Balys Norvaiša (1908 m. sausio 4 d. – ????) – Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas ir Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho SD vadas (1941–1943 m.).
| Balys Norvaiša | |
|---|---|
| Gimė | 1908 m. sausio 4 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | ???? Australija arba JAV |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Adomas Norvaiša |
| Veikla | Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas, Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho SD vadas (1941-1943 m.) |
| Pareigos | Lietuvos kariuomenė, SD |
| Alma mater | Kauno karo mokykla (XII laida, 1930 m.) |
Kaip Ypatingojo būrio narys ir vadas, B. Norvaiša organizavo ir įvykdė masines žydų ir kitų tautybių Lietuvos gyventojų žudynes Paneriuose ir kitose Lietuvos vietovėse, daugiausia Vilniaus krašte. 1943 m. priimtas į Lietuvių savisaugos dalių tarnybą, tapo 11-ojo bataliono būrio vadu. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
Išsilavinimas
B. Norvaiša gimė 1908 m. sausio 4 d. (ar sausio 5 d.) Sankt Peterburge Adomo Norvaišo šeimoje.
1927 m. B. Norvaiša baigė Šiaulių aukštesniąją mokyklą. 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1930 m. spalio 25 d. B. Norvaiša buvo vienas iš 67-ių dvyliktosios laidos kariūnų baigusių Kauno karo mokyklą. Šios laidos auklėtiniai buvo ruošiami pėstininkų tarnybai. Pagal 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. B. Norvaiša tarnavo 5-to pėstininkų pulko trečios kuopos leitenantu. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaunesnįjį leitenantą.
1931 m. gegužės 15 d. už pasikėsinimą nužudyti leitenantą Česlovą Panką, Karo teismas nuteisė B. Norvaišą pusantrų metų kalėjimo bausme (pagal Baudžiamojo statuto 49 ir 453 straipsnius). Konfliktas tarp B. Norvaišos ir Č. Pankos (taip pat dvyliktosios laidos auklėtinio) įvyko Karininkų ramovėje. Ginčo metu buvo panaudotas pistoletas. Dėl to B. Norvaiša ir Č. Panka turėjo išeiti į kariuomenės atsargą.
B. Norvaiša buvo pašalintas iš Lietuvos kariuomenės 1931 m. liepos 10 d. B. Norvaiša taip pat buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. 1933 m. pradėjo dirbti Kauno miesto savivaldybės finansų skyriuje.
1939 m. balandžio 1 d. B. Norvaiša įtrauktas į Lietuvos kariuomenės pėstininkų karininkų atsargą.
Futbolo karjera
Gyvendamas Šiauliuose, B. Norvaiša tapo profesionaliu futbolininku. 1925 m. ir 1926 m. B. Norvaiša žaidė LFLS Šiaulių futbolo komandoje. Iš Šiaulių jis buvo pakviestas žaisti į puskairio puolėjo poziciją Kaune: nuo 1928 m. iki 1930 m. žaidė LFLS Kauno klube. 1928 m. buvo įtrauktas į nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę. 1928 m. liepą vykusiame pirmajame Baltijos taurės turnyre atstovo Lietuvai (saugas) ir žaidė prieš Latvijos ir Estijos rinktines.
Ypatingasis būrys
1941 m. liepą B. Norvaiša įstojo į Vokiečių okupacinės valdžios įsteigtą ir iš vietos Lietuvos gyventojų suburtą vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus Ypatingąjį būrį. Šis būrys buvo atsakingas už Lietuvos žydų ir kitų tautybės gyventojų persekiojimą, suiminėjimą ir žudymą nacių okupacijos metais Vilniaus krašte. B. Norvaiša sistemingai dalyvavo žydų iššaudymuose Panerių žudynėse.
1941 m. lapkritį B. Norvaiša tapo Ypatingojo būrio vadu ir pakeitė ansčiau būriui vadovavusį ir iš jo atleistą Juozą Šidlauską. B. Norvaišos pavaduotoju buvo paskirtas leitenantas Balys Lukošius.
1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą ir Ypatingojo būrio vadu tapo viršila Jonas Tumas. 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione. 1943 m. vasarį dėl nervinės sveikatos sutrikimų buvo paguldytas į Kovelio karo lauko ligoninę Ukrainoje.
Emigracija
Po karo A. Norvaiša emigravo į JAV. Nors kai kurių šaltinių duomenimis jis žuvo per Dresdeno bombardavimus, JAV pareigūnų okupacinės zonos dokumentuose yra užfiksuota A. Norvaišos registracija Koburgo mieste Vokietijoje. A. Norvaišos duomenis buvo įtraukti į nacių persekiojamų žmonių sąrašus 1947 m. gegužės 9 d. ir 1949 m. sausio 10 d. dokumentuose. Abiejuose dokumentuose A. Norvaišos gimimo metai nurodyti kaip 1908 m. sausio 5 d., jo gimimo vieta – Sankt Peterburgas.
Teisėsaugos tyrimai
Devintajame dešimtmetyje JAV Specialiųjų tyrimų skyrius (angl. Office of Special Investigations) prie JAV Teisingumo departamento pradėjo oficialų tyrimą dėl B. Norvaišos dalyvavimo Holokausto nusikaltimuose Lietuvoje. Amerikiečių pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, kad B. Norvaiša kurį laiką gyveno JAV ir vėliau persikėlė gyventi į Melburną Australijoje. JAV pareigūnai buvo informuoti, kad B. Norvaišos dukra lankėsi Australijoje 1979 m., norėdama padėti sutvarkyti antrosios B. Norvaišos žmonos testamento formalumus.
1989 m. JAV Specialiųjų tyrimų skyrius kreipėsi į Australijos institucijas, prašydami nustatyti B. Norvaišos imigracijos į Australiją ir jo gyvenamosios vietos duomenis. Taip pat buvo kreiptasi į Vakarų Vokietijos archyvus. Po atliktų liudininkų apklausų, australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. Special Investigation Unit) pareigūnai nustatė, kad antroji B. Norvaišos žmona gyveno Melburne, tačiau jos vardo ar tikslaus gyvenamosios vietos adreso nustatyti nepavyko. Taip pat nepavyko nustatyti jokių B. Norvaišos vardu registruotų imigracijos ar gyvenamosios vietos įrašų.
Apie tai, kad B. Norvaiša gyveno ir mirė Australijoje skelbta lietuvių emigrantų spaudoje. 1981 m. gruodžio mėnesio „Kario“ numerio „Kronikos“ skiltyje aptarti Kauno karo mokyklos XII-os laidos karininkų likimai. Joje pažymėta, kad B. Norvaiša mirė Melburne, Australijoje (Melburne mirė ir Jonas Arnastauskas, kitas XII-os laidos karininkas).
Bibliografija
Archyvai
- Norvaisa, Balys (1987–1992). „Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia“. naa.gov.au. Kanbera, Australija. Nuoroda tikrinta 2025-10-29.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: datos formatas (nuoroda)
Istoriniai darbai
- Bubnys, Arūnas (2020). Arūnas Bubnys (red.). The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944) (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
- Bubnys, Arūnas (2019). Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037821.
- Bubnys, Arūnas (2017). Lietuvių policijos batalionai, 1941-1945 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037685.
- Bubnys, Arūnas (2012). Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos (Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m. leid.). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037203.
- G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas, red. (1965). Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis. Vilnius: Mintis.
- Idzelis, Augustinas (2020). Arūnas Bubnys (red.). Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941 (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
- Dalia Žalienė, red. (2005). Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 (Tomas V leid.). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. ISBN 9955415517.
- Šikšnianas, Mantas (2021). Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis (red.). Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais leid.). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. ISBN 9786098183948.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Balys Norvaiša, Kas yra Balys Norvaiša? Ką reiškia Balys Norvaiša?