Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukštaitijos nacionalinis parkas seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikali
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Didžioji Ažvinčių-Minčios girios dalis, bei maža Labanoro girios dalis yra nacionalinio parko ribose.
| Aukštaitijos nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Lūšių ežeras | |
| Vieta: | Aukštaitija, Lietuva |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Ignalina |
Aukštaitijos nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 55°19′37″ š. pl. 26°06′03″ r. ilg. / 55.32694°š. pl. 26.10083°r. ilg. |
| Plotas: | 405,7 km² |
| Įkurtas: | 1974 m. |
| Vikiteka: | Aukštaitijos nacionalinis parkas |
Geografija
Parkas yra rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos savivaldybėse. Direkcija įsikūrusi Palūšėje. Arčiausiai parko yra du miestai – Ignalina (iki parko ribos 1 km) iš rytų ir Švenčionėliai (iki parko apie 4,5 km) iš pietų, bei paties parko pietinėje dalyje Kaltanėnų miestelis. Parką pietvakariuose kerta Švenčionėlių – Utenos geležinkelis. Iš parko plentai į Uteną, Molėtus, Švenčionėlius, per Ignaliną į Švenčionis bei Visaginą.
Parkas yra 3 geografinių sričių sandūroje: senesnę Švenčionių–Naručio moreninę aukštumą ir jaunesnę Aukštaičių aukštumą skiria smėlingoji Žeimenos lyguma. Paviršius labai banguotas, įvairus (būdingas aukštis – 155 m). Būdingi jauriniai, jauriniai pelkiniai, velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiniai, aliuviniai, pelkiniai dirvožemiai.
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra virš 80 ežerų, viršijančių 0,5 ha plotą: Dringis, Lūšiai, Pakasas, Almajas, Ūkojas, Utenas, Baluošas, Asalnai, Tauragnas (giliausias šalyje), Žeimenys, Kretuonas, Vajuonis, Ūsiai, Kiaunas, Linkmenas, Žiežulnys, Asėkas, Alksnas ir kt. Svarbiausia upė – Žeimena, taip pat teka 17 mažesnių upelių (Kiauna, Kretuona, Švogina, Būka, Tauragna, Srovė, Minčia ir kt.). Pelkės užima apie 2000 ha (Pliaušės, Minčios ir kt.).
Istorija
1960 m. profesoriaus Česlovo Kudabos rūpesčiu įsteigtas 9030 ha ploto Ignalinos kraštovaizdžio draustinis. Greta, Ažvinčių girioje, įsteigtas 4200 ha ploto . 1974 m. kovo 29 d. įsteigtas Lietuvos TSR nacionalinis parkas, apėmęs Ignalinos ir Ažvinčių draustinius su gretimomis teritorijomis ir etnografiniais kaimais. Tai buvo trečiasis nacionalinis parkas TSRS (po Estijos ir Latvijos). Parko schemą parengė Statybos ir architektūros instituto darbuotojų grupė (vadovas – architektas V. Stauskas). 1989 m. parkas pervadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku.
Gamta
Nuo aukštų parko kalvų atsiveria puikūs vaizdai į ežerus, dirbamus laukus ir miškus. Toks kraštovaizdis būdingas ežeringoms moreninėms aukštumoms. Įdomūs Puziniškio ir Šiliniškių gūbriai, Ladakalnis. Parke tyvuliuoja 126 ežerai, daugiausia – centrinėje parko dalyje. Didžiausi parko ežerai: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha). Parko teritorijoje yra ir giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas (60,5 m gylio). Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais, iš Žeimenio ežero išteka ir 22 km parko teritorija vingiuoja Žeimena.
Parkui priklausančiose Ažvinčių (sengirė) bei Minčios giriose, Linkmenų, Šakarvos–Pakretuonio vyrauja pušynai (81 %); daug mažiau yra beržynų, eglynų, juodalksnynų, drebulynų, ąžuolynų, baltalksnynų. Ties Šuminų kaimu Baluošo pakrantėje yra savitas kadagynas, o tarp Linkmeno ir Asėko ežerų – unikalus Ginučių ąžuolynas. Gamtininkams labai įdomios paežerių ir miškų pelkutės, upelių protakos, gausu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, kai kurios jų Lietuvoje labai retos. Į Žeimeną atplaukia neršti lašišos, į miškus atklysta vilkai, kartais net meškos, nuolatos gyvena lūšys, briedžiai, elniai, stirnos. Aptiktos didelės šikšnosparnių kolonijos, įsikūrusios didelės rudagalvių kirų kolonijos Kretuono ežero Didžiojoje saloje. Su parko augalija galima susipažinti Palūšės botaniniame take, stebėti paukščius įdomiausia Asėko ir Kretuono ežeruose.
Aukštaitijos nacionaliniame parke randamos 992 augalų ir 2961 gyvūnų (54 žinduolių, 41 žuvų, 17 varliagyvių ir roplių, 243 paukščių, 2606 bestuburių) rūšys. Iš retųjų rūšių paminėtini: augalai – belapė antbarzdė, blyškioji džioveklė, ežerinė lobelija, plačialapė klumpaitė, kalninė arnika, mažoji gegužraibė; gyvūnai – žvirblinė pelėda, juodakaklis naras, juodasis gandras, didysis dančiasnapis, erelis žuvininkas, pelėsakalis, tripirštis genys, pilkoji meleta, mažasis erelis rėksnys, uldukas, nendrinė rupūžė ir kt.
Parke saugoma nedidelė, bet graži Gervėčių aukštapelkė. Varniškių II kaime yra du medžiai – gamtos paminklai: ir liepa. Prie Tauragnų-Kazitiškio kelio stūkso akmuo Mokas, apie kurį pasakojamos legendos. Nuo Ladakalnio atsiveria viena gražiausių Lietuvoje panoramų: medžių juostomis įrėminti ežerai, iškilūs gūbriai, piliakalniai.
Saugomos teritorijos
Parke yra daugybė kraštovaizdžio, hidrografinių, telmologinių ir kitų gamtos draustinių. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą, tai:
|
|
Kultūra
Parke yra 106 archeologijos ir architektūros paminklai. Išlikę šiaurės rytų Lietuvos XII–XV a. gynybinės linijos liekanų su Taurapilio, Ginučių, Puziniškio, Linkmenų, Vajuonio ir kitais piliakalniais, Rėkučių senovės gynybinis pylimas, unikalus Kretuono archeologinis kompleksas, Minčios, , , Palūšės, , Švento, Vaišniūnų ir kiti pilkapynai bei akmens amžiaus gyvenvietės. Apie Kretuono ežerą surasti archeologiniai lobiai – senovinės gyvenvietės, per 300 pilkapių, supiltas ilgas gynybinis pylimas. Tai antras pagal skaičių pilkapynas Lietuvoje. Parke yra 9 piliakalniai.
Parke yra 116 kaimų, dauguma iš jų tik kelių sodybų grupė. Etnografiniai Salų II, Varniškių II, Vaišnoriškės, Šuminų, Strazdų, Kretuonių, Benediktavo kaimai išsaugojo senąją kaimo užstatymo struktūrą. Įdomūs gatviniai Kretuonių, Ginučių, Šakališkės, Meironių kaimai, Kaltanėnų miestelis, senieji vandens malūnai, medinės Palūšės bažnyčios architektūrinis kompleksas. Dėmesio verti Reškutėnų kaimo mokyklos etnografinis muziejus, Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose.
Parke yra šeši vandens malūnai:
- Ginučių vandens malūnas
- Minčios vandens malūnas
Geriausiai žinomas iš šių malūnų Ginučių vandens malūnas dėl savo vietos ant asfaltuoto Kirdeikių-Vaišniūnų kelio ir turistų pamėgto Ginučių kaimo. Malūnas yra XIX a. technikos paminklas, su ekspozicija turistams.
Laisvalaikis ir pramogos
Dauguma parko miškų gana grybingi, gausu ir mėlynių, žemuogių. Tinkamiausi žvejybai ežerai – Asalnai, Dringykštis, Baluošas, Alksnas, Joskutis, Bukos ir Žeimenos upės. Dauguma ežerų tinka maudytis, bet rekomenduojama tai daryti prie poilsiaviečių, kur geresnis priėjimas prie vandens. Puikios sąlygos vienos ar kelių dienų žygiams baidarėmis ar valtimis. Palūšėje yra valčių nuomos punktas. Pėstiesiems pažymėtas maršrutas Palūšė–Ginučiai, 5 km ilgio sveikatingumo takas Palūšėje. Jei palanki žiema, idealios sąlygos slidinėti. Netoli Ignalinos įsikūręs žiemos sporto centras. Parke yra 18 mokamų stovyklaviečių, turizmo centre Palūšėje – 320 nakvynės vietų vasarą ir 60 žiemą. Organizuojamos ekskursijos, teikiamos žygių vadovų ir gidų paslaugos. Palūšėje galima pasivažinėti arkliais kinkytais vežimais ar rogėmis.
Vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais vietomis pažymėtas maršrutas nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki pat Tauragnų. Poilsiaujantiems Palūšėje yra 5 km ilgio pėstiesiems skirtas miškuose įrengtas sveikatingumo takas. Pažintinis botaninis takas apie Taramo ežerą įrengtas 1984 m. Jis prasideda ir pasibaigia prie Palūšės girininkijos.
Ežerais ir jų protakomis galima plaukti apie 70 km. Valtis nuomoja Palūšėje esantis turizmo centras, o apsistoti galima stovyklavietėse (parke jų – virš 15). Maršruto ilgį ir sudėtingumą pasirenka patys turistai, jiems gali padėti žygio vadovai. Parko, kuriame gausu ežerų, direkcija rekomenduoja maudytis prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Stovyklavietes paprasta surasti keliaujant puikiai nutiestais keliais. Gražiausios stovyklavietės glaudžiasi prie Žeimenio, Dringio, Asalnų, Almajo, Pakaso, Lūšių, Ūsių ežerų. Palūšėje turistai gali išsinuomoti slides, rasti nakvynę ir maitinimo įstaigas. Svečiams organizuojami ir pasivažinėjimai rogėmis.
Aukštaitijos NP švenčiamos Užgavėnės, Sekminės, Joninės, Žemės diena, Turizmo diena. Taip pat vyksta Bitininkų šventės, autorinės dainos šventė „Dainuokit, vyturiai“, vasaros turistinio sezono atidarymas „Palūšės vasara“, tarptautinis folkloro festivalis „Ežerų sietuva“.
Šaltiniai
- Aukštaitijos nacionalinis parkas švenčia gimtadienį, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, 2022-03-29. Nuoroda tikrinta 2025-03-22.
- Lietuvos saugomos teritorijos, VSTT, Vilnius, 2019 m., p. 14. Nuoroda tikrinta 2025-03-22.
- Baškytė et al. 2019, p. 111.
- Aukštaitijos nacionalinis parkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 171
- „Rengiama medkopio pabaigos šventė Aukštaitijoje“. Alkas.lt. 2021-08-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
- „2022 m. liepos 9 d. tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva“ - Švenčionių rajono savivaldybė“. Švenčionių rajono savivaldybė. 2022-06-14. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
Literatūra
- Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. ISBN 978-9955-37-213-4.
Nuorodos
- parkai.lt / Lietuvos Valstybinių parkų ir rezervatų asociacija
- x-diver.lt / Turistiniai maršrutai po parką Archyvuota kopija 2016-03-16 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštaitijos nacionalinis parkas, Kas yra Aukštaitijos nacionalinis parkas? Ką reiškia Aukštaitijos nacionalinis parkas?
Aukstaitijos nacionalinis parkas seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje įkurtas 1974 metais siekiant issaugoti unikalia triju krastovaizdzio sriciu sanduroje esancia Zeimenos aukstupio ekosistema jos gamtos ir kulturos vertybes Parko plotas 40574 ha vandenys uzima 15 5 proc miskai 69 proc teritorijos tai antras pagal plota nacionalinis parkas Lietuvoje Didzioji Azvinciu Mincios girios dalis bei maza Labanoro girios dalis yra nacionalinio parko ribose Aukstaitijos nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Lusiu ezerasVieta Aukstaitija LietuvaArtimiausia didesne gyvenviete IgnalinaAukstaitijos nacionalinis parkasKoordinates 55 19 37 s pl 26 06 03 r ilg 55 32694 s pl 26 10083 r ilg 55 32694 26 10083Plotas 405 7 km Įkurtas 1974 m Vikiteka Aukstaitijos nacionalinis parkas1999 m Lietuvos pasto zenklas skirtas Aukstaitijos nacionaliniam parkuiGeografijaParkas yra rytu Lietuvoje Ignalinos Svencioniu ir Utenos savivaldybese Direkcija įsikurusi Paluseje Arciausiai parko yra du miestai Ignalina iki parko ribos 1 km is rytu ir Svencioneliai iki parko apie 4 5 km is pietu bei paties parko pietineje dalyje Kaltanenu miestelis Parka pietvakariuose kerta Svencioneliu Utenos gelezinkelis Is parko plentai į Utena Moletus Svencionelius per Ignalina į Svencionis bei Visagina Parkas yra 3 geografiniu sriciu sanduroje senesne Svencioniu Narucio morenine aukstuma ir jaunesne Aukstaiciu aukstuma skiria smelingoji Zeimenos lyguma Pavirsius labai banguotas įvairus budingas aukstis 155 m Budingi jauriniai jauriniai pelkiniai veleniniai karbonatiniai veleniniai glejiniai aliuviniai pelkiniai dirvozemiai Aukstaitijos nacionaliniame parke yra virs 80 ezeru virsijanciu 0 5 ha plota Dringis Lusiai Pakasas Almajas ukojas Utenas Baluosas Asalnai Tauragnas giliausias salyje Zeimenys Kretuonas Vajuonis usiai Kiaunas Linkmenas Ziezulnys Asekas Alksnas ir kt Svarbiausia upe Zeimena taip pat teka 17 mazesniu upeliu Kiauna Kretuona Svogina Buka Tauragna Srove Mincia ir kt Pelkes uzima apie 2000 ha Pliauses Mincios ir kt Istorija1960 m profesoriaus Ceslovo Kudabos rupesciu įsteigtas 9030 ha ploto Ignalinos krastovaizdzio draustinis Greta Azvinciu girioje įsteigtas 4200 ha ploto 1974 m kovo 29 d įsteigtas Lietuvos TSR nacionalinis parkas apemes Ignalinos ir Azvinciu draustinius su gretimomis teritorijomis ir etnografiniais kaimais Tai buvo treciasis nacionalinis parkas TSRS po Estijos ir Latvijos Parko schema parenge Statybos ir architekturos instituto darbuotoju grupe vadovas architektas V Stauskas 1989 m parkas pervadintas Aukstaitijos nacionaliniu parku GamtaNuo aukstu parko kalvu atsiveria puikus vaizdai į ezerus dirbamus laukus ir miskus Toks krastovaizdis budingas ezeringoms moreninems aukstumoms Įdomus Puziniskio ir Siliniskiu gubriai Ladakalnis Parke tyvuliuoja 126 ezerai daugiausia centrineje parko dalyje Didziausi parko ezerai Kretuonas 829 ha Dringis 725 ha Baluosas 442 ha Parko teritorijoje yra ir giliausias Lietuvos ezeras Tauragnas 60 5 m gylio Ezerai jungiasi protakomis ir upeliais is Zeimenio ezero isteka ir 22 km parko teritorija vingiuoja Zeimena Parkui priklausanciose Azvinciu sengire bei Mincios giriose Linkmenu Sakarvos Pakretuonio vyrauja pusynai 81 daug maziau yra berzynu eglynu juodalksnynu drebulynu azuolynu baltalksnynu Ties Suminu kaimu Baluoso pakranteje yra savitas kadagynas o tarp Linkmeno ir Aseko ezeru unikalus Ginuciu azuolynas Gamtininkams labai įdomios paezeriu ir misku pelkutes upeliu protakos gausu saugomu augalu ir gyvunu rusiu kai kurios ju Lietuvoje labai retos Į Zeimena atplaukia nersti lasisos į miskus atklysta vilkai kartais net meskos nuolatos gyvena lusys briedziai elniai stirnos Aptiktos dideles siksnosparniu kolonijos įsikurusios dideles rudagalviu kiru kolonijos Kretuono ezero Didziojoje saloje Su parko augalija galima susipazinti Paluses botaniniame take stebeti paukscius įdomiausia Aseko ir Kretuono ezeruose Aukstaitijos nacionaliniame parke randamos 992 augalu ir 2961 gyvunu 54 zinduoliu 41 zuvu 17 varliagyviu ir ropliu 243 pauksciu 2606 bestuburiu rusys Is retuju rusiu paminetini augalai belape antbarzde blyskioji dziovekle ezerine lobelija placialape klumpaite kalnine arnika mazoji geguzraibe gyvunai zvirbline peleda juodakaklis naras juodasis gandras didysis danciasnapis erelis zuvininkas pelesakalis tripirstis genys pilkoji meleta mazasis erelis reksnys uldukas nendrine rupuze ir kt Parke saugoma nedidele bet grazi Gerveciu aukstapelke Varniskiu II kaime yra du medziai gamtos paminklai ir liepa Prie Tauragnu Kazitiskio kelio stukso akmuo Mokas apie kurį pasakojamos legendos Nuo Ladakalnio atsiveria viena graziausiu Lietuvoje panoramu medziu juostomis įreminti ezerai iskilus gubriai piliakalniai Saugomos teritorijos Aukstaitijos nacionalinio parko draustiniai ir rezervatai Parke yra daugybe krastovaizdzio hidrografiniu telmologiniu ir kitu gamtos draustiniu Keli senieji kaimai turi etnokulturiniu draustiniu statusa tai Archeologiniai draustiniai Botaniniai zoologiniai draustiniai Azvinciu girios botaninis zoologinis draustinisGamtiniai rezervatai Balcio gamtinis rezervatas Azvinciu Gerveciu sengires gamtinis rezervatasGeomorfologiniai draustiniai Hidrografiniai draustiniai Asalnu hidrografinis draustinis Krastovaizdzio draustiniai Baluoso krastovaizdzio draustinis Siliniskiu krastovaizdzio draustinisKulturiniai draustiniai Telmologiniai draustiniai Pagilutes telmologinis draustinisUrbanistiniai draustiniai KulturaGinuciu vandens malunasPaluses sv Juozapo baznycia Parke yra 106 archeologijos ir architekturos paminklai Islike siaures rytu Lietuvos XII XV a gynybines linijos liekanu su Taurapilio Ginuciu Puziniskio Linkmenu Vajuonio ir kitais piliakalniais Rekuciu senoves gynybinis pylimas unikalus Kretuono archeologinis kompleksas Mincios Paluses Svento Vaisniunu ir kiti pilkapynai bei akmens amziaus gyvenvietes Apie Kretuono ezera surasti archeologiniai lobiai senovines gyvenvietes per 300 pilkapiu supiltas ilgas gynybinis pylimas Tai antras pagal skaiciu pilkapynas Lietuvoje Parke yra 9 piliakalniai Parke yra 116 kaimu dauguma is ju tik keliu sodybu grupe Etnografiniai Salu II Varniskiu II Vaisnoriskes Suminu Strazdu Kretuoniu Benediktavo kaimai issaugojo senaja kaimo uzstatymo struktura Įdomus gatviniai Kretuoniu Ginuciu Sakaliskes Meironiu kaimai Kaltanenu miestelis senieji vandens malunai medines Paluses baznycios architekturinis kompleksas Demesio verti Reskutenu kaimo mokyklos etnografinis muziejus Senovines bitininkystes muziejus Stripeikiuose Parke yra sesi vandens malunai Ginuciu vandens malunas Mincios vandens malunas Geriausiai zinomas is siu malunu Ginuciu vandens malunas del savo vietos ant asfaltuoto Kirdeikiu Vaisniunu kelio ir turistu pamegto Ginuciu kaimo Malunas yra XIX a technikos paminklas su ekspozicija turistams Laisvalaikis ir pramogosDauguma parko misku gana grybingi gausu ir melyniu zemuogiu Tinkamiausi zvejybai ezerai Asalnai Dringykstis Baluosas Alksnas Joskutis Bukos ir Zeimenos upes Dauguma ezeru tinka maudytis bet rekomenduojama tai daryti prie poilsiavieciu kur geresnis priejimas prie vandens Puikios salygos vienos ar keliu dienu zygiams baidaremis ar valtimis Paluseje yra valciu nuomos punktas Pestiesiems pazymetas marsrutas Paluse Ginuciai 5 km ilgio sveikatingumo takas Paluseje Jei palanki ziema idealios salygos slidineti Netoli Ignalinos įsikures ziemos sporto centras Parke yra 18 mokamu stovyklavieciu turizmo centre Paluseje 320 nakvynes vietu vasara ir 60 ziema Organizuojamos ekskursijos teikiamos zygiu vadovu ir gidu paslaugos Paluseje galima pasivazineti arkliais kinkytais vezimais ar rogemis Vaizdingomis ezeru pakrantemis ir įspudingais gubriais vietomis pazymetas marsrutas nuo Paluses per Meironis Ginucius Stripeikius iki pat Tauragnu Poilsiaujantiems Paluseje yra 5 km ilgio pestiesiems skirtas miskuose įrengtas sveikatingumo takas Pazintinis botaninis takas apie Taramo ezera įrengtas 1984 m Jis prasideda ir pasibaigia prie Paluses girininkijos Zeimenys Ezerais ir ju protakomis galima plaukti apie 70 km Valtis nuomoja Paluseje esantis turizmo centras o apsistoti galima stovyklavietese parke ju virs 15 Marsruto ilgį ir sudetinguma pasirenka patys turistai jiems gali padeti zygio vadovai Parko kuriame gausu ezeru direkcija rekomenduoja maudytis prie esanciu stovyklavieciu poilsiavieciu ar kempingu Stovyklavietes paprasta surasti keliaujant puikiai nutiestais keliais Graziausios stovyklavietes glaudziasi prie Zeimenio Dringio Asalnu Almajo Pakaso Lusiu usiu ezeru Paluseje turistai gali issinuomoti slides rasti nakvyne ir maitinimo įstaigas Sveciams organizuojami ir pasivazinejimai rogemis Aukstaitijos NP svenciamos Uzgavenes Sekmines Jonines Zemes diena Turizmo diena Taip pat vyksta Bitininku sventes autorines dainos svente Dainuokit vyturiai vasaros turistinio sezono atidarymas Paluses vasara tarptautinis folkloro festivalis Ezeru sietuva SaltiniaiAukstaitijos nacionalinis parkas svencia gimtadienį Aukstaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2022 03 29 Nuoroda tikrinta 2025 03 22 Lietuvos saugomos teritorijos VSTT Vilnius 2019 m p 14 Nuoroda tikrinta 2025 03 22 Baskyte et al 2019 p 111 Aukstaitijos nacionalinis parkas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 171 Rengiama medkopio pabaigos svente Aukstaitijoje Alkas lt 2021 08 13 Nuoroda tikrinta 2024 03 05 2022 m liepos 9 d tarptautinis liaudiskos muzikos ir sokiu festivalis Ezeru sietuva Svencioniu rajono savivaldybe Svencioniu rajono savivaldybe 2022 06 14 Nuoroda tikrinta 2024 03 05 LiteraturaBaskyte Ruta Rascius Gediminas Kavaliauskas Paulius Tukaciauskas Tomas 2019 Lietuvos saugomos teritorijos PDF Kaunas Leidykla Lutute ISBN 978 9955 37 213 4 Nuorodosparkai lt Lietuvos Valstybiniu parku ir rezervatu asociacija x diver lt Turistiniai marsrutai po parka Archyvuota kopija 2016 03 16 is Wayback Machine projekto