Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Arthur Zimmermann
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Artūras Cimermanas vok. Arthur Zimmermann | |
|---|---|
| Gimė | 1864 m. spalio 5 d. Alėcka, Vokietija |
| Mirė | 1940 m. birželio 6 d. (75 metai) Berlynas, Vokietija |
| Ėjo pareigas | 1916 m. lapkričio 22 d. – 1917 m. rugpjūčio 6 d. |
| Ankstesnis | |
| Vėlesnis | |
| Veikla | politikas, diplomatas, teisininkas |
| Vikiteka | Arthur Zimmermann |
Artūras Cimermanas (vok. Arthur Zimmermann; 1864 m. spalio 5 d. Alėckoje – 1940 m. birželio 6 d. Berlyne) buvo Vokietijos imperijos užsienio reikalų ministras nuo 1916 m. lapkričio 22 d. iki atsistatydinimo 1917 m. rugpjūčio 6 d. Jis geriausiai žinomas kaip Cimermano telegramos autorius. Be to, jis buvo įsitraukęs skatinant Airijos bei Indijos maištus, taip pat padėjo bolševikams kenkti Rusijos imperijai.
Karjera
Artūras studijavo teisę nuo 1884 iki 1887 m. Kėnigsberge ir Leipcige. Po studijų pradėjo dirbti teisininku, vėliau įgijo teisės daktaro laipsnį. 1893 m. jis pradėjo savo kaip diplomato karjerą, pradėdamas eiti konsulinę tarnybą Berlyne. 1896 m. jis išvyko į Kiniją ir 1900 m. buvo paaukštintas iki konsulo pareigų. Gyvendamas Tolimuosiuose Rytuose buvo Boksininkų sukilimo liudininkas.
1911 m. užsienio reikalų biuras Vokietijoje Artūrui Cimermanui pasiūlė užsienio reikalų ministro pareigas. Pasiūlymą jis priėmė tik 1916 m. lapkričio 24 d., pakeisdamas iki tol šias pareigas užėmusį .
Cimermano telegrama ir atsistatydinimas
1917 m. rugpjūčio 6 d. Cimermanas atsistatydino ir buvo pakeistas .
Viena pagrindinių jo atsistatydinimo priežasčių buvo garsioji Cimermano telegrama, kuri buvo išsiųsta 1917 m. sausio 16 d. Prabėgus dvejiems su puse metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios JAV vis dar išlaikė savo karinį neutralumą, kol tuo metu Antantės aljansas kovojo su Centriniu bloku Prancūzijos ir Belgijos apkasuose. Nors JAV prezidentas Vudrou Vilsonas ir buvo perrinktas antrai kadencijai su šūkiu „Jis neįvėlė mūsų į karą“, darėsi vis sunkiau išlaikyti tokią valstybės poziciją.
Po to kai blokada kuriam laikui visiškai sustabdė Vokietijos laivų tranzavimą, Vokietijos kariuomenės vadas pareiškė, jog tik agresyvus vokiškų povandeninių laivų naudojimas padės pralaužti blokadą. Nors toks sprendimas buvo priimtas 1917 m. sausio 9 d., JAV valdžia apie jį buvo informuota tik sausio 31 d. Vokietijos valdžia prižadėjo neskandinti prekybinių laivų be išankstinio perspėjimo ir jei tik įmanoma, išsaugoti kuo daugiau žmonių gyvybių. Nuo 1917 m. vasario 1 d. buvo pradėta agresyvi Vokietijos povandeninių laivų kampanija.
Ryšiai su Meksika
Vokietija siekė užmegzti ryšius su Meksikos valdžia nuo pat XX a. pradžios. Nors Ispanija, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau buvo įsitvirtinusios Pietų Amerikos ir Centrinės Amerikos regionuose keletą šimtmečių, Vokietija, kaip neseniai susikūrusi valstybė, taip pat norėjo įtvirtinti įtaką šiame regione. Tokie Vokietijos vyriausybės norai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Meksikai ir jos nuolatos besikeitusioms, netgi revoliucinėms vyriausybėms buvo teikiami įvairūs pasiūlymai. Artūro Cimermano vadovavimo Vokietijos užsienio reikalų ministerijai laikotarpiu buvo įvairių pasiūlymų pagerinti šių dviejų valstybių santykius. Vokietija netgi siūlė Meksikos valdžiai įsigyti vokiškų povandeninių laivų, kad būtų galima sustiprinti pastarosios karinį jūrų laivyną
Telegramos išsiuntimas
Po generolo Francisco Villa tarpvalstybinių reidų į JAV, Naująją Meksiką, prezidentas Vudrou Vilsonas suorganizavo ekspediciją į Meksiką, kurios metu turėjo būti sučiupti reidų dalyviai. Vokietijos vyriausybė (klaidingai) manė, jog tokie JAV prezidento veiksmai paskatins Meksiką veltis į konfliktą su šią valstybe, todėl Artūras Cimermanas išsiuntė Meksikos vyriausybei telegramą, kurioje buvo siūloma prisijungti prie Vokietijos aljanso prieš JAV ir šią valstybę užpulti. Mainais už tokį aljansą, Meksikai buvo siūloma finansinė pagalba ir dalis JAV teritorijos (Naujosios Meksikos, Teksaso ir Arizonos valstijos), kuri iš pastarosios būtų atkovota.
Rezultatas
Vis dėlto išsiųsta telegrama tikslo saugiai nepasiekė. Šią telegramą susekė Britanijos specialiosios tarnybos, o pats telegramos tekstas vasario 24 d. buvo perduotas JAV ambasadoriui Didžiojoje Britanijoje . Po dviejų dienų ambasadorius retransliavo telegramą JAV prezidentui Vudrou Vilsonui. Kovo 1 d. JAV vyriausybė perdavė telegramos tekstą spaudai.
Iš pradžių daugybė JAV dienraščių kvestionavo, ar telegrama nėra suklastota Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų, norint įtraukti Jungtines Valstijas į karą britų pusėje. Šią teoriją dar labiau sustiprino įvairių Vokietijos ir Meksikos diplomatų, vokiečių nacionalistų ir JAV pacifistų pasisakymai. Nepaisant to, 1917 m. kovo 29 d. Artūras Cimermanas pasakė kalbą, kuria patvirtino telegramos tekstą ir paneigė visas su jos autentiškumu susijusias spekuliacijas.
Tuo metu nemažas skaičius JAV laivų buvo apšaudyti vokiečių torpedomis, neišvengta ir žmonių žūčių. Todėl prezidentas Vudrou Vilsonas balandžio 2 d. prašė JAV Kongreso patvirtinti karo paskelbimą Vokietijai. Balandžio 6 d. buvo duotas sutikimas ir JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą Sąjungininkų pusėje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arthur Zimmermann, Kas yra Arthur Zimmermann? Ką reiškia Arthur Zimmermann?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Arturas Cimermanas vok Arthur ZimmermannGime 1864 m spalio 5 d Alecka VokietijaMire 1940 m birzelio 6 d 75 metai Berlynas VokietijaĖjo pareigas 1916 m lapkricio 22 d 1917 m rugpjucio 6 d AnkstesnisVelesnisVeikla politikas diplomatas teisininkasVikiteka Arthur Zimmermann Arturas Cimermanas vok Arthur Zimmermann 1864 m spalio 5 d Aleckoje 1940 m birzelio 6 d Berlyne buvo Vokietijos imperijos uzsienio reikalu ministras nuo 1916 m lapkricio 22 d iki atsistatydinimo 1917 m rugpjucio 6 d Jis geriausiai zinomas kaip Cimermano telegramos autorius Be to jis buvo įsitraukes skatinant Airijos bei Indijos maistus taip pat padejo bolsevikams kenkti Rusijos imperijai KarjeraArturas studijavo teise nuo 1884 iki 1887 m Kenigsberge ir Leipcige Po studiju pradejo dirbti teisininku veliau įgijo teises daktaro laipsnį 1893 m jis pradejo savo kaip diplomato karjera pradedamas eiti konsuline tarnyba Berlyne 1896 m jis isvyko į Kinija ir 1900 m buvo paaukstintas iki konsulo pareigu Gyvendamas Tolimuosiuose Rytuose buvo Boksininku sukilimo liudininkas 1911 m uzsienio reikalu biuras Vokietijoje Arturui Cimermanui pasiule uzsienio reikalu ministro pareigas Pasiulyma jis prieme tik 1916 m lapkricio 24 d pakeisdamas iki tol sias pareigas uzemusį Cimermano telegrama ir atsistatydinimasPagrindinis straipsnis Cimermano telegrama 1917 m rugpjucio 6 d Cimermanas atsistatydino ir buvo pakeistas Viena pagrindiniu jo atsistatydinimo priezasciu buvo garsioji Cimermano telegrama kuri buvo issiusta 1917 m sausio 16 d Prabegus dvejiems su puse metu nuo Pirmojo pasaulinio karo pradzios JAV vis dar islaike savo karinį neutraluma kol tuo metu Antantes aljansas kovojo su Centriniu bloku Prancuzijos ir Belgijos apkasuose Nors JAV prezidentas Vudrou Vilsonas ir buvo perrinktas antrai kadencijai su sukiu Jis neįvele musu į kara daresi vis sunkiau islaikyti tokia valstybes pozicija Po to kai blokada kuriam laikui visiskai sustabde Vokietijos laivu tranzavima Vokietijos kariuomenes vadas pareiske jog tik agresyvus vokisku povandeniniu laivu naudojimas pades pralauzti blokada Nors toks sprendimas buvo priimtas 1917 m sausio 9 d JAV valdzia apie jį buvo informuota tik sausio 31 d Vokietijos valdzia prizadejo neskandinti prekybiniu laivu be isankstinio perspejimo ir jei tik įmanoma issaugoti kuo daugiau zmoniu gyvybiu Nuo 1917 m vasario 1 d buvo pradeta agresyvi Vokietijos povandeniniu laivu kampanija Rysiai su Meksika Vokietija sieke uzmegzti rysius su Meksikos valdzia nuo pat XX a pradzios Nors Ispanija Didzioji Britanija ir Prancuzija jau buvo įsitvirtinusios Pietu Amerikos ir Centrines Amerikos regionuose keleta simtmeciu Vokietija kaip neseniai susikurusi valstybe taip pat norejo įtvirtinti įtaka siame regione Tokie Vokietijos vyriausybes norai buvo viena is pagrindiniu priezasciu kodel Meksikai ir jos nuolatos besikeitusioms netgi revoliucinems vyriausybems buvo teikiami įvairus pasiulymai Arturo Cimermano vadovavimo Vokietijos uzsienio reikalu ministerijai laikotarpiu buvo įvairiu pasiulymu pagerinti siu dvieju valstybiu santykius Vokietija netgi siule Meksikos valdziai įsigyti vokisku povandeniniu laivu kad butu galima sustiprinti pastarosios karinį juru laivyna Telegramos issiuntimas Po generolo Francisco Villa tarpvalstybiniu reidu į JAV Naujaja Meksika prezidentas Vudrou Vilsonas suorganizavo ekspedicija į Meksika kurios metu turejo buti suciupti reidu dalyviai Vokietijos vyriausybe klaidingai mane jog tokie JAV prezidento veiksmai paskatins Meksika veltis į konflikta su sia valstybe todel Arturas Cimermanas issiunte Meksikos vyriausybei telegrama kurioje buvo siuloma prisijungti prie Vokietijos aljanso pries JAV ir sia valstybe uzpulti Mainais uz tokį aljansa Meksikai buvo siuloma finansine pagalba ir dalis JAV teritorijos Naujosios Meksikos Teksaso ir Arizonos valstijos kuri is pastarosios butu atkovota Rezultatas Vis delto issiusta telegrama tikslo saugiai nepasieke Sia telegrama suseke Britanijos specialiosios tarnybos o pats telegramos tekstas vasario 24 d buvo perduotas JAV ambasadoriui Didziojoje Britanijoje Po dvieju dienu ambasadorius retransliavo telegrama JAV prezidentui Vudrou Vilsonui Kovo 1 d JAV vyriausybe perdave telegramos teksta spaudai Is pradziu daugybe JAV dienrasciu kvestionavo ar telegrama nera suklastota Didziosios Britanijos specialiuju tarnybu norint įtraukti Jungtines Valstijas į kara britu puseje Sia teorija dar labiau sustiprino įvairiu Vokietijos ir Meksikos diplomatu vokieciu nacionalistu ir JAV pacifistu pasisakymai Nepaisant to 1917 m kovo 29 d Arturas Cimermanas pasake kalba kuria patvirtino telegramos teksta ir paneige visas su jos autentiskumu susijusias spekuliacijas Tuo metu nemazas skaicius JAV laivu buvo apsaudyti vokieciu torpedomis neisvengta ir zmoniu zuciu Todel prezidentas Vudrou Vilsonas balandzio 2 d prase JAV Kongreso patvirtinti karo paskelbima Vokietijai Balandzio 6 d buvo duotas sutikimas ir JAV įsitrauke į Pirmajį pasaulinį kara Sajungininku puseje