Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Egipto regionas al Sa īd الصعيدŠalis EgiptasTautos egiptiečiai gt arabaiKalba Aukštutinis Egiptas arab الصعيد al Sa īd E
Aukštutinis Egiptas
| Egipto regionas: al-Sa'īd الصعيد | |
|---|---|
| Šalis | Egiptas |
| Tautos | egiptiečiai > arabai |
| Kalba | |
Aukštutinis Egiptas (arab. الصعيد = al-Sa'īd) – Egipto dalis tarp dabartinio Asuano ir El-Ajaito, esančio į pietus nuo dabartinio Kairo. Šiaurinė Aukštutinio Egipto dalis tarp El-Ajaito ir Sohago kartais vadinama . Nilo delta į šiaurę nuo Kairo iki Viduržemio jūros vadinama Žemutiniu Egiptu (arab. الدلتا = al-Diltā). Aukštutinis Egiptas yra įsiterpęs tarp Libijos dykumos (vakaruose) ir Rytų dykumos. Į pietus nuo jo, už pirmojo Nilo slenksčio, yra Žemutinė Nubija.
Istorija
| Terminas hieroglifais | ||||
|---|---|---|---|---|
| tA šmaw Ta-Šemau |
| |||
| Nendrių žemė | ||||
| Graikų k. | Tebaida (θηβαίς) | |||
| Koptų k. | han.remmaris | |||
| Arabų k. | al-Sa'īd (الصعيد) | |||
Aukštutinis Egiptas buvo išskiriamas nuo priešdinastinio laikotarpio. Jis buvo vadinamas Ta-Šemau, o tai reškia „Nendrių žemė“. Čia klestėjo Nakados kultūra.
Protodinastiniame Egipte svarbiausias Aukštutinio Egipto miestas buvo Nekhenas (gr. Hierakonpolis), kurio deivė globėja buvo Nekhbetė, vaizduojama kaip grifas. Suvienyto Egipto simbolikoje, Aukštutinį Egiptą atstovavo aukšta balta karūna , o jo simbolis buvo žydintis lotosas. Faraono titule „Tas kuris valdo viksvą ir bitę“, Aukštutinį Egiptą atstovavo viksva. Jis buvo padalintas į 22 administracinius vienetus (nomus). Pirmasis nomas buvo ties Asuanu, o 22-as – į pietus nuo Kairo.
Pradedant Pirmuoju tarpiniu laikotarpiu, Aukštutiniame Egipte vis labiau įsigalėjo Tėbai, kurie vėliau tapo Egipto sostine ir buvo Aukštutinio Egipto administraciniu centru. Kai miestą nusiaubė asirai, miesto reikšmė smuko. Valdant Ptolemėjams Aukštutinio Egipto (graikų vadinamos Tėbaida) sostine buvo .
XI a. gyvulių augintojai, vadinami hilaliečiais, iš Aukštutinio Egipto persikėlė į Libiją ir Tunisą. Manoma, kad migraciją sukėlė suprastėjusios ganyklos Viduramžių Atšilimo laikotarpiu.
XX a. Egipto karaliaus įpėdinis buvo vadinamas Aukštutinio Egipto princu. Nors monarchija Egipte panaikinta 1952 m., titulu naudojasi princas Muchamedas Ali ir šeichas Beja Khawr al`allaqi.
Išnašos
- Ermann & Grapow, op.cit. Wb 5, 227.4-14
- Ermann & Grapow, op.cit. Wb 4, 477.9-11
- Bard, op. cit., p.371
- David, op.cit., p.149
- Chauveau, op.cit., p.68
- Ballais, Jean-Louis (2000) „Chapter 7: Conquests and land degradation in the eastern Maghreb“ p. 133 In Barker, Graeme and Gilbertson, David (2000) The Archaeology of Drylands: Living at the Margin Routledge, London, Volume 1, Part III – Sahara and Sahel, pp. 125–136, ISBN 978-0-415-23001-8
- Ballais, Jean-Louis (2000) „Chapter 7: Conquests and land degradation in the eastern Maghreb“ p. 134 In Barker, Graeme and Gilbertson, David (2000) The Archaeology of Drylands: Living at the Margin Routledge, London, Volume 1, Part III – Sahara and Sahel, pp. 125–136, ISBN 978-0-415-23001-8
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštutinis Egiptas, Kas yra Aukštutinis Egiptas? Ką reiškia Aukštutinis Egiptas?
Egipto regionas al Sa id الصعيدSalis EgiptasTautos egiptieciai gt arabaiKalba Aukstutinis Egiptas arab الصعيد al Sa id Egipto dalis tarp dabartinio Asuano ir El Ajaito esancio į pietus nuo dabartinio Kairo Siaurine Aukstutinio Egipto dalis tarp El Ajaito ir Sohago kartais vadinama Nilo delta į siaure nuo Kairo iki Vidurzemio juros vadinama Zemutiniu Egiptu arab الدلتا al Dilta Aukstutinis Egiptas yra įsiterpes tarp Libijos dykumos vakaruose ir Rytu dykumos Į pietus nuo jo uz pirmojo Nilo slenkscio yra Zemutine Nubija IstorijaTerminas hieroglifaistA smaw Ta SemauNendriu zemeGraiku k Tebaida 8hbais Koptu k han remmarisArabu k al Sa id الصعيد Aukstutinis Egiptas buvo isskiriamas nuo priesdinastinio laikotarpio Jis buvo vadinamas Ta Semau o tai reskia Nendriu zeme Cia klestejo Nakados kultura Protodinastiniame Egipte svarbiausias Aukstutinio Egipto miestas buvo Nekhenas gr Hierakonpolis kurio deive globeja buvo Nekhbete vaizduojama kaip grifas Suvienyto Egipto simbolikoje Aukstutinį Egipta atstovavo auksta balta karuna o jo simbolis buvo zydintis lotosas Faraono titule Tas kuris valdo viksva ir bite Aukstutinį Egipta atstovavo viksva Jis buvo padalintas į 22 administracinius vienetus nomus Pirmasis nomas buvo ties Asuanu o 22 as į pietus nuo Kairo Pradedant Pirmuoju tarpiniu laikotarpiu Aukstutiniame Egipte vis labiau įsigalejo Tebai kurie veliau tapo Egipto sostine ir buvo Aukstutinio Egipto administraciniu centru Kai miesta nusiaube asirai miesto reiksme smuko Valdant Ptolemejams Aukstutinio Egipto graiku vadinamos Tebaida sostine buvo XI a gyvuliu augintojai vadinami hilalieciais is Aukstutinio Egipto persikele į Libija ir Tunisa Manoma kad migracija sukele suprastejusios ganyklos Viduramziu Atsilimo laikotarpiu XX a Egipto karaliaus įpedinis buvo vadinamas Aukstutinio Egipto princu Nors monarchija Egipte panaikinta 1952 m titulu naudojasi princas Muchamedas Ali ir seichas Beja Khawr al allaqi IsnasosErmann amp Grapow op cit Wb 5 227 4 14 Ermann amp Grapow op cit Wb 4 477 9 11 Bard op cit p 371 David op cit p 149 Chauveau op cit p 68 Ballais Jean Louis 2000 Chapter 7 Conquests and land degradation in the eastern Maghreb p 133 In Barker Graeme and Gilbertson David 2000 The Archaeology of Drylands Living at the Margin Routledge London Volume 1 Part III Sahara and Sahel pp 125 136 ISBN 978 0 415 23001 8 Ballais Jean Louis 2000 Chapter 7 Conquests and land degradation in the eastern Maghreb p 134 In Barker Graeme and Gilbertson David 2000 The Archaeology of Drylands Living at the Margin Routledge London Volume 1 Part III Sahara and Sahel pp 125 136 ISBN 978 0 415 23001 8