Anžu namai

Anžu namai – kelių Europos valdovų dinastijų bendras pavadinimas.

Istorija

Kilusi iš istorinės Anžu provincijos (Prancūzija) Angevinų grafų dinastijos, nuo 1300 m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas (apie 886–942 m.), 930 m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:

• , arba pirmoji Angevinų dinastija, 1154–1399 m. Anglijos karalystės valdovai. Dinastijos pradininkas (1092–1143 m.) sūnus iš pirmosios santuokos , tėvui išvykus į Rytus likęs valdyti Anžu ir vedęs Anglijos karaliaus Henriko I dukterį Matildą.

Iš šios dinastijos kilo:

• • Lankasterių dinastija:
  • Jorkų dinastija;
  • .

• Anžu Kapetai, arba antroji Angevinų dinastija. Anžu Kapetų valdytos karalystės:
  • 1131-1186 m. Jeruzalės karalystė;
  • 1268-1282 m. Sicilijos karalystė:
  • 1282-1435 m. Neapolio karalystė;
  • 1308-1395 m. Vengrijos karalystė:
  • 1370-1399 m. Lenkijos karalystė.

Jeruzalės karaliais Anžu tapo grafui (1092–1143 m.) vedus Balduino II dukterį karalienę . Anžu dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Kapetų dinastijos Prancūzijos karaliaus sūnus, Anžu, ir Provanso grafas , popiežiaus remiamas užėmė Sicilijos karalystę. Jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.

Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai, po 7 m. trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Vengrijos Anžu dinastijos karalius Liudvikas I, paskutiniojo Piasto Kazimiero I sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi. Jo duktė karalienė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.

• , arba trečioji Angevinų dinastija, kurios pradininkas . Jos atstovai valdė Prancūzijos ir Italijos dalis.

Literatūra

• Jean Favier, Les Plantagenêts. Origine et destin d’un empire, éd. Fayard, Paris, 2004.

Šaltiniai

1. Anžu namai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 627 psl.