Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Carex elataAukštoji viksva Carex elata Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magnoliophyt
Aukštoji viksva
| Carex elata | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Aukštoji viksva (Carex elata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex elata , 1785 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Aukštoji viksva (Carex elata) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Aukštosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „elatus, –a, –um“ – aukštas.
Aukštosios viksvos porūšiai:
- Carex elata All. subsp. elata – aukštosios viksvos tipinis porūšis.
- Carex elata All.subsp. omskiana (Meinsh.) Jalas → ( Carex hudsonii auct.non A. Benn.;
- Carex omskiana Meinsh.; Carex stricta auct. non Gooden. nec Lam.) – aukštosios viksvos statusis
porūšis.
Morfologija
Daugiametis, pilkai žalias, 40– 90 (150) cm aukščio, tankiakeris, trumpu, be palaipų šakniastiebiu, tankius kupstus sudarantis augalas. Stiebai standūs, statūs, tribriauniai, aštriomis briaunomis ir įdubusiais šonais, šiurkštūs, su ilgomis, belakštėmis, skiauterėtomis, blizgančiomis, šviesiai rusvomis, tinkliškai išsiskaidžiusiomis makštimis pamate. Lapai trumpesni už stiebus, standūs, statūs, 3– 6 mm pločio, lovelio pavidalo; jų kraštai atlenkti, daugiau ar mažiau šiurkštūs, viršūnė pusiau sulenkta, nusmailėjusi, apatinė pusė skiauterėta, šiurkšti. Žiedynas susideda iš 1– 2 kuokelinių ir 2– 4 daugiau ar mažiau suartėjusių piestelinių varpučių. Apatinis žiedynlapis truputį ilgesnis ar trumpesnis už savo varputę, su neryškia makštimi pamate. Makštys gelsvai rudos, blizgančios, tinkliškai išsisklaidžiusios. Kuokelinės varputės siaurai cilindriškos, iki 6– 7 cm ilgio; jų pažiedės pailgos, nusmailėjusios, rausvai rudos.Piestelės varputės cilindriškos, 3– 6 cm ilgio; viršutinės – bekotės, paprastai su kuokeliniais žiedais viršūnėje, apatinės – trumpai kotuotos; pažiedės pailgai lancetiškos, smailokos, juosvai rudos, žalsvu ruoželiu per vidurį, 2 kartus siauresni už maišelius. Maišeliai elipsiški, 3,5– 4 mm ilgio, dažnai ilgesni už pažiedes arba lygūs su jomis, suploti, melsvai ar pilkai žali, vėliau rusvai žali, su 4– 7 ryškiomis, iškylomis gyslomis, apkraštuoti šviesiomis briaunomis; jų kotelis labai trumpas, snapelis trumpas, sveikas; maišeliai anksti nukrinta. Vaisiai ovališki, suploti, rudi.
Žydi balandžio – gegužės mėnesį, kartais ir rugsėjo mėnesį. Hemikriptofitas.
Augavietės
Auga supelkėjusiuose ežerų krantuose, pelkėtose pievose, pelkėtuose miškuose, grioviuose, žemapelkėse. Įeina į lot. Phragmiteta communis, taip pat ir kitų pelkinių pievų bendrijų sudėtį.
Paplitimas Lietuvoje: apyretis. Jo paplitimas dar nepakankamai ištirtas, nes anksčiau nebūdavo skiriamas nuo lot. Carex omskiana Meinsh. A. Freda (Kauno apyl.), Bambininkų km. (Alytaus raj.), Biržulio ež. (Telšių raj.), Nedzingio ež. (Varėnos raj.), Švenčionėlių apyl. (Švenčionių raj.), Turžėnų km. ir kt.
Bendras paplitimas: Vakarų ir Pietų Europa, europinės Rusijos dalies Ladogos–Ilmenio ežerų, Pabaltijo ir Juodosios jūros pakraščių rajonai, Užkaukazė, Alžyras. Priklauso europiniam floros elementui.
Lietuvoje rastos aukštosios viksvos formos bei hibridai
Be tipingos formos, kurios maišeiliai 3,5–4 mm ilgio, aiškiai gysloti, dar pasitaiko forma, turinti tokio pat dydžio, bet neryškiai gyslotus arba visiškai begyslius maišelius, kurių viena pusė yra truputį iškili, o kita – plokščia. Didžiasalio km. (Ignalinos raj.), Dumblių pelkė (Alytaus raj.). Tur būt, tai pareinama forma tarp lot. Carex elata ir lot. Carex omskiana Meinsh. Arba lot. Carex elata var. homalocarpa Asch. et Gr. (Trakų raj.).
Be to, Lietuvoje dar aptinkamas hibridas lot. Carex elata x lot. Carex nigra (lot. Carex turfosa Fries).- Tankiakeris augalas. Stiebai laibi, standūs. Lapai siauri, plokšti, džiūdami susisuka. Pamatinių lapų makštys gelsvai rudos, tinkliškai išsisklaidžiusios. Žiedynas susideda iš vienos kuokelinės varputės ir 2–3 piestelinių varpučių. Maišeliai ne daugiau kaip 3 mm ilgio, suploti, aiškiai gysloti. Auga pelkėse, pelkėtose pievose. Aliejūnų km., Degutėlių km., Didžiasalio km. (Ignalinos raj.), Kamanų pelkė (Akmenė), Vilniaus apyl. ir kitur.
Literatūra
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštoji viksva, Kas yra Aukštoji viksva? Ką reiškia Aukštoji viksva?
Carex elataAukstoji viksva Carex elata Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Poklasis Lelijaziedziai Liliidae Seima Viksvuoliniai Cyperaceae Gentis Viksva Carex Rusis Aukstoji viksva Carex elata BinomasCarex elata 1785SinonimaiCarex stricta Gooden Carex hudsonii A Benn Carex strictior Aukstoji viksva Carex elata viksvuoliniu Cyperaceae seimos viksvu genties daugiametis augalas Aukstosios viksvos pavadinimas kilo is lotynisku zodziu carex viksva elatus a um aukstas Aukstosios viksvos porusiai Carex elata All subsp elata aukstosios viksvos tipinis porusis Carex elata All subsp omskiana Meinsh Jalas Carex hudsonii auct non A Benn Carex omskiana Meinsh Carex stricta auct non Gooden nec Lam aukstosios viksvos statusis porusis MorfologijaAukstosios viksvos zydinti varpa Daugiametis pilkai zalias 40 90 150 cm aukscio tankiakeris trumpu be palaipu sakniastiebiu tankius kupstus sudarantis augalas Stiebai standus status tribriauniai astriomis briaunomis ir įdubusiais sonais siurkstus su ilgomis belakstemis skiauteretomis blizganciomis sviesiai rusvomis tinkliskai issiskaidziusiomis makstimis pamate Lapai trumpesni uz stiebus standus status 3 6 mm plocio lovelio pavidalo ju krastai atlenkti daugiau ar maziau siurkstus virsune pusiau sulenkta nusmailejusi apatine puse skiautereta siurksti Ziedynas susideda is 1 2 kuokeliniu ir 2 4 daugiau ar maziau suartejusiu piesteliniu varpuciu Apatinis ziedynlapis truputį ilgesnis ar trumpesnis uz savo varpute su neryskia makstimi pamate Makstys gelsvai rudos blizgancios tinkliskai issisklaidziusios Kuokelines varputes siaurai cilindriskos iki 6 7 cm ilgio ju paziedes pailgos nusmailejusios rausvai rudos Piesteles varputes cilindriskos 3 6 cm ilgio virsutines bekotes paprastai su kuokeliniais ziedais virsuneje apatines trumpai kotuotos paziedes pailgai lancetiskos smailokos juosvai rudos zalsvu ruozeliu per vidurį 2 kartus siauresni uz maiselius Maiseliai elipsiski 3 5 4 mm ilgio daznai ilgesni uz paziedes arba lygus su jomis suploti melsvai ar pilkai zali veliau rusvai zali su 4 7 ryskiomis iskylomis gyslomis apkrastuoti sviesiomis briaunomis ju kotelis labai trumpas snapelis trumpas sveikas maiseliai anksti nukrinta Vaisiai ovaliski suploti rudi Zydi balandzio geguzes menesį kartais ir rugsejo menesį Hemikriptofitas AugavietesAuga supelkejusiuose ezeru krantuose pelketose pievose pelketuose miskuose grioviuose zemapelkese Įeina į lot Phragmiteta communis taip pat ir kitu pelkiniu pievu bendriju sudetį Paplitimas Lietuvoje apyretis Jo paplitimas dar nepakankamai istirtas nes anksciau nebudavo skiriamas nuo lot Carex omskiana Meinsh A Freda Kauno apyl Bambininku km Alytaus raj Birzulio ez Telsiu raj Nedzingio ez Varenos raj Svencioneliu apyl Svencioniu raj Turzenu km ir kt Bendras paplitimas Vakaru ir Pietu Europa europines Rusijos dalies Ladogos Ilmenio ezeru Pabaltijo ir Juodosios juros pakrasciu rajonai Uzkaukaze Alzyras Priklauso europiniam floros elementui Lietuvoje rastos aukstosios viksvos formos bei hibridaiBe tipingos formos kurios maiseiliai 3 5 4 mm ilgio aiskiai gysloti dar pasitaiko forma turinti tokio pat dydzio bet neryskiai gyslotus arba visiskai begyslius maiselius kuriu viena puse yra truputį iskili o kita plokscia Didziasalio km Ignalinos raj Dumbliu pelke Alytaus raj Tur but tai pareinama forma tarp lot Carex elata ir lot Carex omskiana Meinsh Arba lot Carex elata var homalocarpa Asch et Gr Traku raj Be to Lietuvoje dar aptinkamas hibridas lot Carex elata x lot Carex nigra lot Carex turfosa Fries Tankiakeris augalas Stiebai laibi standus Lapai siauri ploksti dziudami susisuka Pamatiniu lapu makstys gelsvai rudos tinkliskai issisklaidziusios Ziedynas susideda is vienos kuokelines varputes ir 2 3 piesteliniu varpuciu Maiseliai ne daugiau kaip 3 mm ilgio suploti aiskiai gysloti Auga pelkese pelketose pievose Aliejunu km Deguteliu km Didziasalio km Ignalinos raj Kamanu pelke Akmene Vilniaus apyl ir kitur LiteraturaVikiteka Aukstoji viksva vaizdine ir garsine medziagaP Snarskis Vadovas Lietuvos augalams pazinti Vilnius 1969 m V Galinis Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pazinti Vilnius 1980 m