Antiklinorijus

Antiklinorijus (iš anti… ir sen. gr. klinō – 'lenkiu' + oros – 'kalnas') – stambus ir sudėtingas išlenktas Žemės plutos geologinis darinys, kurį sudaro daug besikaitaliojančių raukšlių (antiklinų, ). Jos suformuoja vieną bendrą antiklinos tipo pakilumą, kurios didelis spindulys. Dariniui būdinga pailga forma, nedideli sparnų polinkio kampai.

Antiklinorijai susiformuoja , kai Žemės pluta ilgą laiką kyla ir raukšlėjasi. Dažniausiai nemažą plotą (keletą šimtų kilometrų) užimanti antiklininė smulkių raukšlių virtinės išgauba paviršiaus reljefe suformuoja kalnagūbrius (tarp jų Didysis Kaukazo kalnagūbris, Uraltau, Tarbagatajus).

Šios geologinės struktūros raukšlės šlaituose pereina į stūmius ir antstūmius. Raukšlių ašinių plokštumų išsidėstymas primena vėduoklę. Didelių magmos intruzijų pasitaiko vidurinėse dalyse. Seniausios uolienos paviršiuje atsiveria ties antiklinorijaus ašimi, o šonuose jos jaunesnės (šalimais esančiuose paviršiuje atsiveria jaunesnės ir ne tokios metamorfizuotos uolienos).

Išnašos

1. A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 10-11.
2. Antiklinorijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.
3. Antiklinorijus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 252 psl.