Autinės sukilimas

Autinės sukilimas (1212)
Livonijos kryžiaus karai
Data 1212 m. ruduo Vieta Autinė, lyvių žemės ir Satezelė Rezultatas Kryžininkai nusiaubė Lielvardės, Salaspilio ir Turaidos pilis ir po sunkių kovų užėmė Satezelės pilį
Priešininkai
Lyvių ir latgalių žemių kariuomenė	Kalavijuočių ordinas Kryžininkai
Vadai
Rūsinis Sateklietis Vesikis Asė Satezelietis	vykupas Albertas Raceburgo vyskupas Filipas Bertoldas Cėsietis
Aukos
keletas Siguldos pilies kalavijuočių	Rūsinis

Autinės sukilimas (1212) – Henriko Latvio kronikoje aprašytas 1212 m. rudenį vykęs lyvių ir Talavos latgalių sukilimas prieš Kalavijuočių ordiną ir vyskupą Albertą. Sukilimo priežastis buvo kalavijuočių veiksmai, kai vadovaujantis Letijos padalijimo sutarties sąlygomis iš Autinės latgalių buvo atimti arimai ir bičių drevės. Tų pačių metų vasarą Jersikos taikos derybose Polocko kunigaikštis Vladimiras atsisakė imti duokles iš lyvių.

Norint atsikratyti kryžininkų viešpatavimo, pradėtas platus lyvių ir latgalių sukilimas prieš vokiečius. Neramumuose dalyvavo Lielvardės, Salaspilio ir Turaidos lyviai, o sudeginus jų pilis sukilimo centru tapo Satezelė (dab. Sigulda). Į Satezelę išvyko vyskupo Alberto derybininkų delegacija, kuriai priklausė taip pat ir kryžininkams ištikimas Turaidos lyvių valdovas Kaupas.

Derybos dėl taikos buvo nesėkmingos ir numalšinti sukilimo stojo visa Rygos vyskupo ir Kalavijuočių ordino kariuomenė. Nepaisant didvyriško priešinimosi, lyviams ir latgaliams teko nusileisti galingesniam varžovui. Mūšyje žuvo latgalių karo vadas Rūsinis, lyvių seniūnas Asė buvo nukankintas kankinimo įrankiais.

Lyviams kaip bausmė buvo paskirta kontribucija ir padidintos duoklės. Latgaliams grąžintos bičių drevės, tačiau jų žemė atiteko besikuriančiam Cėsių pilies dvarui.

Išnašos

1. „Indriķa hronika“. Suarchyvuotas originalas 2011-08-08. Nuoroda tikrinta 2025-09-16.