Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žemės pluta išorinis tvirtas Žemės apvalkalas Giliau slūgso Žemės mantija kurią nuo plutos skiria Moho paviršius Žemės p
Žemės pluta
Žemės pluta – išorinis tvirtas Žemės apvalkalas. Giliau slūgso Žemės mantija, kurią nuo plutos skiria Moho paviršius. Žemės plutos masė apie 2,8×1019 t (21 % – okeaninė pluta ir 89 % – kontinentinė). Pluta sudaro tik 0,473 % visos Žemės masės. Žemės pluta storiausia yra žemynuose – nuo 30 iki 150 km (lygumose 30–40 km, kalnuose 40–150 km). Žemynuose žemės plutą sudaro 4 sluoksniai: nuosėdinis arba išorinis, metaforinis, granitinis ir bazaltinis. Po vandenynais ji tėra 1,6–10 km storio; ten ją sudaro bazalto sluoksnis, kurį dengia nuosėdinės uolienos.
Pagal sudėtį, storį ir amžių skiriami du Žemės plutos tipai: žemyninė pluta po žemynais, šelfais ir pakraštinėmis jūromis bei vandenyninė pluta po vandenynų duburiais.
Kontinentinė (žemyninė) pluta
Ši pluta yra didelio storio. Kontinentinėse lygumose – platformose, plutos storis yra 35–45 km, o storis šokteli net iki 55–70 km. Didžiausias kontinentinės plutos storis aptinkamas Himalajuose bei Anduose – 70–75 km. Ši pluta sudaryta iš nuosėdinių uolienų dangos paviršiuje, o po ja – magminių – metamorfinių uolienų storymė, kuri sudaryta iš „bazaltinio“ bei „granitinio“ sluoksnių. Skiriama ir subkontinentinė pluta, būdinga salų lankams (Kurilų, Aleutų ir kt.) ir kontinentų pakraščiams. Artima kontinentinei plutai, tačiau yra kur kas plonesnė (20–30 km). Būdingas bruožas – tankių sluoksnių atskyrimo nepakankamumas (neaiškumas).
Kontinentinės (Žemyninės) plutos sandara
Žemyninės plutos apačioje irgi driekiasi bazaltinis sluoksnis, tik dvigubai storesnis negu po vandenynais. Po bazaltiniu sluoksniu (po Moho paviršiumi) dažnai aptinkama eklogitų. Bazaltinį sluoksnį dengia stora rūgščių, daugiausia granitinių ir metamorfinių uolienų danga, kurios tankis 2,65 g/cm³. Granitinės plutos apatinę dalį dažniausiai sudaro tikri granitai, virš jų būna amfibolitiniai gneisai, o dar aukščiau – žalieji skalūnai. Bendras žemynų granitinės plutos storis maždaug lygus bazaltiniai plutai – apie 20 km. Didesnėje žemynų dalyje ant granitinės plutos slūgso dar 0,5–2,0 km ir daugiau storio nuosėdinių uolienų, kurių tankis 2,4–2,5 g/cm³. Kai kur nuosėdinių uolienų dangos nėra ir granitinės plutos paviršius yra atidengtas. Nemažuose žemynų plotuose ant granitinės arba nuosėdinės plutos vėl slūgso iki 1–2 km storio bazaltų danga, – tai žemynų plutos savotiškos inversijos.
Žemės pluta skiriasi nuo branduolio ir mantijos savita kristaline medžiagos agregatine būsena. Ji sudaryta iš natūralių junginių – mineralų, kurie savo ruožtu jungiasi į mineralų bendrijas – uolienas. Yra atpažinta daugiau nei 2 000 mineralų, bet uolienas sudaro ne daugiau kaip 200 mineralų deriniai. Iš jų 40 gausūs. Deguonis – gausiausias litosferos elementas – susijungia su siliciu, metalais ir kitais elementais, sudarydamas įvairiausius oksidus. Gausiausią mineralų grupę sudaro silikatai – silicio ir deguonies junginiai su kaliu, natriu, kalciu, magniu ir geležimi. Labai dažnai dalį silicio pakeičia aliuminis – susidaro aliumosilikatai. Silikatams ir aliumosilikatams kartu tenka apie 80 % plutos masės.
Aliumosilikatų grupėje svarbiausi yra feldšpatai: kalio feldšpatas – ortoklazas, natrio – albitas, kalcio – anortitas. Jiems artimi yra , turintys mažiau silicio rūgšties: kalio feldšpatidas – , natrio – nefelinas. Iš kitų aliumosilikatų galima paminėti piroksenus (pav. augitas), amfibolus (pav. ), žėručius (biotitas, muskovitas) granatus (piropas, almandinas,grosuliaras) ir kt.
Žemės plutoje apie 60 % masės sudaro feldšpatai ir feldšpatidai, 16 % piroksenai ir amfibolai, 4 % – žėručiai. Apie 12 % masės tenka kvarcui, kuris kartu yra ir silikatas, ir oksidas. Iš kitų paminėtinas opalas (amorfinis silicio hidroksidas),hematitas, magnetitas, limonitas,korundas. Kitas dar gausokas grupes sudaro (piritas, markazitas, chalkopiritas, , (kalcitas, magnezitas, dolomitas, sideritas), fosfatai (apatitas), hologenidai (halitas, fluoridas).
Apie 90 % žemės plutos (iki Moho paviršiaus) masės sudaro magminės kilmės uolienos, susidariusios kristalizuojantis magmai. Pagrindinis jos komponentas yra silicio dioksidas.
Kontinentinės (Žemyninės) plutos įvairovė
Dažniausiai žemyną sudaro viena pirmykštė platforma, prie kurios vėliau prisišliejo poleozojinė , o pagaliau ir – jaunų kalnų ruožas. Tokia paprasta struktūra būdinga Europai, Šiaurės Amerikai,Pietų Amerikai, Australijai. Nenormalūs šiuo atžvilgiu tik du žemynai: Afrika ir Azija.
Afrika beveik ištisai sudaryta iš pirmykštės platformos; rytinėje dalyje sulaužyta ir virtusi orogenu. Tuo tarpu Azija apima net septynias nedideles pirmykštes platformas, kurias jungia paleozojinės platformos; čia kalnų ruožai tęsiasi ne pakraščiu, kaip normaliuose žemynuose, o viduriu.
Pietiniai žemynai daugiausiai susidarę iš pirmykščių platformų, šiauriniai žemynai įvairesni - juose pirmykštės platformos užima daug mažesnį plotą. Ypač išsiskiria Azija, iš kurios ploto pirmykštės platformos sudaro tik 27%. Didelę jų dalį užima Arabijos ir Indostano pusiasaliai – pietinių žemynų atplaišos, prisišliejusios prie Azijos. Azija yra intensyviausiai tebeaugantis žemynas.
Nevienodą žemynų tektoninę sandarą iš dalies atspindi ir orografinės žemynų dalys. Skiriamos žemumos (iki 300 m virš jūros lygio), aukštumos (jei paviršius kalvotas) arba plynaukštės (jei paviršius plokščias) – nuo 300 iki 500 m, Žemi kalnai bei žemi plokščiakalniai (500-1000 m), vidutiniai kalnai arba vidutiniai plokščiakalniai (1000-3000 m), aukšti kalnai arba aukšti plokščiakalniai (>3000 m). Žemumos esančios žemiau jūros lygio, vadinamos depresijomis.
Visuose žemynuose (išskyrus Anktartidą) nevienodi aukščiai yra litosferos plokščių judėjimo atspindys. Judėdami litosferos blokai išlankstė paviršių ir kartu sukūrė įvairias žemynų žemės plutos atmainas.
Žemynų žemės pluta skirstoma į: a) Pirmykštes (prekambrines) platformas; b) paleozojines platformas; c) kalnodarines sritis – . Pastarosiose srityse kalnai iškyla arba iš pereinamosios litosferos, arba susidaro sulaužytų platformų vietoje.
Pirmykštės (prekambrinės) platformos
Didelę žemynų dalį užima seniausi granitinės žemės plutos sustorėjimai, susidarę archėjaus ir proterozojaus erose – prieš milijardus metų. Tai pirmykštės platformos – žemynų branduoliai. Jos turi granitinį metamorfizuotą pamatą, kuriame matomos kelis kartus vykusios raukšlėdaros, kalnodaros, magmos įsiterpimų žymės. Po šių audringų laikotarpių, vykusių prieš milijardus metų, žemės pluta atrodė kaip dabar Indonezijoje, taigi dar nebuvo susikonsolidavusi. Tik po to, kai iškilę kalnai suiro, susiformavo tvirtas pamatas, ant kurio vėliau klostėsi nuosėdinė platformų danga.
Ant tokios pirmykštės platformos dabar yra Lietuva, kurios kristaliniame metamorfiniame pamate irgi matoma raukšlių, nusitęsiančių submeridianine kryptimi: Rytų Lietuvoje senesnių, Vakarų – jaunesnių.
Paleozojinės platformos
Nemažą žemynų ploto dalį užima jaunesnė pluta, susiraukšlėjusi ir susikonsolidavusi poleozojaus eroje. Čia raukšlėdara, vulkanizmas, kalnodara vyko du kartus – paleozojaus pradžioje (prieš 0,4 mlrd. metų) ir eros pabaigoje (prieš 0,2 mlrd. metų). Tuo metu iškilę kalnynai vėliau nuiro, raukšlinis pamatas stabilizavosi, ant jo susiklostė mezozojaus ir kainozojaus erose susidariusi nuosėdinė danga. Taip susiformavo jaunesnės (paleozojinės) platformos. Jos dabar yra judresnės už pirmykštes, prekambrines, turi daugiau iškilusių neaukštų luistinių kalnų.
Kalnodarinė (orogeninė) sritis
Kitas žemynų dalis sudaro dar nebaigusi konsoliduotis žemės pluta. Vienur ji susiraukšlėjusi mezozojuje (prieš 150-100 mln. metų), kitur kainozojuje (prieš 50-20 mln. metų) arba tebesiraukšlėjanti, bet visur dar vyrauja aukštoki kalnai, tarp kurių gausu gilių duburių, pripildytų vandens arba prineštų sąnašų. Vidinės jėgos, formuodamos šiuos kalnus bei duburius, kai kur sulaužė ir platformų pakraščius. Sulaužytos prekambrinės Šiaurės Amerikos platformos pakraštyje iškilo Uolinių kalnų ir Kolorado plynaukštė. Tektoniniams procesams sulaužius paleozojinės Kazachstano platformos pakraštį, iškilo Altajaus ir Tian šanio kalnynai. Afrikoje, iškilus didžiulio skliauto pavidalo rytinei pirmykštės platformos daliai ir įsmukus to skliauto viduriui, susidarė Rytų Afrikos ir Etiopijos kalnai.
Šios kitados konsoliduotos žemės plutos dalys vėl tapo judresnės.
Okeaninė (vandenyninė) pluta
Okeaninė pluta sudaryta daugiausia iš bazalto. Granito – gneisinio sluoksnio čia nėra. Šios plutos storis ženkliai skiriasi nuo kontinentinės – jis mažesnis ir siekia 5–12 km. Pagal plokščių tektonikos teoriją, o okeaninė pluta formuojasi okeaniniuose vidurio gūbriuose taip vadinamose spredingo zonose. okeaninė pluta lydosi ir tampa mantijos dalimi. Dėl subdukcijos dabartinė okeaninė pluta yra palyginti jauna (seniausia sutinkama juros periodo). Šio tipo plutos storis siekia 4 km, vietomis 40 km. Bendra tendencija – kuo senesnė pluta tuo ji storesnė. Skiriama, subokeaninė pluta ji, būdinga pareinamosioms zonoms ir aptinkama pakraštinių (vidinių) jūrų giliavandenėse įdubose (Viduržemio, Juodoji, Ochotsko, Kaspijos jūros). Bendras šios plutos storis 10–25 km, yra didelė (4–10 km arba netgi 15–20 km) nuosėdinių uolienų storymė.
Okeaninės (vandenyninės) plutos sandara
Vandenyninė pluta yra gan vienoda, sudaryta iš sunkokų bazinių, daugiausia bazaltinių arba panašių į bazaltus uolienų, kurių tankis 2,85 g/cm³.
Ties Moho paviršiumi pasirodo peridotitų, piroksenitų, iš kurių sudaryta viršutinė mantijos dalis. Bazaltinę vandenynų plutą iš viršaus dengia tik plonas purių nuosėdų sluoksnis. Atvirame vandenyne ne storesnis kaip 0,4–1,0 km. Tik vandenynų pakraščiuose nuosėdų danga yra kelis kartus, o kartais ir dešimteriopai storesnė.
Okeaninės (vandenyninės) plutos įvairovė
Vandenynų dugno pluta susidarė mezozojaus arba kainozojaus erose. Skiriamos atsparios sritys – okeaninės (vandenyninės) platformos, kurioms būdingas gylis – apie 4000 m. tai vandenyno guolis, kuris užima 53 % vandenynų ploto. Okeanines (vandenynines) platformas skiria judrios povandeninių kalnų sritys, kurios užima apie 16 % vandenynų ploto. Nekonsoliduotai okeaninei (vandenyninei) plutai reikia skirti ir giliausius povandeninius įlinkius – lovius (iki 9-12 km gylio), užimančius 1% vandenynų ploto. Likę 30 % - tai šelfai ir panuovaliai (žemyno šlaitai) – esantys kontinentinės (žemyninės) plutos, taip pat ir probleminės prigimties įdubos visuose trijuose tarpužemių jūrose, ypač Azijos žemyno ir Ramiojo vandenyno sąlyčio vietoje.
Šelfai (iki 200-250 m gylio) yra normalūs žemynų tęsiniai, kuriuos apsėmė jūros, pasibaigus senoviniam apledėjimui. Jų dugne dar aiškiai matyti kitados upių išgraužti slėniai, ledynų palikti kalvagūbriai ir kitokios sausumos reljefo formos. Ant tokių šelfų yra Baltijos, Šiaurės, Barenco ir kitos jūros. Palei Rytų Aziją jūrų dugno formavimosi sąlygos buvo sudėtingesnės. Pavyzdžiui, Ochotsko jūros duburys trilypis. Didelės šios jūros dalies gylis iki 200 m – tai normalus šelfas. Visoje vidurinėje dalyje dugnas staiga nusileidžia į 800-1000 m gylį, nors jame dar irgi matomos kitados sausuma tekėjusių upių slėnių žymės. Spėjama, kad tai yra nugrimzdę šelfai – nugramzdinti buvusio kontinento (žemyno) pakraščiai. Čia, storai kontinentinei (žemyninei) plutai panirus giliai į mantiją, plutos apačia lydosi ir plonėja, netenka kontinentinės (žemyninės) plutos bruožų, ji virsta Okeanine (vandenynine) pluta.
Didžiausius plotus vandenynų dugne užima platūs (apie 1 – 2 tūkstančius km pločio) kalnuoti ruožai, nutįsę vandenynų viduriu dešimtimis tūkstančių kilometrų. Tai vientisa vandenynų vidurio kalnagūbrių sistema, kurios ilgis 45 000 km. Vandenynų vidurio kalnagūbriai iškyla virš gretimų okeaninių (vandenyninių) platformų apie 2-3 km. Vulkaniniai kūgiai, išaugę ant kalnagūbrių keterų, vietomis išnyra virš vandens lygio. Toki iškilimai sudaro salas. Pavyzdžiui, Azorų salos, San Paulo , Tristano da Kunijos salos Atlanto vandenyne, Velykų sala Pacifike.
Vandenynų dugne yra ir kita rūšis kalnų – tai vulkaniniai kalnai. Jų kūgių virtinės nusitęsia per 2000–5000 km. Įspūdingiausias vulkaninių kalnų kūrinys – tai Pacifiko vakarų kalnagūbris, anksčiau vadintas Imperatoriaus kalnais, kurių tolesnį tęsinį sudaro Havajų salynas. Prasidėjęs į pietus nuo Kamčiatkos pusiasalio ir Aleutų salyno sandūros, šis kalnagūbris 3000 km tęsiasi į pietus, pamažėliais krypdamas į pietryčius. Staigiau ta pačia linkme pasukęs, jau Havajų vardu vadinamas, jis nutįsta dar 2000 km.
Povandeninių vulkaninių kūgių virtinės Pacifike sudaro taip pat Centrinius Polinezijos Sporadus, Tubuajo salas, Maršalo salas ir kt. Indijos vandenyne šiam tipui priklauso Meldyvų, taip pat Maskarenų salynai. Tropikų vandenyse vulkaninių kūgių viršūnės yra aplipusios koralų kolonijomis, todėl šie salynai dažniausiai koraliniai.
Dar viena povandeninių kalnų grupė – tai luistiniai (horstų) kalnagūbriai jie yra siauri (vos 100 –200 km pločio), stačių šlaitų ir plokščių keterų gūbriai. Nustatyta, kad į viršų išslėgti okeaninės (vandenyninės) litosferos luistai, apjuosti giliųjų lūžių. Šiam tipui priklauso meridianinis Rytų Indijos kalnagūbris, susijungęs su Australijos – Antarktidos kalnagūbriu, Banginių kalnagūbris Pietų Atlanto vandenyne, Naskos kalnagūbris Pietryčių Pacifike, taip pat Mendelejevo kalnagūbris Arkties vandenyne. Jie rodo, kad litosfera slegiama iš šonų, - taigi susidarę analogiškai kaip sausumos luistiniai kalnai.
Vandenyno vidurio kalnagūbrių reljefo ypatybės
Jų viduriu tęsiasi išilginiai kloniai, abipus juosiami bazaltinės plutos gūbrių, statesniais šlaitais nusileidžiančių į klonius. Dėl to spėjama, kad kalnagūbrio vidurys – tai įsmukęs rifas, analogiškas Tanganikos grabenui. Toks rifas rodo, kad žemės pluta skėtėsi. Vandenynų kalnagūbriai labai skiriasi nuo žemynų kalnynų, kurie atsiranda tektoninėms jėgoms slegiant litosferą – raukšlėjant plastiškus sluoksnius arba skaldant luistais standžius.
Žemės plutos sandara po Lietuvos teritorija
Lietuvoje žemės plutos storis labai nevienodas. Žemaitijoje ji yra 40–42 km storio, Vidurio Lietuvoje pluta gilėja ir Aukštaitijoje siekia 50–55 km. Plutos sandara taip pat skiriasi. Vakaruose viršutinę beveik 30 km storio plutos dalį sudaro uolienos, artimos granitui. Apatiniame vos 10–15 km storio sluoksnyje vyrauja sunkesnės uolienos, artimos bazaltui- gabrui. Plutos sandaros kaita čia nedidelė. Rytų Lietuvoje, kur pluta storesnė, jos sudėtis įvairesnė. Čia viršutinis, „granitinis“ sluoksnis daug plonesnis, o apatinis, „bazaltinis“, storesnis. Plutą sudarančių sluoksnių storis labai nevienodas, o juos skiriantys paviršiai nelygūs – lyg būtų sustumti ir užslinkę vienas ant kito. Šie Lietuvos plutos sandaros ypatumai turėjo didelės įtakos ir nuosėdinės dangos bei paviršiaus raidai. Didžioji dalis žemės plutos sudaryta iš kristalinių uolienų. Dalis jų – pirminės nuosėdinės ir vulkaninės uolienos, kurios žemės gelmėse, veikiamos aukštos temperatūros ir slėgio, persikristalizavo, deformavosi. Tai daugiausia gneisai ir skalūnai, tarp jų pasitaiko marmuro, susidariusio iš klinties ir dolomito, amfibolito – buvusio bazalto lavos. Kai kurios šių uolienų yra iš dalies išsilydžiusios – jose pilna įmantrios formos gyslučių, susidariusių iš granito sudėties lydalo. Tokios mišrios sudėties uolienos vadinamos migmatitais. Tarp šių uolienų yra ir tokių, kaip antai gabras, granitas, dioritas, kurios išsikristalizavo iš magmos. Vietomis jos sudaro didelius kūnus, pvz., tarp Druskininkų ir Merkinės, kelių šimtų metrų gilumoje, tįso Randamonių plutonas, sudarytas iš gabro, diorito, granodiorito. Visą šiaurės vakarinę Žemaitijos dalį užima didžiulis, maždaug 8000 km2 ploto, Kuršių plutonas, sudarytas iš uolienų, vadinamų čarnokitoidais. O tarp Kintų, Šilutės ir Šilalės yra didžiulis granitinis kūnas, vadinamas Žemaičių Naumiesčio miestelio, kurio viduryje jis yra, vardu. Lietuvos paviršiuje galima rasti tik kristalinių uolienų riedulių, ledyno atvilktų iš Šiaurės šalių, o kristalinė pluta čia ištisai uždengta nuosėdinėmis uolienomis. Dėl to ji ir vadinama kristaliniu pamatu. Nuosėdinė storymė, slūgsanti ant šio pamato, yra įvairaus storio. Ploniausia ji Pietų Lietuvoje. Čia gręžinyje, išgręžtame pačiame Čepkelių raisto pakraštyje, granitas pasiektas vos 211 m gylyje. Šiaurės ir vakarų kryptimis kristalinis pamatas gelmėja. Vilniuje jo gylis yra apie 500 m, ties Kaunu – jau apie 1 km, o vakaruose, apie Klaipėdą, jau daugiau kaip 2 km. Nuosėdinę storymę sudaro įvairios sudėties sluoksniai, daugiausia smiltainio ir smėlio, molio, klinties, dolomito, mergelio, kreidos, gravelito, konglomerato ir kitokių uolienų. Jie susidarė įvairiu laiku: apatiniai, seniausieji, – maždaug prieš 600–700 mln. m., o jauniausieji – jau ledynmečiu ir po jo, t. y. jau „mūsų laikais“. Lietuvoje esama visų periodų darinių nuo prekambro iki neogeno, t. y. vendės, kambro, ordoviko, silūro ir t. t.
Žemės plutos įvairovė
Pagrindinius Lietuvos reljefo bruožus – lygumas, aukštumas, plynaukštes, gūbrius – suformavo ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Dabartinio reljefo formas didesnėje šalies dalyje sukūrė paskutinysis (Nemuno) ledynas ir tik nedidelė Pietryčių Lietuvos dalis – Ašmenos aukštumos Medininkų kalvynas (su aukščiausia Lietuvos viršukalve – 293,8 m Aukštojo kalnu) ir Eišiškių plynaukštė yra priešpaskutiniojo apledėjimo palikimas. Ledynai, aktyviai akumuliuodami glacigeninius darinius (morenas) bei sustumdydami apačioje slūgsančias įvairaus amžiaus bei kilmės nuogulas, suformavo visas stambiausias Lietuvos aukštumas, o tirpstančio ledo pakraščiuose liko kalvagūbriai. Ledynams visiškai ištirpus, centrinėse ledyno plaštakų bei liežuvių dalyse liko moreninės lygumos. Jas daug kur „perdirbo“ ledynų tirpsmo vandenų srautai (pvz., Pietryčių Lietuvos smėlėtoji lyguma) ar pasitvenkę šių vandenų baseinai. Pastariesiems nusekus, jų vietose likusios smėlingos nuosėdos buvo supustytos į kopas. Ledynui tirpstant susiformavo ir dabartinio upių tinklo užuomazgos. Prieš 13-11,5 tūkstančių metų, galutinai nutirpus paskutiniojo ledyno likučiams ir atšilus klimatui, prasidėjo vėliausiais kvartero sistemos laikotarpis – holocenas. Jo metu kaupėsi (ir dabar tebesikaupia) nuosėdos upėse bei ežeruose, vyko intensyvus vandens telkinių pelkėjimas – susidarė , durpių klodai. Intensyviai kaupiantis sąnašoms Baltijos jūroje bei vėjui perpustant šias nuosėdas jūros krantuose, gimė Kuršių nerija. Ryškų pėdsaką dabartiniame reljefe paliko eroziniai procesai, vykstantys iki šiol – jų dėka slėnių ir kalvų šlaitus išvagojo griovos, kurios sendamos virto raguvomis, o nuslinkusių nuogulų sluoksnis, vadinamas deliuviu, padengė upių ir statesnių kalvų šlaitus.
Tektoniniai judesiai ir lūžiai
Lietuvos teritorijoje geologinėje praeityje yra buvę žymių tektoninių judesių, kuriuos galime apjungti į du ryškius etapus: ikiplatforminį ir platforminį. Pirmajame etape susiformavo archėjaus-proterozojaus kristalinių uolienų pamatas, o antrajame - nuosėdinė danga, apimanti nuogulas nuo vendo iki kvartero imtinai. Pagrindiniai struktūriniai teritorijos elementai nustatomi pagal nuosėdinės dangos padėtį kristalinio pamato atžvilgiu. Respublikos vakarinėje dalyje yra įdauba (Baltijos sineklizė), o pietinėje dalyje - stambi pakiluma (Mozūrijos-Baltarusijos anteklizė). Tarp jų yra visa eilė pakeltų ir nugramzdintų blokų. Baltijos sineklizėje kristalinio pamato paviršius svyruoja nuo –1000 m iki -3000/-4000 m., bendras kristalinio pamato reljefo polinkis yra pietvakarių krypties. Baltarusijos-Mozūrijos anteklizės šiaurės vakarinio šlaito reljefas Pabaltijo teritorijoje yra lėkštas. Absoliutus gylis svyruoja nuo -200 iki –1000 m. Visame anteklizės šlaite stebima banguota, monoklina, palinkusi šiaurės vakarų kryptimi. Pilniausi pjūviai yra Baltijos sineklizėje, kuri per geologinės raidos istoriją dažniausiai grimzdo, mažiausias prekvartero sluoksnių storis yra Baltarusijos-Mozūrijos anteklizėje, kur vyravo tektoninis kilimas. Čia po kvartero danga nedideliu plotu atsidengia kambro, ordoviko ir silūro sluoksniai, gelmėjantys šiaurės vakarų kryptimi. Vidurinio devono sluoksniai anteklizės šlaite palinkę šiaurės rytų ir pietvakarių kryptimi, todėl pokvartero paviršiuje jie atsidengia orientuotai submeridianine kryptimi. Kito struktūrinio-tektoninio plano viršutinio permo, apatinio triaso ir kreidos sluoksniai anteklizės šlaite palinkę į pietvakarius. Todėl jų sluoksniai atsidengia po kvartero danga ir tęsiasi subplatumine kryptimi. Baltijos sineklizėje viršutinio ir vidurinio devono horizontų ir apatinio karbono svitų sluoksniai slūgso platuminės krypties įduboje. Toliau į pietus devono sluoksnius perdengia jau minėti kito struktūrinio-tektoninio plano viršutinio permo, apatinio triaso ir kreidos sluoksniai. Jų geologinės ribos karpytos dėl intensyvios ledynų egzaracijos ir vandenynų erozijos. Šiaurėje jos tęsiasi platumine, o rytuose – submeridianine kryptimi.
Lietuvos teritorijoje išskiriama visa eilė tektoninių lūžių, kurie buvo ir yra aktyvūs įvairiose savo egzistavimo stadijose. Tik nedaugelis iš jų yra seismiškai aktyvūs šiuolaikiniame etape. Neotektoniniame etape gana aktyviai pasireiškė vertikalūs žemės plutos judesiai. Dauguma pagrindinių lūžių kontroliavo paleoįrėžių formavimąsį. Be to, Lietuvoje konstatuoti ir neotektoniai horizontalūs blokų persistūmimai (vienas jų yra Drūkšių ežero rajone). Neotektoniškai aktyvūs lūžiai turi nemažai įtakos formuojantis galimų žemės drebėjimo židinių atsiradimo zonoms bei kontroliuoja jų erdvinį pasiskirstymą. Aktyvūs lūžiai sudaro sudėtingą įvairaus amžiaus dizjungtyvinių struktūrų sistemą, kuri skaido teritorijos kristalinį pamatą ir nuosėdinę dangą. Žemės drebėjimai šiuolaikiniame etape betarpiškai susiję su pagrindinėmis neotektoniškai aktyviomis linijinėmis zonomis bei jų susikirtimo mazgais.
Nuorodos
- Lietuvos geologijos tarnyba Archyvuota kopija 2007-10-26 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- A. Basalykas, „Žemė – žmonijos buveinė“, Vilnius „Mokslas“, 1985 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemės pluta, Kas yra Žemės pluta? Ką reiškia Žemės pluta?
Zemes pluta isorinis tvirtas Zemes apvalkalas Giliau slugso Zemes mantija kuria nuo plutos skiria Moho pavirsius Zemes plutos mase apie 2 8 1019 t 21 okeanine pluta ir 89 kontinentine Pluta sudaro tik 0 473 visos Zemes mases Zemes pluta storiausia yra zemynuose nuo 30 iki 150 km lygumose 30 40 km kalnuose 40 150 km Zemynuose zemes pluta sudaro 4 sluoksniai nuosedinis arba isorinis metaforinis granitinis ir bazaltinis Po vandenynais ji tera 1 6 10 km storio ten ja sudaro bazalto sluoksnis kurį dengia nuosedines uolienos Zemes plutos sluoksniaiCheminiu elementu paplitimas Zemes plutoje pagal mase Pagal sudetį storį ir amziu skiriami du Zemes plutos tipai zemynine pluta po zemynais selfais ir pakrastinemis juromis bei vandenynine pluta po vandenynu duburiais Kontinentine zemynine plutaSi pluta yra didelio storio Kontinentinese lygumose platformose plutos storis yra 35 45 km o storis sokteli net iki 55 70 km Didziausias kontinentines plutos storis aptinkamas Himalajuose bei Anduose 70 75 km Si pluta sudaryta is nuosediniu uolienu dangos pavirsiuje o po ja magminiu metamorfiniu uolienu storyme kuri sudaryta is bazaltinio bei granitinio sluoksniu Skiriama ir subkontinentine pluta budinga salu lankams Kurilu Aleutu ir kt ir kontinentu pakrasciams Artima kontinentinei plutai taciau yra kur kas plonesne 20 30 km Budingas bruozas tankiu sluoksniu atskyrimo nepakankamumas neaiskumas Kontinentines Zemynines plutos sandara Zemynines plutos apacioje irgi driekiasi bazaltinis sluoksnis tik dvigubai storesnis negu po vandenynais Po bazaltiniu sluoksniu po Moho pavirsiumi daznai aptinkama eklogitu Bazaltinį sluoksnį dengia stora rugsciu daugiausia granitiniu ir metamorfiniu uolienu danga kurios tankis 2 65 g cm Granitines plutos apatine dalį dazniausiai sudaro tikri granitai virs ju buna amfibolitiniai gneisai o dar auksciau zalieji skalunai Bendras zemynu granitines plutos storis mazdaug lygus bazaltiniai plutai apie 20 km Didesneje zemynu dalyje ant granitines plutos slugso dar 0 5 2 0 km ir daugiau storio nuosediniu uolienu kuriu tankis 2 4 2 5 g cm Kai kur nuosediniu uolienu dangos nera ir granitines plutos pavirsius yra atidengtas Nemazuose zemynu plotuose ant granitines arba nuosedines plutos vel slugso iki 1 2 km storio bazaltu danga tai zemynu plutos savotiskos inversijos Zemes pluta skiriasi nuo branduolio ir mantijos savita kristaline medziagos agregatine busena Ji sudaryta is naturaliu junginiu mineralu kurie savo ruoztu jungiasi į mineralu bendrijas uolienas Yra atpazinta daugiau nei 2 000 mineralu bet uolienas sudaro ne daugiau kaip 200 mineralu deriniai Is ju 40 gausus Deguonis gausiausias litosferos elementas susijungia su siliciu metalais ir kitais elementais sudarydamas įvairiausius oksidus Gausiausia mineralu grupe sudaro silikatai silicio ir deguonies junginiai su kaliu natriu kalciu magniu ir gelezimi Labai daznai dalį silicio pakeicia aliuminis susidaro aliumosilikatai Silikatams ir aliumosilikatams kartu tenka apie 80 plutos mases Aliumosilikatu grupeje svarbiausi yrafeldspatai kalio feldspatas ortoklazas natrio albitas kalcio anortitas Jiems artimi yra turintys maziau silicio rugsties kalio feldspatidas natrio nefelinas Is kitu aliumosilikatu galima pamineti piroksenus pav augitas amfibolus pav zerucius biotitas muskovitas granatus piropas almandinas grosuliaras ir kt Zemes plutoje apie 60 mases sudaro feldspatai ir feldspatidai 16 piroksenai ir amfibolai 4 zeruciai Apie 12 mases tenka kvarcui kuris kartu yra ir silikatas ir oksidas Is kitu paminetinas opalas amorfinis silicio hidroksidas hematitas magnetitas limonitas korundas Kitas dar gausokas grupes sudaro piritas markazitas chalkopiritas kalcitas magnezitas dolomitas sideritas fosfatai apatitas hologenidai halitas fluoridas Apie 90 zemes plutos iki Moho pavirsiaus mases sudaro magmines kilmes uolienos susidariusios kristalizuojantis magmai Pagrindinis jos komponentas yra silicio dioksidas Zemynine ir vandenynine Zemes plutaKontinentines Zemynines plutos įvairove Dazniausiai zemyna sudaro viena pirmykste platforma prie kurios veliau prisisliejo poleozojine o pagaliau ir jaunu kalnu ruozas Tokia paprasta struktura budinga Europai Siaures Amerikai Pietu Amerikai Australijai Nenormalus siuo atzvilgiu tik du zemynai Afrika ir Azija Afrika beveik istisai sudaryta is pirmykstes platformos rytineje dalyje sulauzyta ir virtusi orogenu Tuo tarpu Azija apima net septynias nedideles pirmykstes platformas kurias jungia paleozojines platformos cia kalnu ruozai tesiasi ne pakrasciu kaip normaliuose zemynuose o viduriu Pietiniai zemynai daugiausiai susidare is pirmyksciu platformu siauriniai zemynai įvairesni juose pirmykstes platformos uzima daug mazesnį plota Ypac issiskiria Azija is kurios ploto pirmykstes platformos sudaro tik 27 Didele ju dalį uzima Arabijos ir Indostano pusiasaliai pietiniu zemynu atplaisos prisisliejusios prie Azijos Azija yra intensyviausiai tebeaugantis zemynas Nevienoda zemynu tektonine sandara is dalies atspindi ir orografines zemynu dalys Skiriamos zemumos iki 300 m virs juros lygio aukstumos jei pavirsius kalvotas arba plynaukstes jei pavirsius plokscias nuo 300 iki 500 m Zemi kalnai bei zemi ploksciakalniai 500 1000 m vidutiniai kalnai arba vidutiniai ploksciakalniai 1000 3000 m auksti kalnai arba auksti ploksciakalniai gt 3000 m Zemumos esancios zemiau juros lygio vadinamos depresijomis Visuose zemynuose isskyrus Anktartida nevienodi auksciai yra litosferos ploksciu judejimo atspindys Judedami litosferos blokai islankste pavirsiu ir kartu sukure įvairias zemynu zemes plutos atmainas Zemynu zemes pluta skirstoma į a Pirmykstes prekambrines platformas b paleozojines platformas c kalnodarines sritis Pastarosiose srityse kalnai iskyla arba is pereinamosios litosferos arba susidaro sulauzytu platformu vietoje Pirmykstes prekambrines platformos Didele zemynu dalį uzima seniausi granitines zemes plutos sustorejimai susidare archejaus ir proterozojaus erose pries milijardus metu Tai pirmykstes platformos zemynu branduoliai Jos turi granitinį metamorfizuota pamata kuriame matomos kelis kartus vykusios rauksledaros kalnodaros magmos įsiterpimu zymes Po siu audringu laikotarpiu vykusiu pries milijardus metu zemes pluta atrode kaip dabar Indonezijoje taigi dar nebuvo susikonsolidavusi Tik po to kai iskile kalnai suiro susiformavo tvirtas pamatas ant kurio veliau klostesi nuosedine platformu danga Ant tokios pirmykstes platformos dabar yra Lietuva kurios kristaliniame metamorfiniame pamate irgi matoma rauksliu nusitesianciu submeridianine kryptimi Rytu Lietuvoje senesniu Vakaru jaunesniu Paleozojines platformos Nemaza zemynu ploto dalį uzima jaunesne pluta susiraukslejusi ir susikonsolidavusi poleozojaus eroje Cia rauksledara vulkanizmas kalnodara vyko du kartus paleozojaus pradzioje pries 0 4 mlrd metu ir eros pabaigoje pries 0 2 mlrd metu Tuo metu iskile kalnynai veliau nuiro raukslinis pamatas stabilizavosi ant jo susikloste mezozojaus ir kainozojaus erose susidariusi nuosedine danga Taip susiformavo jaunesnes paleozojines platformos Jos dabar yra judresnes uz pirmykstes prekambrines turi daugiau iskilusiu neaukstu luistiniu kalnu Kalnodarine orogenine sritis Kitas zemynu dalis sudaro dar nebaigusi konsoliduotis zemes pluta Vienur ji susiraukslejusi mezozojuje pries 150 100 mln metu kitur kainozojuje pries 50 20 mln metu arba tebesiraukslejanti bet visur dar vyrauja aukstoki kalnai tarp kuriu gausu giliu duburiu pripildytu vandens arba prinestu sanasu Vidines jegos formuodamos siuos kalnus bei duburius kai kur sulauze ir platformu pakrascius Sulauzytos prekambrines Siaures Amerikos platformos pakrastyje iskilo Uoliniu kalnu ir Kolorado plynaukste Tektoniniams procesams sulauzius paleozojines Kazachstano platformos pakrastį iskilo Altajaus ir Tian sanio kalnynai Afrikoje iskilus didziulio skliauto pavidalo rytinei pirmykstes platformos daliai ir įsmukus to skliauto viduriui susidare Rytu Afrikos ir Etiopijos kalnai Sios kitados konsoliduotos zemes plutos dalys vel tapo judresnes Okeanine vandenynine plutaOkeanine pluta sudaryta daugiausia is bazalto Granito gneisinio sluoksnio cia nera Sios plutos storis zenkliai skiriasi nuo kontinentines jis mazesnis ir siekia 5 12 km Pagal ploksciu tektonikos teorija o okeanine pluta formuojasi okeaniniuose vidurio gubriuose taip vadinamose spredingo zonose okeanine pluta lydosi ir tampa mantijos dalimi Del subdukcijos dabartine okeanine pluta yra palyginti jauna seniausia sutinkama juros periodo Sio tipo plutos storis siekia 4 km vietomis 40 km Bendra tendencija kuo senesne pluta tuo ji storesne Skiriama subokeanine pluta ji budinga pareinamosioms zonoms ir aptinkama pakrastiniu vidiniu juru giliavandenese įdubose Vidurzemio Juodoji Ochotsko Kaspijos juros Bendras sios plutos storis 10 25 km yra didele 4 10 km arba netgi 15 20 km nuosediniu uolienu storyme Okeanines vandenynines plutos sandara Vandenynine pluta yra gan vienoda sudaryta is sunkoku baziniu daugiausia bazaltiniu arba panasiu į bazaltus uolienu kuriu tankis 2 85 g cm Ties Moho pavirsiumi pasirodo peridotitu piroksenitu is kuriu sudaryta virsutine mantijos dalis Bazaltine vandenynu pluta is virsaus dengia tik plonas puriu nuosedu sluoksnis Atvirame vandenyne ne storesnis kaip 0 4 1 0 km Tik vandenynu pakrasciuose nuosedu danga yra kelis kartus o kartais ir desimteriopai storesne Okeanines vandenynines plutos įvairove Vandenynu dugno pluta susidare mezozojaus arba kainozojaus erose Skiriamos atsparios sritys okeanines vandenynines platformos kurioms budingas gylis apie 4000 m tai vandenyno guolis kuris uzima 53 vandenynu ploto Okeanines vandenynines platformas skiria judrios povandeniniu kalnu sritys kurios uzima apie 16 vandenynu ploto Nekonsoliduotai okeaninei vandenyninei plutai reikia skirti ir giliausius povandeninius įlinkius lovius iki 9 12 km gylio uzimancius 1 vandenynu ploto Like 30 tai selfai ir panuovaliai zemyno slaitai esantys kontinentines zemynines plutos taip pat ir problemines prigimties įdubos visuose trijuose tarpuzemiu jurose ypac Azijos zemyno ir Ramiojo vandenyno salycio vietoje Selfai iki 200 250 m gylio yra normalus zemynu tesiniai kuriuos apseme juros pasibaigus senoviniam apledejimui Ju dugne dar aiskiai matyti kitados upiu isgrauzti sleniai ledynu palikti kalvagubriai ir kitokios sausumos reljefo formos Ant tokiu selfu yra Baltijos Siaures Barenco ir kitos juros Palei Rytu Azija juru dugno formavimosi salygos buvo sudetingesnes Pavyzdziui Ochotsko juros duburys trilypis Dideles sios juros dalies gylis iki 200 m tai normalus selfas Visoje vidurineje dalyje dugnas staiga nusileidzia į 800 1000 m gylį nors jame dar irgi matomos kitados sausuma tekejusiu upiu sleniu zymes Spejama kad tai yra nugrimzde selfai nugramzdinti buvusio kontinento zemyno pakrasciai Cia storai kontinentinei zemyninei plutai panirus giliai į mantija plutos apacia lydosi ir ploneja netenka kontinentines zemynines plutos bruozu ji virsta Okeanine vandenynine pluta Didziausius plotus vandenynu dugne uzima platus apie 1 2 tukstancius km plocio kalnuoti ruozai nutįse vandenynu viduriu desimtimis tukstanciu kilometru Tai vientisa vandenynu vidurio kalnagubriu sistema kurios ilgis 45 000 km Vandenynu vidurio kalnagubriai iskyla virs gretimu okeaniniu vandenyniniu platformu apie 2 3 km Vulkaniniai kugiai isauge ant kalnagubriu keteru vietomis isnyra virs vandens lygio Toki iskilimai sudaro salas Pavyzdziui Azoru salos San Paulo Tristano da Kunijos salos Atlanto vandenyne Velyku sala Pacifike Vandenynu dugne yra ir kita rusis kalnu tai vulkaniniai kalnai Ju kugiu virtines nusitesia per 2000 5000 km Įspudingiausias vulkaniniu kalnu kurinys tai Pacifiko vakaru kalnagubris anksciau vadintas Imperatoriaus kalnais kuriu tolesnį tesinį sudaro Havaju salynas Prasidejes į pietus nuo Kamciatkos pusiasalio ir Aleutu salyno sanduros sis kalnagubris 3000 km tesiasi į pietus pamazeliais krypdamas į pietrycius Staigiau ta pacia linkme pasukes jau Havaju vardu vadinamas jis nutįsta dar 2000 km Povandeniniu vulkaniniu kugiu virtines Pacifike sudaro taip pat Centrinius Polinezijos Sporadus Tubuajo salas Marsalo salas ir kt Indijos vandenyne siam tipui priklauso Meldyvu taip pat Maskarenu salynai Tropiku vandenyse vulkaniniu kugiu virsunes yra aplipusios koralu kolonijomis todel sie salynai dazniausiai koraliniai Dar viena povandeniniu kalnu grupe tai luistiniai horstu kalnagubriai jie yra siauri vos 100 200 km plocio staciu slaitu ir ploksciu keteru gubriai Nustatyta kad į virsu isslegti okeanines vandenynines litosferos luistai apjuosti giliuju luziu Siam tipui priklauso meridianinis Rytu Indijos kalnagubris susijunges su Australijos Antarktidos kalnagubriu Banginiu kalnagubris Pietu Atlanto vandenyne Naskos kalnagubris Pietryciu Pacifike taip pat Mendelejevo kalnagubris Arkties vandenyne Jie rodo kad litosfera slegiama is sonu taigi susidare analogiskai kaip sausumos luistiniai kalnai Vandenyno vidurio kalnagubriu reljefo ypatybes Ju viduriu tesiasi isilginiai kloniai abipus juosiami bazaltines plutos gubriu statesniais slaitais nusileidzianciu į klonius Del to spejama kad kalnagubrio vidurys tai įsmukes rifas analogiskas Tanganikos grabenui Toks rifas rodo kad zemes pluta sketesi Vandenynu kalnagubriai labai skiriasi nuo zemynu kalnynu kurie atsiranda tektoninems jegoms slegiant litosfera raukslejant plastiskus sluoksnius arba skaldant luistais standzius Zemes plutos sandara po Lietuvos teritorijaIkikvartero geologiniai zemes sluoksniai Lietuvoje zemes plutos storis labai nevienodas Zemaitijoje ji yra 40 42 km storio Vidurio Lietuvoje pluta gileja ir Aukstaitijoje siekia 50 55 km Plutos sandara taip pat skiriasi Vakaruose virsutine beveik 30 km storio plutos dalį sudaro uolienos artimos granitui Apatiniame vos 10 15 km storio sluoksnyje vyrauja sunkesnes uolienos artimos bazaltui gabrui Plutos sandaros kaita cia nedidele Rytu Lietuvoje kur pluta storesne jos sudetis įvairesne Cia virsutinis granitinis sluoksnis daug plonesnis o apatinis bazaltinis storesnis Pluta sudaranciu sluoksniu storis labai nevienodas o juos skiriantys pavirsiai nelygus lyg butu sustumti ir uzslinke vienas ant kito Sie Lietuvos plutos sandaros ypatumai turejo dideles įtakos ir nuosedines dangos bei pavirsiaus raidai Didzioji dalis zemes plutos sudaryta is kristaliniu uolienu Dalis ju pirmines nuosedines ir vulkanines uolienos kurios zemes gelmese veikiamos aukstos temperaturos ir slegio persikristalizavo deformavosi Tai daugiausia gneisai ir skalunai tarp ju pasitaiko marmuro susidariusio is klinties ir dolomito amfibolito buvusio bazalto lavos Kai kurios siu uolienu yra is dalies issilydziusios jose pilna įmantrios formos gysluciu susidariusiu is granito sudeties lydalo Tokios misrios sudeties uolienos vadinamos migmatitais Tarp siu uolienu yra ir tokiu kaip antai gabras granitas dioritas kurios issikristalizavo is magmos Vietomis jos sudaro didelius kunus pvz tarp Druskininku ir Merkines keliu simtu metru gilumoje tįso Randamoniu plutonas sudarytas is gabro diorito granodiorito Visa siaures vakarine Zemaitijos dalį uzima didziulis mazdaug 8000 km2 ploto Kursiu plutonas sudarytas is uolienu vadinamu carnokitoidais O tarp Kintu Silutes ir Silales yra didziulis granitinis kunas vadinamas Zemaiciu Naumiescio miestelio kurio viduryje jis yra vardu Lietuvos pavirsiuje galima rasti tik kristaliniu uolienu rieduliu ledyno atvilktu is Siaures saliu o kristaline pluta cia istisai uzdengta nuosedinemis uolienomis Del to ji ir vadinama kristaliniu pamatu Nuosedine storyme slugsanti ant sio pamato yra įvairaus storio Ploniausia ji Pietu Lietuvoje Cia grezinyje isgreztame paciame Cepkeliu raisto pakrastyje granitas pasiektas vos 211 m gylyje Siaures ir vakaru kryptimis kristalinis pamatas gelmeja Vilniuje jo gylis yra apie 500 m ties Kaunu jau apie 1 km o vakaruose apie Klaipeda jau daugiau kaip 2 km Nuosedine storyme sudaro įvairios sudeties sluoksniai daugiausia smiltainio ir smelio molio klinties dolomito mergelio kreidos gravelito konglomerato ir kitokiu uolienu Jie susidare įvairiu laiku apatiniai seniausieji mazdaug pries 600 700 mln m o jauniausieji jau ledynmeciu ir po jo t y jau musu laikais Lietuvoje esama visu periodu dariniu nuo prekambro iki neogeno t y vendes kambro ordoviko siluro ir t t Zemes plutos įvairove Lietuvos reljefo kilme ir zemevaizdziai Pagrindinius Lietuvos reljefo bruozus lygumas aukstumas plynaukstes gubrius suformavo ledynai bei ju tirpsmo vandenys Dabartinio reljefo formas didesneje salies dalyje sukure paskutinysis Nemuno ledynas ir tik nedidele Pietryciu Lietuvos dalis Asmenos aukstumos Medininku kalvynas su auksciausia Lietuvos virsukalve 293 8 m Aukstojo kalnu ir Eisiskiu plynaukste yra priespaskutiniojo apledejimo palikimas Ledynai aktyviai akumuliuodami glacigeninius darinius morenas bei sustumdydami apacioje slugsancias įvairaus amziaus bei kilmes nuogulas suformavo visas stambiausias Lietuvos aukstumas o tirpstancio ledo pakrasciuose liko kalvagubriai Ledynams visiskai istirpus centrinese ledyno plastaku bei liezuviu dalyse liko morenines lygumos Jas daug kur perdirbo ledynu tirpsmo vandenu srautai pvz Pietryciu Lietuvos smeletoji lyguma ar pasitvenke siu vandenu baseinai Pastariesiems nusekus ju vietose likusios smelingos nuosedos buvo supustytos į kopas Ledynui tirpstant susiformavo ir dabartinio upiu tinklo uzuomazgos Pries 13 11 5 tukstanciu metu galutinai nutirpus paskutiniojo ledyno likuciams ir atsilus klimatui prasidejo veliausiais kvartero sistemos laikotarpis holocenas Jo metu kaupesi ir dabar tebesikaupia nuosedos upese bei ezeruose vyko intensyvus vandens telkiniu pelkejimas susidare durpiu klodai Intensyviai kaupiantis sanasoms Baltijos juroje bei vejui perpustant sias nuosedas juros krantuose gime Kursiu nerija Rysku pedsaka dabartiniame reljefe paliko eroziniai procesai vykstantys iki siol ju deka sleniu ir kalvu slaitus isvagojo griovos kurios sendamos virto raguvomis o nuslinkusiu nuogulu sluoksnis vadinamas deliuviu padenge upiu ir statesniu kalvu slaitus Tektoniniai judesiai ir luziai Lietuvos teritorijoje geologineje praeityje yra buve zymiu tektoniniu judesiu kuriuos galime apjungti į du ryskius etapus ikiplatforminį ir platforminį Pirmajame etape susiformavo archejaus proterozojaus kristaliniu uolienu pamatas o antrajame nuosedine danga apimanti nuogulas nuo vendo iki kvartero imtinai Pagrindiniai strukturiniai teritorijos elementai nustatomi pagal nuosedines dangos padetį kristalinio pamato atzvilgiu Respublikos vakarineje dalyje yra įdauba Baltijos sineklize o pietineje dalyje stambi pakiluma Mozurijos Baltarusijos anteklize Tarp ju yra visa eile pakeltu ir nugramzdintu bloku Baltijos sineklizeje kristalinio pamato pavirsius svyruoja nuo 1000 m iki 3000 4000 m bendras kristalinio pamato reljefo polinkis yra pietvakariu krypties Baltarusijos Mozurijos anteklizes siaures vakarinio slaito reljefas Pabaltijo teritorijoje yra lekstas Absoliutus gylis svyruoja nuo 200 iki 1000 m Visame anteklizes slaite stebima banguota monoklina palinkusi siaures vakaru kryptimi Pilniausi pjuviai yra Baltijos sineklizeje kuri per geologines raidos istorija dazniausiai grimzdo maziausias prekvartero sluoksniu storis yra Baltarusijos Mozurijos anteklizeje kur vyravo tektoninis kilimas Cia po kvartero danga nedideliu plotu atsidengia kambro ordoviko ir siluro sluoksniai gelmejantys siaures vakaru kryptimi Vidurinio devono sluoksniai anteklizes slaite palinke siaures rytu ir pietvakariu kryptimi todel pokvartero pavirsiuje jie atsidengia orientuotai submeridianine kryptimi Kito strukturinio tektoninio plano virsutinio permo apatinio triaso ir kreidos sluoksniai anteklizes slaite palinke į pietvakarius Todel ju sluoksniai atsidengia po kvartero danga ir tesiasi subplatumine kryptimi Baltijos sineklizeje virsutinio ir vidurinio devono horizontu ir apatinio karbono svitu sluoksniai slugso platumines krypties įduboje Toliau į pietus devono sluoksnius perdengia jau mineti kito strukturinio tektoninio plano virsutinio permo apatinio triaso ir kreidos sluoksniai Ju geologines ribos karpytos del intensyvios ledynu egzaracijos ir vandenynu erozijos Siaureje jos tesiasi platumine o rytuose submeridianine kryptimi Lietuvos teritorijoje isskiriama visa eile tektoniniu luziu kurie buvo ir yra aktyvus įvairiose savo egzistavimo stadijose Tik nedaugelis is ju yra seismiskai aktyvus siuolaikiniame etape Neotektoniniame etape gana aktyviai pasireiske vertikalus zemes plutos judesiai Dauguma pagrindiniu luziu kontroliavo paleoįreziu formavimasį Be to Lietuvoje konstatuoti ir neotektoniai horizontalus bloku persistumimai vienas ju yra Druksiu ezero rajone Neotektoniskai aktyvus luziai turi nemazai įtakos formuojantis galimu zemes drebejimo zidiniu atsiradimo zonoms bei kontroliuoja ju erdvinį pasiskirstyma Aktyvus luziai sudaro sudetinga įvairaus amziaus dizjungtyviniu strukturu sistema kuri skaido teritorijos kristalinį pamata ir nuosedine danga Zemes drebejimai siuolaikiniame etape betarpiskai susije su pagrindinemis neotektoniskai aktyviomis linijinemis zonomis bei ju susikirtimo mazgais NuorodosLietuvos geologijos tarnyba Archyvuota kopija 2007 10 26 is Wayback Machine projekto LiteraturaA Basalykas Zeme zmonijos buveine Vilnius Mokslas 1985 m