotos epistemologines Spinozos sistemos prielaidos Spinozos pirmtakaiButa dvieju Spinozos sistemos saltiniu pirmiausia tai nuo amziu gyvavusi panteistine metafizika su kuria Spinoza susipazino ne is jos kureju ir klasiku tokiu kaip Plotinas Eriugena ar Bruno rastu o is velesniu jos atstovu daugiausia zydu antra Descartes o pazinimo teorija ir naujuju amziu gamtotyros mechanistines nuostatos Tarp naujuju ideju turejusiu poveikį Spinozai minetinos Hobso paziuros kaip tik jos Spinozos filosofijai suteike naturalistinį atspalvį Vis delto Spinozos paziuru asis buvo panteistine metafizika o XVII amziaus mokslines idejos vaidino tik antraeilį vaidmenį Spinozos filosofija buvo vienas is XVII a Viduramziu recidyvu įkandin dekartininku atgaivinusiu augustinizma Spinoza atgaivino heterodoksinį panteizma Dekartininkai naujuju amziu moksla sujunge su viduramziu krikscioniskosios teologijos tradicija o Spinoza su zydu teologijos tradicija Spinozos filosofija be minetuju turejo dar viena saltinį Spinoza tare zodį ne vien grynai filosofiniais bet ir politiniais klausimais pasisakydamas uz laisve ir tolerancija Tam jį paskatino ir įkvepe XVII amziuje Nyderlandus uzvaldziusios issivadavimo nuotaikos Sudetinga Spinozos doktrina formavo olandiskoji ir zydiskoji aplinka bei po visa Europa sklandziusios XVII a idejos Filosofines minties raida Nuo filosofines veiklos pradzios Spinoza laikesi vienos principines pozicijos taciau jo filosofijoje nuolat mazejo mistiniu ir daugejo naturalistiniu elementu Hobso įtaka uzgoze scholastu panteistu ir dekartininku poveikį Filosofines paziurosPazinima Spinoza traktavo panasiaip kaip Descartes as racionalistiskai Tiesos kriterijumi jis taip pat laike aiskuma ir akivaizduma o prota gebantį pazinti aiskiai ir akivaizdziai vieninteliu tiesos saltiniu Prie racionalistines pazinimo teorijos jis pritaike racionalistine metodologija Spinoza skelbe is Descartes o perimta visuotinio mokslo ideja o Etikoje isdeste bendrais principais paremta ir vieninga moksline sistema sudarancia sviesos Dievo pazinimo ir veiklos teorija Jis pereme ir racionalistams budinga mintį kad matematika tai mokslo modelis Savo visuotinį moksla isdeste pagal geometrijos pavyzdį more geometrico priemes tam tikras definicijas ir aksiomas is ju logiskai dedukavo kitus teiginius Tokios matematizuotos formos filosofija neturejo nei iki Spinozos nei po jo Nors Spinozos filosofijos paskatos buvo labai asmenines ir jausmines jis stengesi ir pajege suteikti jai abstraktu racionalu ir visiskai beasmenį pavidala Panteizmas Taciau matematiska tera Spinozos filosofines sistemos forma o jos turinys metafizinis Traktate Rene Descartes o Filosofijos pradai įrodyti geometrijos metodu isdestyta monistine visa ko vieningumo doktrina Descartes o filosofijos dualizmas Dievo ir pasaulio minties ir tįsumo sielos ir kuno laisves ir mechanizmo dualizmas jam buvo visiskai nepriimtinas Taciau tam dualizmui įveikti jis pasitelke paties Descartes o prielaidas is jo suformuluoto substancijos apibrezimo substancija yra tai kas egzistuoja savaime ir paaiskina pats per save Spinoza padare isvada kad substancija yra tik viena ji yra Dievas Juk jis egzistuoja pats savaime negali buti apribota tai kazkas begaliniska o begaline substancija tai Dievas Substancija negali buti sukurta nes tuomet ji turetu priezastį ir egzistuotu kaip tos priezasties padarinys o ne pati savaime Taigi nera kitos substancijos isskyrus Dieva Dievas arba substancija tai du to paties dalyko pavadinimai Is cia isplaukia kad pasaulis negali egzistuoti uz Dievo o tik Dieve Ne tik daiktu bet ir minciu pasaulis nera savaimingas abu jie yra to kas egzistuoja savaime t y Dievo apraiskos Jie yra ne uz Dievo tad ir Dievas yra ne uz ju Dievas arba gamta tik du to paties dalyko pavadinimai Toks panteizmas turejo įveikti Dievo ir pasaulio dualizma Determinizmas Pasaulio savybes isplaukia is Dievo prigimties jos dedukuojamos pagal logikos desnius Pasaulis paklusta tiems patiems logikos desniams kaip ir abstrakcios idejos Tokia koncepcija turejo įveikti idealaus ir realaus pasaulio dualizma Kadangi visa yra pavaldu amziniesiems desinams tad ir viska kas vyksta yra butina Vadinasi pasaulyje nera nei atsitiktinumo nei laisves Visa gamta tai mechanizmas zmogus jo poelgiai ir veiksmai visuomene valstybe visa kultura visa tai yra butinas mechaniskai besivystancios gamtos padarinys Nors si Spinozos mintis nebuvo originali taciau is visos jo filosofijos kaip tik ji dare stipriausiu įspudį jos poveikis buvo didziausias Ir pats Spinoza ja ypac pabreze didziausias prietaras ir iliuzija esa manyti kad gamtos sankloda yra tikslinga kad ja valdo antgamtiniai veiksniai Jis pripazino visuotinį determinizma kuris turejo įveikti laisves ir mechanizmo dualizma Materija ir dvasia Vis delto visatoje kaip įrodinejo Descartes as esama dvieju sriciu materijos ir mastymo Spinoza negalejo sio visatos dvejopumo ignoruoti taciau materija ir mastyma traktuodamas kaip du vienos substancijos pozymius atributus jis konstatavo siu sriciu vientisuma Dievas savo prigimtimi budamas begalinis turi begale atributu is kuriu du mastymas ir tįsumas prieinami zmogaus protui Vadinasi Dievas yra ir mastanti ir tįsi substancija Egzistuoja siuos du Dievo atributus atitinkantys du pasauliai dvasinis ir materialus kiekviena substancijos apraiska modus priklauso vienam ar kitam jos atributui Dvieju pasauliu skirtingumas Spinozos sistemoje isliko taciau konstatavus ju abieju priklausomybe nuo kazko trecio turejo įveiktas materijos ir samones dualizmas Paralalelizmas Nors zmogaus kunas yra tįsus o siela mastanti vis delto kunas ir siela sutinka Tai negali buti kuno priklausomybes nuo sielos ar sielos nuo kuno padarinys nes nei siela nei kunas siuo poziuriu Spinozos ir okazionalistu nuomones sutapo negali vienas kito veikti Jie sutinka tik todel kad yra toks pacios substancijos apraiskos Mastymo tvarka ir kuno busenu tvarka viena kita atitinka Sį atitikima Spinoza stengesi paaiskinti ne įprastu budu t y siedamas tai su ju tarpusavio saveika o su ju lygiagretumu Psichofizinio paralelizmo koncepcija buvo originalus Spinozos poziuris logiskai derinesis su jo monistine buties koncepcija Ilga laika buvo manoma kad psichiniai ir fiziologiniai reiskiniai esa tos pacios prigimties veliau Descartes as radikaliai juos atskyre o dabar lygiagretumo prielaida vel juos suartino Paralelizmo ideja turejo įveikti sielos ir kuno dualizma Taciau kaip mastymas gali pazinti daiktus jeigu mastymas ir daiktai nesusisiekia Pazinimas esas galimas todel kad mastymas ir daiktai tai lygiagrecios vieningos substancijos apraiskos Nors daiktai mastymo neveikia bet nepaisant to mastymas daiktus pazįsta Mat ir mastymas ir daiktai kyla is Dievo prigimties Jie yra lygiagretus todel tarp ju esama atitikimo kaip tik todel ir įmanoma kad musu mintys nesusiliesdamos su daiktais tiksliai juos atitinka Daiktu tvarka ir sasajos yra tokie patys kaip ideju tvarka ir sasajos Sis paralelizmas turejo įveikti pazįstanciojo subjekto ir pazinimo objekto dualizma Racionali ir mistine etika Doroves klausimams Spinoza skyre daugiausia demesio taciau specialiu principu neieskojo manydamas jog tai yra sritis kuriai taikytina bendra Dievo ir pasaulio teorija Zmoniu afektai ir poelgiai kaip ir visa kita yra butinumo padariniai jie nera laisvi Neteisus tie kurie isjuokia ar smerkia zmogiskas aistras uzuot stengesi jas suprasti savo etikoje Spinoza afektus megino tyrineti taip kaip tiriamos linijos plokstumos ir kunai Visi afektai yra gamtines prigimties ir butino pobudzio taciau vieni isplaukia is pacios veikianciojo prigimties o kitus suzadina aplinkiniai daiktai Kiekviena esybe troksta islaikyti savo prigimtį ir veikti pagal ja kas taip elgiasi ir nepasiduoda isoriniams poveikiams yra laisvas Spinoza kaip ir stoikai buvo įsitikines kad naturalus ir laisvas elgesys ir yra deramas elgesys atitinkantis prigimtį laisvas ir deramas elgesys tai trys to paties dalyko pavadinimai Doroves supaprastinimas prilyginant ja prigimciai stai kokia kaina noreta įveikti doroves ir prigimties dualizma Spinoza kaip ir stoikai etinį naturalizma sujunge su racionalizmu tikroji zmogaus prigimtis jo poziuriu esas protas poelgiai atitinka zmogaus prigimtį jeigu jie yra protingi Su sia ideja Spinoza siejo politine reformatoriska veikla Jis norejo taip reformuoti pasaulį jo visuomeninius ir valstybinius teisinius ir religinius santykius kad vyrautu racionalus veiksmai ir motyvai Didziausiu geriu jis laike pazinima Dievo pazinimas suzadina meile jam amor Dei intellectualis ir veda į mistinį susiliejima su juo tai esanti didziausia zmogui prieinama laime Spinozizmo bruozaiSpinozos sukurta monistine sistema nebuvo nei materializmas nei spiritualizmas Jis pripazino viena substancija kuri nebuvo nei materiali nei dvasine ir liko mastymo ir kuno priespriesos atzvilgiu neutrali Kitaip nei ankstesnieji monistai jis nesireme ir evoliucijos koncepcija evoliucionizmo ideja jis pakeite paralelizmo ideja kuri isties suteike jo metafizikai originalumo Is monizmo poziciju Spinoza megino spresti svarbiausias gincytinas savo epochos problemas mastymo ir kunu santykį aiskino remdamasis paralelizmo prielaida o Dievo ir pasaulio santykį panteistiskai Tiesa monistines pozicijos nuoseklumas pasirode vargiai įmanomas kai kuriais atvejais Spinoza kunus traktavo kaip priklausancius nuo mastymo bet dar dazniau priminiais laike kunus o mastyma priklausomu nuo ju ir tuomet jo monizmas atrodydavo panasus į materializma Spinozai neblogai pavyko savo be galo abstrakcia metafizika susieti su aktualiais klausimais is racionalistines ir deterministines teorijos jis dedukavo demokratijos ir laisvamanybes idejas Isorine ir tik isorine jo sistemos ypatybe buvo jos matematine apdaila OpozicijaSpinozos rastai susilauke stiprios visuotines filosofu bei teologu opozicijos pirmiausia del juose skelbiamu religiniu ir etiniu nuostatu Buvo smerkiami laisvamaniski jo teologijos bei politikos principai isdestyti Teologijos ir politikos traktate o metafizines paziurios puolamos uz panteizma kuriame buvo įzvelgiamas pasleptas ateizmas bei uz dorovei pavojinga determinizma Tai vyko XVII ir net XVIII a Net ir laisvamanisku Spinozos paziuru salininkai pasisake pries jo filosofine doktrina Ja kritikavo ir Bayle is ir Voltaire as ir Wolfas taip pat ir anglu deistai bei prancuzu didzioji Enciklopedija Jiems rupejo ne religines o mokslines Spinozos paziuros Kritikai tarp ju ir Leibniz as atskleide loginį Etikos netobuluma pastebejo kad Spinozos matematinis tikslumas esas tik tariamas kad jo definicijos daugiaprasmes aksiomos neakivaizdzios o teiginiai neplaukia is prielaidu SalininkaiTik praejus kone simtui metu po Spinozos mirties ismuse spinozizmo valanda Prancuzijoje XVIII a jo salininkais save laike materialistai iskele pirmiausia naturalistinius ir mechanistinius motyvus kurie beje nebuvo originalios Spinozos idejos Ypac palanki dirva Spinozos kultui radosi XVIII a Vokietijoje Sis kultas isaugo jau ne blaivaus naturalizmo o visai priesingai romantizmo terpeje Jo pradininkai buvo Jacobi Herder is Goethe Veliau jį pareme visu saliu romantikai kartu su Byron u ir Shelley u Romantikus patrauke tiek Spinozos doktrina tiek ir jo asmenybe Jo panteizmas atitiko tuometine intelektualine nuostata o juo paciu zavetasi kaip tikru isminciumi vienisu filosofu mokslo kankiniu Tikslumo problemu neismanancia romantiku karta stulbino Spinozos matematinis grieztumas ir jo sistema buvo laikoma nepralenkiamu tobulu proto kuriniu Del Spinozos teorijos įsiplieske gyva diskusija pirmiausia tarp Jacobi o ir Mendelssohn o 1785 1786 veliau tarp Jacobi o ir Herderio Tuo laiku ir susiformavo Spinozos kaip filosofo autoritetas Spinozizmo kulta is romantiku pereme vokieciu idealistai Schelling as ir Hegel is kuriems buvo artimas abstraktus ir monistinis jo filosofavimas Is Hegelio spinozizmo kulta savo ruoztu vel pereme materialistai pirmiausia Strauss as ir Feuerbach as Nuo tol XIX ir XX a Spinoza visada turejo salininku slovinusiu jį kaip monizmo pirmtaka laisvos minties apastala ir t t 1921 m Spinozos gerbejai įsteige tarptautine draugija Societas Spinozana su bustine Hagoje 1927 m Hagoje įvyko iskilmingas suvaziavimas skirtas 250 osioms jo mirties metinems o 1932 m 300 osioms gimimo metinems pamineti SaltiniaiSIKORA Adam Susitikimai su filosofija nuo Herakleito iki Huserlio Vilnius Alma littera 2004 TARKIEWICZ Wladyslaw Naujuju amziu filosofija II tomas Vilnius Alma littera 2002 NuorodosTrumpa filosofo biografija bei citatos Biografiniai faktai apie Benedikta Spinoza Benediktos Spinozos filosofija Fragmentas is Etika įrodyta geometrijos budu Archyvuota kopija 2009 06 23 is Wayback Machine projekto Straipsnis Michaelio Laitmano dienorastyje Kabala ir Spinozos filosofija KLAUSS RUPERTT Markus MASTROBERTI Susanna Filosofijos zinynas Trumpa filosofijos istorija nuo Antikos iki musu dienu Vilnius Sviesa 159 p VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Benedict de Spinoza