Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
37 26 5 928 š pl 21 53 48 984 r ilg 37 43498000 š pl 21 89694000 r ilg 37 43498000 21 89694000 Apolono Epikurijo šventyk
Apolono Epikurijo šventykla
37°26′5.928″ š. pl. 21°53′48.984″ r. ilg. / 37.43498000°š. pl. 21.89694000°r. ilg.
Apolono Epikurijo šventykla – Sen. Graikijos klasikinio laikotarpio, apie 420−400 m. pr. m. e. pastatyta šventykla Arkadijoje Peloponeso pusiasalyje, Basos archeologinėje vietovėje.
Istorija
Šventyklą Kotilijono kalno papėdėje pastatė netolimo Figalijos miesto gyventojai. Ją paminėjo II a. pr. m. e. keliautojas Pausanijas, kuris ją laikė viena gražiausių šventyklų Peloponese. Jis tvirtino, kad šventykla pastatyta atsidėkojant dievui Apolonui už pagalbą Arkadijos ir Atėnų gyventojams maro metu, per kurį 1429 m. pr. m. e. mirė Periklis (Epikurijas reiškia „padėjėjas“). Kita versija, šis pavadinimas galėjo turėti perkeltinę reikšmę Peloponeso karo metu, nes figalijiečiai padėdavo meseniečiams, kurie kariavo prieš Spartą atėniečių pusėje. Be to, meseniečiai tikriausiai reikšmingai dalyvavo figalijiečių Apolono kulte. Šis kultas vadinamas Apolono Basito kultu ir apie jį žinoma labai mažai. Pausanijas tvirtino, kad kulto vietos buvo nusitęsusios iki Kotilijono kalno viršūnės, kur įduboje buvo Artemidės ir kitų dievų garbinimo vietos. Dabartinė šventykla, manoma, yra ketvirtoji Apolono šventykla toje vietoje. Pirmoji buvo pastatyta apie 625 m. pr. m. e., antroji apie 575 m. pr. m. e. ir trečioji apie 500 m. pr. m. e. Kai kurie akmeniniai fragmentai iš šių šventyklų yra išlikę.
Pasak Pausanijo, šventyklos architektas buvo Partenono autorius Iktinas. Tai yra tikėtina, nes šventyklos stilius panašus į Partenono ir Iktinas galėjo pasitraukti nuo maro Atėnuose į Arkadijos kalnus. 421 m. pr. m. e. Spartai susitarus su Atėnais dėl taikos spartiečiai nukreipė kariuomenę į Arkadiją, Figalija buvo užimta ir darbai ties šventykla sustojo. Jie tikriausiai buvo pratęsti 415 m. pr. m. e., kai Atėnai vėl pradėjo karą su Sparta. Šventykla baigta statyti apie 400 m. pr. m. e. Ji buvo naudojama ir atnaujinama helenistiniais ir romėnų laikais. Vėliau apleista, jos stogas įgriuvo žymiai apgadindamas šventyklą.
Apolono Epikurijo šventykla buvo toli nuo pagrindinių graikų centrų ir santykinai gerai išsilaikė. 1765 m. ją atrado prancūzų architektas Joachim Bocher, kuris, atvykęs antrą kartą, pradingo, tikriausiai buvo užmuštas kalnų plėšikų. 1812 m. vietovėje darbavosi didelė europiečių tyrinėtojų grupė, kurioje buvo anglas Charles Cockerell ir vokietis, baronas Haller von Hallerstein, anksčiau, 1811 m. išvežę skulptūras iš Afajos šventyklos. Jų tikslas buvo šventyklos nuolaužose išrinkti skulptūrinį frizą ir kitas detales. Daugelis jų parduoti 1814 m. Britų muziejui. Anksti mirus Haller von Hallerstein kasinėjimų ir tyrimų aprašymus Afajos ir Apolono šventyklose publikavo Charles Cockerell, tapdamas moderniojo požiūrio į klasikinę architektūrą pionieriumi. 1902−06 m. šventyklą tyrė ir restauravo Graikijos archeologijos draugija. 1975 m. įsteigtas šventyklos išsaugojimo komitetas. 1986 m. šventykla įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1987 m. šventykla buvo uždengta palapine restauravimui, kurioje yra iki dabar (2020 m.).
Šventyklos aprašymas
Šventykla pasižymi šiek tiek pailgintu planu. Tai paaiškinama tuo, kad jos planą nulėmė anksčiau statytų archainio laikotarpio šventyklų planai. Kitas archainės architektūros bruožas buvo, kad įėjimas į ją buvo ne iš frontaliosios pusės, o iš šono. Šventykla orientuota rytų-vakarų kryptimi. Siaurosioms pusėms tenka šešios kolonos, ilgosioms − penkiolika kolonų. Visos išorinės kolonos yra . Vidinės kolonos yra ir pačiame viduje buvo ar kelios jų. Jos išlikęs kapitelis yra anksčiausias žinomas korintinis kapitelis ir pati šventykla yra anksčiausia tik iš kelių žinomų graikų šventyklų, kuriose panaudoti visi trys klasikiniai architektūros orderiai. Pagrindiniai architektūros elementai yra pagaminti iš vietinio pilkakmenio. Joje buvo marmurinių detalių. Dvišlaitis stogas buvo dengtas korintinėmis plytelėmis. Šventyklos frontonai, manoma, buvo nedekoruoti. Pagrindinis dekoro elementas buvo 31 metro ilgio skulptūrinis frizas, kurio dvylikoje scenų buvo pavaizduoti mūšiai tarp graikų ir amazonių ir kitose vienuolikoje − lapitų ir kentaurų mūšiai. Tikėtina, kad jo autoriumi buvo Paonijas ar Peonijas, garsiosios Olimpijos Nikės autorius.
Šaltiniai
- Olympia Vikatou, Graikijos kultūros ir sporto ministerija Archyvuota kopija 2008-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Jenkins, Ian. Greek Architecture and Its Sculpture. 2006 m., p. 130−133
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apolono Epikurijo šventykla, Kas yra Apolono Epikurijo šventykla? Ką reiškia Apolono Epikurijo šventykla?
37 26 5 928 s pl 21 53 48 984 r ilg 37 43498000 s pl 21 89694000 r ilg 37 43498000 21 89694000 Apolono Epikurijo sventyklos liekanos 1972 m iki uzdengimo Sventyklos planasAmazonamachija frizo detale Britu muziejujeGraiku kova su amazonemis frizo detale Britu muziejuje Apolono Epikurijo sventykla Sen Graikijos klasikinio laikotarpio apie 420 400 m pr m e pastatyta sventykla Arkadijoje Peloponeso pusiasalyje Basos archeologineje vietoveje IstorijaSventykla Kotilijono kalno papedeje pastate netolimo Figalijos miesto gyventojai Ja paminejo II a pr m e keliautojas Pausanijas kuris ja laike viena graziausiu sventyklu Peloponese Jis tvirtino kad sventykla pastatyta atsidekojant dievui Apolonui uz pagalba Arkadijos ir Atenu gyventojams maro metu per kurį 1429 m pr m e mire Periklis Epikurijas reiskia padejejas Kita versija sis pavadinimas galejo tureti perkeltine reiksme Peloponeso karo metu nes figalijieciai padedavo mesenieciams kurie kariavo pries Sparta atenieciu puseje Be to mesenieciai tikriausiai reiksmingai dalyvavo figalijieciu Apolono kulte Sis kultas vadinamas Apolono Basito kultu ir apie jį zinoma labai mazai Pausanijas tvirtino kad kulto vietos buvo nusitesusios iki Kotilijono kalno virsunes kur įduboje buvo Artemides ir kitu dievu garbinimo vietos Dabartine sventykla manoma yra ketvirtoji Apolono sventykla toje vietoje Pirmoji buvo pastatyta apie 625 m pr m e antroji apie 575 m pr m e ir trecioji apie 500 m pr m e Kai kurie akmeniniai fragmentai is siu sventyklu yra islike Pasak Pausanijo sventyklos architektas buvo Partenono autorius Iktinas Tai yra tiketina nes sventyklos stilius panasus į Partenono ir Iktinas galejo pasitraukti nuo maro Atenuose į Arkadijos kalnus 421 m pr m e Spartai susitarus su Atenais del taikos spartieciai nukreipe kariuomene į Arkadija Figalija buvo uzimta ir darbai ties sventykla sustojo Jie tikriausiai buvo pratesti 415 m pr m e kai Atenai vel pradejo kara su Sparta Sventykla baigta statyti apie 400 m pr m e Ji buvo naudojama ir atnaujinama helenistiniais ir romenu laikais Veliau apleista jos stogas įgriuvo zymiai apgadindamas sventykla Apolono Epikurijo sventykla buvo toli nuo pagrindiniu graiku centru ir santykinai gerai issilaike 1765 m ja atrado prancuzu architektas Joachim Bocher kuris atvykes antra karta pradingo tikriausiai buvo uzmustas kalnu plesiku 1812 m vietoveje darbavosi didele europieciu tyrinetoju grupe kurioje buvo anglas Charles Cockerell ir vokietis baronas Haller von Hallerstein anksciau 1811 m isveze skulpturas is Afajos sventyklos Ju tikslas buvo sventyklos nuolauzose isrinkti skulpturinį friza ir kitas detales Daugelis ju parduoti 1814 m Britu muziejui Anksti mirus Haller von Hallerstein kasinejimu ir tyrimu aprasymus Afajos ir Apolono sventyklose publikavo Charles Cockerell tapdamas moderniojo poziurio į klasikine architektura pionieriumi 1902 06 m sventykla tyre ir restauravo Graikijos archeologijos draugija 1975 m įsteigtas sventyklos issaugojimo komitetas 1986 m sventykla įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sarasa 1987 m sventykla buvo uzdengta palapine restauravimui kurioje yra iki dabar 2020 m Sventyklos aprasymasSventykla pasizymi siek tiek pailgintu planu Tai paaiskinama tuo kad jos plana nuleme anksciau statytu archainio laikotarpio sventyklu planai Kitas archaines architekturos bruozas buvo kad įejimas į ja buvo ne is frontaliosios puses o is sono Sventykla orientuota rytu vakaru kryptimi Siaurosioms pusems tenka sesios kolonos ilgosioms penkiolika kolonu Visos isorines kolonos yra Vidines kolonos yra ir paciame viduje buvo ar kelios ju Jos islikes kapitelis yra anksciausias zinomas korintinis kapitelis ir pati sventykla yra anksciausia tik is keliu zinomu graiku sventyklu kuriose panaudoti visi trys klasikiniai architekturos orderiai Pagrindiniai architekturos elementai yra pagaminti is vietinio pilkakmenio Joje buvo marmuriniu detaliu Dvislaitis stogas buvo dengtas korintinemis plytelemis Sventyklos frontonai manoma buvo nedekoruoti Pagrindinis dekoro elementas buvo 31 metro ilgio skulpturinis frizas kurio dvylikoje scenu buvo pavaizduoti musiai tarp graiku ir amazoniu ir kitose vienuolikoje lapitu ir kentauru musiai Tiketina kad jo autoriumi buvo Paonijas ar Peonijas garsiosios Olimpijos Nikes autorius SaltiniaiVikiteka Apolono Epikurijo sventykla vaizdine ir garsine medziagaOlympia Vikatou Graikijos kulturos ir sporto ministerija Archyvuota kopija 2008 03 04 is Wayback Machine projekto Jenkins Ian Greek Architecture and Its Sculpture 2006 m p 130 133