Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 28 š pl 23 59 r ilg 54 47 š pl 23 99 r ilg 54 47 23 99 Antnemunio valsčiusLaikotarpis XIX a 1933 m Apytikrė valsčiaus
Antnemunio valsčius
54°28′š. pl. 23°59′r. ilg. / 54.47°š. pl. 23.99°r. ilg.
| Antnemunio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1933 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Panemuninkai (XIX a.), Taukotiškės (1885?–1896?), Dubėnai (1898?–1932), Rumbonys (1933) |
| Rusijos imperija | |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
| Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1933) | |
Antnemunio valsčius (rus. гмина Наднѣманъ, lenk. gmina Nadniemeńska) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Panemuninkai, vėliau – Taukotiškės, Dubėnai, Rumbonys.
Istorija
Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1885 m. valsčiuje gyveno 4572 žmonės.
1918 m. įvyko susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo 30 žmonių iš 16 kaimų (Žaunieriškių, Bakšių, Jasunskų, Kriaunių, Dubių, Dubėnų, Margaravos, Jevaišonių, Praniūnų, Junonių, Mikutiškių, Panemuninkų, Medžiukų, Miklusėnų, Dubenkos, Navickų kaimų). Dauguma prisidėjusių buvo kunigai arba klebonai, kurie tikėjosi valdyti ir parapiją, ir valsčių. Šiam susirinkimui pirmininkavo Kazys Motūza. Susirinkime buvo nuspręsta, jog naujajam valsčiui Alytaus apskrities taryboje atstovaus: Vincas Gavelis, Antanas Mitrulevičius, Juozas Mankauskas ir Matas Boza. Valsčiaus centru pasirinkti Dubėnai. Alytaus apskrities suvažiavime buvo nutarta vadintis ne valsčiumi, o parapijų tarybomis. Tarybos pirmininku buvo Jonas Račkauskas. Naujajam valsčiui buvo sunkūs pirmieji metai, tarybos nariams trūko žinių, kaip valdyti jį. Policijos ir teismo valsčius neturėjo, o po Pirmojo pasaulinio karo užsilikę vokiečių kariai plėšikavo, žudė, degino namus. Buvo paskirti naktiniai sargai, tačiau jie nedaug padėjo, tik išvarydavo vietinius plėšikus iš valsčiaus, bet jie ir vėl rasdavo kelią atgal. 1918 m. pabaigoje buvo išrinkta švietimo, apsaugos ir maitinimo komisijos. 1919 m. pradžioje valsčius buvo iš pagrindų pertvarkytas, išrinktas viršaitis. 1933 m. valsčius buvo panaikintas ir prijungtas prie Alytaus valsčiaus.
1923 m. buvo 440 ūkių ir 40 gyvenamųjų vietovių. 1933 m. buvo 3 mokyklos – , ir .
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. | 5702 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) | 82 | 2944 | 543 | 40 gyvenviečių | |
| 1932 m. | 54 | 3174 | 7 seniūnijos | ||
Vadovai
- , 1932 m.
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. |
|---|---|
| Dubėnai | Dubėnų seniūnija |
| Jovaišonys | Javaišonių seniūnija |
| Kriauniai | Kriaunių seniūnija |
| Norkūnai | Norkūnų seniūnija |
| Panemuninkai | Panemuninkų seniūnija |
| Praniūnai | Praniūnų seniūnija |
| Sabališkės | Sabališkių seniūnija |
| Iš viso: | 7 seniūnijos |
Gyvenvietės
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:
- Bundoriai
- Daujotiškiai
- Dubėnai
- Dubenka
- Dubiai
- Jasunskai (Jaciunskai)
- Jevaišionys
- Junoniai
- Kėdariškiai
- Kižiai
- Kriaunos
- Mardosai
- Mardosėliai
- Margarava
- Mendvinkai
- Mikosa
- Mikutiškiai
- Navienai
- Panemunykai
- Paplauskai
- Praniūnai
- Raudonykiai
- Rumbonys
- Sabališkiai
- Sabeliškeniai
- Smolnica
- Stražiškiai
- Vitautiškiai
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 2944 žmonės:
- Lietuviai – 96,33% (2836)
- Lenkai – 2,54% (75)
- Kiti – 1,12% (33)
Šaltiniai
- Akiras – Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1931. – T. 1: Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas, p. 213–216.
- Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 2
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
- Antnemunio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 772 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antnemunio valsčius, Kas yra Antnemunio valsčius? Ką reiškia Antnemunio valsčius?
54 28 s pl 23 59 r ilg 54 47 s pl 23 99 r ilg 54 47 23 99 Antnemunio valsciusLaikotarpis XIX a 1933 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras Panemuninkai XIX a Taukotiskes 1885 1896 Dubenai 1898 1932 Rumbonys 1933 Rusijos imperijaSuvalku gubernija Kalvarijos apskritis 1867 1915 LietuvaAlytaus apskritis 1919 1933 Antnemunio valscius rus gmina Nadnѣman lenk gmina Nadniemenska buves administracinis teritorinis vienetas dabartines pietvakariu Lietuvos teritorijoje Centras Panemuninkai veliau Taukotiskes Dubenai Rumbonys IstorijaValscius buvo įkurtas XIX a Nuo 1867 m iki 1914 m priklause Lenkijos Kongreso karalystes Suvalku gubernijos Kalvarijos apskriciai 1885 m valsciuje gyveno 4572 zmones 1918 m įvyko susirinkimas Siame susirinkime dalyvavo 30 zmoniu is 16 kaimu Zaunieriskiu Baksiu Jasunsku Kriauniu Dubiu Dubenu Margaravos Jevaisoniu Praniunu Junoniu Mikutiskiu Panemuninku Medziuku Miklusenu Dubenkos Navicku kaimu Dauguma prisidejusiu buvo kunigai arba klebonai kurie tikejosi valdyti ir parapija ir valsciu Siam susirinkimui pirmininkavo Kazys Motuza Susirinkime buvo nuspresta jog naujajam valsciui Alytaus apskrities taryboje atstovaus Vincas Gavelis Antanas Mitrulevicius Juozas Mankauskas ir Matas Boza Valsciaus centru pasirinkti Dubenai Alytaus apskrities suvaziavime buvo nutarta vadintis ne valsciumi o parapiju tarybomis Tarybos pirmininku buvo Jonas Rackauskas Naujajam valsciui buvo sunkus pirmieji metai tarybos nariams truko ziniu kaip valdyti jį Policijos ir teismo valscius neturejo o po Pirmojo pasaulinio karo uzsilike vokieciu kariai plesikavo zude degino namus Buvo paskirti naktiniai sargai taciau jie nedaug padejo tik isvarydavo vietinius plesikus is valsciaus bet jie ir vel rasdavo kelia atgal 1918 m pabaigoje buvo isrinkta svietimo apsaugos ir maitinimo komisijos 1919 m pradzioje valscius buvo is pagrindu pertvarkytas isrinktas virsaitis 1933 m valscius buvo panaikintas ir prijungtas prie Alytaus valsciaus 1923 m buvo 440 ukiu ir 40 gyvenamuju vietoviu 1933 m buvo 3 mokyklos ir Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1888 m 57021923 m issamiau 82 2944 543 40 gyvenvieciu1932 m 54 3174 7 seniunijosVadovai 1932 m SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Dubenai Dubenu seniunijaJovaisonys Javaisoniu seniunijaKriauniai Kriauniu seniunijaNorkunai Norkunu seniunijaPanemuninkai Panemuninku seniunijaPraniunai Praniunu seniunijaSabaliskes Sabaliskiu seniunijaIs viso 7 seniunijosGyvenvietes1933 m valsciuje buve kaimai Bundoriai Daujotiskiai Dubenai Dubenka Dubiai Jasunskai Jaciunskai Jevaisionys Junoniai Kedariskiai Kiziai Kriaunos Mardosai Mardoseliai Margarava Mendvinkai Mikosa Mikutiskiai Navienai Panemunykai Paplauskai Praniunai Raudonykiai Rumbonys Sabaliskiai Sabeliskeniai Smolnica Straziskiai VitautiskiaiGyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 2944 zmones Lietuviai 96 33 2836 Lenkai 2 54 75 Kiti 1 12 33 SaltiniaiAkiras Birzys Lietuvos miestai ir miesteliai Kaunas 1931 T 1 Alytaus apskritis Dzuku krastas p 213 216 Spiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 2 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 546 557 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 546 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 552 psl Antnemunio valscius Lietuviskoji enciklopedija I t Vilnius Spaudos Fondas bendradarbiaujant su Lietuviu Kataliku Mokslo Akademija 1931 1933 T 1 A Atskalunas XVI p 772 psl