Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Austrijos socialdemokratų partija SPOe vok Sozialdemokratische Partei Österreichs Austrijos kairioji politinė partija Pr
Austrijos socialdemokratų partija
Austrijos socialdemokratų partija (SPOe, vok.:Sozialdemokratische Partei Österreichs) – Austrijos kairioji politinė partija.
Proletariato avangardas
Įkurta 1888 m. gruodžio 31-1889 m. sausio 1 Heinfeldo suvažiavime, susijungus anarchistinės ir marksistinės krypties socialdemokratams. Partijos lyderiu tapo Vienos gydytojas Viktoras Adleris. Kartu priimta „Principų programa“, skelbusi avangardinį proletariato vaidmenį, proletarinį internacionalizmą ir asmeninės gamybos priemonių nuosavybės panaikinimą.
Sustiprinusi savo įtaką profsąjungose, SPOe privertė valdžią padaryti nuolaidų – sutrumpinti darbo dieną, įvesti socialinį draudimą, apriboti vaikų darbą, sumažinti rinkimų cenzus.
1897 m. į Austrijos parlamentą išrenkami pirmieji 14 socialdemokratų. 1897 m. suvažiavime įteisintas susiskaldymas į 6 nacionalines grupes. 1899 m. pirmoji iš socialdemokratinių partijų priėmė Brno programą nacionaliniu klausimu.
20 a. pr. partijoje įsigalėjo revizionistinis austromarksizmas. 1906 m. įvedus visuotinę rinkimų teisę, SPOe tampa didžiausia parlamento partija.
1918 m. lapkričio – 1920 spalio mėn. sudarė pirmąją respublikinę vyriausybę, perėmusią šalį iš atsisakiusių sosto Habsburgų. Kancleriu tapo K. Renneris, užsienio reikalų ministru O. Baueris. 1919 m. parlamento rinkimuose gavo 72 vietas iš 170.
1920–1933 m. turėjo stiprias pozicijas parlamente, tačiau nepakankamas sudaryti vyriausybei.
Žymiai svaresni buvo ASP laimėjimai savivaldybėse, ypač Vienoje.
1926 m. Linco programoje pripažino proletariato diktatūros galimybę.
1929 m. turėjo 700 000 narių. SPOe buvo viena iš Dviejų su puse internacionalo kūrėjų ir vadovų. Turėjo ginkluotą organizaciją Šucbundą, kurio nariai be partijos leidimo dalyvavo 1934 vasario antifašistiniame sukilime, todėl 1934 m. vasario 12 d. ASP buvo uždrausta.
1945 m. balandžio 14 susivienijo su Revoliucinių socialistų organizacija ir pasivadino Austrijos socialistų partija. Vėliau sugrąžintas senasis pvadinimas.
Valdžioje
1945 m. sudarė laikinąją vyriausybę su kancleriu K. Renneriu. 1945 parlamento rinkimuose gavo 44,6 % balsų ir įėjo į Liaudies partijos pirmininko L. Figlio koalicinę vyriausybę. K. Renneris buvo išrinktas Austrijos Respublikos prezidentu.
Iki 1986 m. visi Austrijos prezidentai buvo iškelti ASP. Iki 1966 m., gaudama po 40-46 % balsų, ASP dalyvavo vyriausybėse ir išlaikė vicekanclerio, URM, socialinio aprūpinimo ir pramonės ministrų postus (nacionalizavo sunkiąją pramonę ir bankus, 1948 m. Austrija prisijungė prie Maršalo plano).
1958 m. priimta Vienos programa atmetė klasių kovą, nustatė Austrijos nepriklausomybės ir neutraliteto, socialinės partnerystės siekius. 1966–1970 m. buvo opozicijoje .
1970–2000 m. sudarė vyriausybę, kuri 1972 prijungė Austriją prie Bendrosios rinkos. Nuo 1987 buvo sudaroma SPOe koalicija su . Tačiau teko pradėti reprivatizaciją, sumažinti socialines programas. 1986 m. priimta nauja programa „Perspektyva-90“ ir manifestas „Socialdemokratija-2000“, kuriose pirmenybė teikiama tausojančiai plėtrai ir ekologijai. Tačiau tai nepadėjo ASP laimėti rinkimų 2000 m., kai rinkėjai pirmenybę atidavė kraštutiniams dešiniesiems. Austrijos kancleriu 1992–2000 m. buvo Francas Vranickis. 2006 m. laimėjus rinkimus sudarė koalicinę Alfredo Guzenbauerio vyriausybę.
Parlamento rinkimuose 1970 m. gavo 48,2 %, 1971 m. -50,02 %, 1975 m. -50,4 %, 1979m. -51,2 %, 1983 m. -47,6 %, 1986 m. -43,3 %, 1996 m. – 38,3 %, 2002 m. -36,9 %, 2006 m. -35,34 % balsų.
Pastaruoju metu dalį socialistų balsų atima žalieji, 1986 m. laimėję referendumą dėl atominės energetikos.
2004 m. Austrijos prezidentu išrinktas Haincas Fišeris.
2004 m. Europarlamento rinkimuose gavo 7 vietas.
Struktūra
1974 m. turėjo 710 000, 2005 m. – 680 000 narių, susijungusių į 3589 vietines organizacijas – sekcijas, 114 savivaldybių organizacijų ir 9 regionines organizacijas. Nuo visų šių organizacijų renkami delegatai į suvažiavimą, kuris renka partijos pirmininką, 70 narių Tarybą, Kontrolės komitetą ir Prezidiumą, tvirtina Partijos programas ir statutą.
Glaudžiai bendradarbiauja su Austrijos profsąjungų susivienijimu (1,5 mln. narių) ir daugiau, kaip 30 masinių organizacijų.
SI narė nuo 1951 m., PES narė.
Leidžia laikraštį Arbeiter Zeitung, žurnalą Zukunft.
Pirmininkai:
- 1945 – ,
- 1957 – ,
- 1967 – Bruno Kraiskis,
- 1983 – Fredas Zinovacas,
- 1988 – Francas Vranickis,
- 1997 – ,
- 2000 – Alfredas Guzenbaueris
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Austrijos socialdemokratų partija, Kas yra Austrijos socialdemokratų partija? Ką reiškia Austrijos socialdemokratų partija?
Austrijos socialdemokratu partija SPOe vok Sozialdemokratische Partei Osterreichs Austrijos kairioji politine partija Proletariato avangardasĮkurta 1888 m gruodzio 31 1889 m sausio 1 Heinfeldo suvaziavime susijungus anarchistines ir marksistines krypties socialdemokratams Partijos lyderiu tapo Vienos gydytojas Viktoras Adleris Kartu priimta Principu programa skelbusi avangardinį proletariato vaidmenį proletarinį internacionalizma ir asmenines gamybos priemoniu nuosavybes panaikinima Sustiprinusi savo įtaka profsajungose SPOe priverte valdzia padaryti nuolaidu sutrumpinti darbo diena įvesti socialinį draudima apriboti vaiku darba sumazinti rinkimu cenzus 1897 m į Austrijos parlamenta isrenkami pirmieji 14 socialdemokratu 1897 m suvaziavime įteisintas susiskaldymas į 6 nacionalines grupes 1899 m pirmoji is socialdemokratiniu partiju prieme Brno programa nacionaliniu klausimu 20 a pr partijoje įsigalejo revizionistinis austromarksizmas 1906 m įvedus visuotine rinkimu teise SPOe tampa didziausia parlamento partija 1918 m lapkricio 1920 spalio men sudare pirmaja respublikine vyriausybe peremusia salį is atsisakiusiu sosto Habsburgu Kancleriu tapo K Renneris uzsienio reikalu ministru O Baueris 1919 m parlamento rinkimuose gavo 72 vietas is 170 1920 1933 m turejo stiprias pozicijas parlamente taciau nepakankamas sudaryti vyriausybei Zymiai svaresni buvo ASP laimejimai savivaldybese ypac Vienoje 1926 m Linco programoje pripazino proletariato diktaturos galimybe 1929 m turejo 700 000 nariu SPOe buvo viena is Dvieju su puse internacionalo kureju ir vadovu Turejo ginkluota organizacija Sucbunda kurio nariai be partijos leidimo dalyvavo 1934 vasario antifasistiniame sukilime todel 1934 m vasario 12 d ASP buvo uzdrausta 1945 m balandzio 14 susivienijo su Revoliuciniu socialistu organizacija ir pasivadino Austrijos socialistu partija Veliau sugrazintas senasis pvadinimas Valdzioje1945 m sudare laikinaja vyriausybe su kancleriu K Renneriu 1945 parlamento rinkimuose gavo 44 6 balsu ir įejo į Liaudies partijos pirmininko L Figlio koalicine vyriausybe K Renneris buvo isrinktas Austrijos Respublikos prezidentu Iki 1986 m visi Austrijos prezidentai buvo iskelti ASP Iki 1966 m gaudama po 40 46 balsu ASP dalyvavo vyriausybese ir islaike vicekanclerio URM socialinio aprupinimo ir pramones ministru postus nacionalizavo sunkiaja pramone ir bankus 1948 m Austrija prisijunge prie Marsalo plano 1958 m priimta Vienos programa atmete klasiu kova nustate Austrijos nepriklausomybes ir neutraliteto socialines partnerystes siekius 1966 1970 m buvo opozicijoje 1970 2000 m sudare vyriausybe kuri 1972 prijunge Austrija prie Bendrosios rinkos Nuo 1987 buvo sudaroma SPOe koalicija su Taciau teko pradeti reprivatizacija sumazinti socialines programas 1986 m priimta nauja programa Perspektyva 90 ir manifestas Socialdemokratija 2000 kuriose pirmenybe teikiama tausojanciai pletrai ir ekologijai Taciau tai nepadejo ASP laimeti rinkimu 2000 m kai rinkejai pirmenybe atidave krastutiniams desiniesiems Austrijos kancleriu 1992 2000 m buvo Francas Vranickis 2006 m laimejus rinkimus sudare koalicine Alfredo Guzenbauerio vyriausybe Parlamento rinkimuose 1970 m gavo 48 2 1971 m 50 02 1975 m 50 4 1979m 51 2 1983 m 47 6 1986 m 43 3 1996 m 38 3 2002 m 36 9 2006 m 35 34 balsu Pastaruoju metu dalį socialistu balsu atima zalieji 1986 m laimeje referenduma del atomines energetikos 2004 m Austrijos prezidentu isrinktas Haincas Fiseris 2004 m Europarlamento rinkimuose gavo 7 vietas Struktura1974 m turejo 710 000 2005 m 680 000 nariu susijungusiu į 3589 vietines organizacijas sekcijas 114 savivaldybiu organizaciju ir 9 regionines organizacijas Nuo visu siu organizaciju renkami delegatai į suvaziavima kuris renka partijos pirmininka 70 nariu Taryba Kontroles komiteta ir Prezidiuma tvirtina Partijos programas ir statuta Glaudziai bendradarbiauja su Austrijos profsajungu susivienijimu 1 5 mln nariu ir daugiau kaip 30 masiniu organizaciju SI nare nuo 1951 m PES nare Leidzia laikrastį Arbeiter Zeitung zurnala Zukunft Pirmininkai 1945 1957 1967 Bruno Kraiskis 1983 Fredas Zinovacas 1988 Francas Vranickis 1997 2000 Alfredas GuzenbauerisNuorodosOficiali svetaine