Sigulda – miestas Vidžemės regione, Latvijoje, 53 km nuo Latvijos sostinės Rygos, vaizdingame Gaujos upės slėnyje, vadinamame Latvijos Šveicarija, Gaujos nacionaliniame parke.
| Sigulda latv. Sigulda | ||
|---|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė | Latvija | |
| Istorinis regionas | Vidžemė | |
| Savivaldybė | Siguldos savivaldybė | |
| Įkūrimo data | 1928 (miesto teisės) | |
| Meras | Tālis Puķītis | |
| Gyventojų | 11 487 | |
| Plotas | 18 km² | |
| Tankumas | 638 žm./km² | |
| Altitudė | 101 m | |
| Pašto kodas | 2150 | |
| Tinklalapis | www.sigulda.lv | |
| Vikiteka | Sigulda | |
| vok. Siegewald („kovų miškas“) | ||
Istorija
1207 m. kraštą užėmus Kalavijuočių ordinui, Livonijos ordinas ir Rygos vyskupas Albertas pasidalijo žemes. Strateginėse vietose ant Gaujos kranto abi konfrontuojančios jėgos apsaugai viena nuo kitos, taip pat nuo lyvių ir lietuvių užpuolimų pasistatė mūrines pilis, aplink kurias vėliau išaugo gyvenvietės Sigulda, Turaida ir Krimulda. Per daugybę karų 1226 m. pastatyta Siguldos pilis smarkiai nukentėjo, o po Žalgirio mūšio neteko karinės reikšmės. Livonijos karo (1558-1587 m.) metu pilį dukart apiplėšė rusų kariuomenė. Livonijos ordino meistras Gothardas Ketleris, pabūgęs Rusijos caro Ivano IV, 1561 m. pasidavė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, kraštas atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Šiaurės karo (1600-1629 m.) metu pilį sugriovė kariaujančių pusių artilerija.
1878-1881 m. pilies griuvėsių teritorijoje žemių valdytojas kunigaikštis Kropotkinas pasistatė eklektinio stiliaus Naująją pilį – gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis (meistras J. Mengelis). Joje nuo 1923 m. buvo rašytojų ir žurnalistų namai. 1937 m. architektas Andris Birkans paaukštino bokštą.
1887 m. nutiesus Rygos-Valkos geležinkelio liniją ir Rygos – Pskovo kelią, kraštas ėmė garsėti kaip kurortas ir poilsiavietė. Jame pradėjo savo vilas statyti Rusijos turtuoliai.
1483 m. buvusios bažnyčios vietoje pastatyta Šv. Bertulio bažnyčia, vėliau atitekusi evangelikams liuteronams.
Turizmas ir sportas
Sigulda garsėja žiemos sporto bazėmis. Mieste yra Siguldos ledo trasa, greta, Gaujos slėnyje – kelios slidinėjimo ir nusileidimo nuo kalnų trasos. Ledrogių trasa pastatyta 1897 m. Siguldos pilies šeimininko iniciatyva. Tada buvo nutiesta 900 metrų ilgio trasa su vienu viražu. Dabartinę trasą suprojektavo Leipcigo mokslinis sporto centras, o pastatė Sarajevo firma „Graming“. Jos ilgis – 1420 metrų, yra 16 viražų, aukščių skirtumas – 120 metrų. Tarp keturioliktojo ir penkioliktojo viražų galima pasiekti 125 km/h greitį.
Kartu su Stokholmu Sigulda buvo padavusi paraišką (dalis rogučių rungčių) surengti 2026 m. žiemos olimpines žaidynes (TOK pasirinko Italijos miestus).
Per Gaujos upę 1969 m. nutiestas lyno kelias. Iš 43 m aukštyje virš upės plaukiančio vagonėlio atsiveria abiejų Gaujos krantų vaizdas, matosi Turaidos pilis, Gaujos tiltas, Krimuldos dvaras ir bobslėjaus trasa. Mieste ir jo apylinkėse gausu gamtos ir istorijos paminklų: Siguldos pilis, Krimuldos pilis, Gutmanio ola, Viktoro ola, Velnių olos. Veikia nuotykių parkas „Miško katinas“, vertikalus vėjo tunelis „Aerodium Sigulda“.
Veikia 3 sanatorijos ir turistinė bazė. Siguldoje vyksta operos festivaliai.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Sigulda yra užmezgusi partnerystės ryšius:
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sigulda, Kas yra Sigulda? Ką reiškia Sigulda?