Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas Slučka ŠarūnasGimė 1917 m balandžio 19 d TroškūnuoseMirė 1949 m spalio 28 d 32 metai Andrioniškio valsč Butkiški
Antanas Slučka Šarūnas
| Antanas Slučka-Šarūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1917 m. balandžio 19 d. Troškūnuose |
| Mirė | 1949 m. spalio 28 d. (32 metai) Andrioniškio valsč. Butkiškių k. |
| Tėvas | Pranciškus |
| Veikla | rezistentas, pirmasis Algimanto apygardos vadas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Antanas Slučka-Šarūnas (1917 m. balandžio 19 d. Troškūnuose – 1949 m. spalio 28 d. Andrioniškio valsč. Butkiškių k.) – rezistentas, pirmasis Algimanto apygardos vadas.
Veikla
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Gimė Troškūnų bažnyčios zakrastijojo Pranciškaus Slučkos ir V. Slučkienės šeimoje. Motina 1926 m. gavo 6-is hektarus žemės ir ūkininkavo. Augo 8-nių vaikų šeimoje. Gyveno vargingai. Vaikai dalyvavo religinių ir patriotinių organizacijų veikloje. Mokėsi Troškūnų progimnazijoje ir ją baigęs įstojo į Pranciškonų broliją ir išvažiavo į Kretingos Pranciškonų centrą. 1932 m. mirė tėvas Pranciškus Slučka. Vienuolio įžadų nedavė ir 1934 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.
Tarnavo Kaune 5-ojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko minosvaidžių kuopoje, kuriai vadovavo Juozas Krikštaponis - būsimąsis Vyčio apygardos partizanų vadas. 1937 m. jam buvo suteiktas viršilos laipsnis.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, tarnavo Vilniaus geležinkelio milicijoje. 1941 m. birželio 22 d. bolševikai bandė suimti ir išvežti į Rusiją. Pavyko pabėgti tik atsišaudant. Antrojo pasaulinio karo metais mokėsi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Vokiečiams uždarius universitetą buvo bandomas mobilizuoti į vokiečių armiją.
Nuo 1944 m. jis savanoriu įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje ir buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Rinktinės kariams atsisakius vykti į Rytų frontą, per susišaudymą buvo sužeistas ir grįžo į tėviškę.1944 m. vasarą Troškūnų apylinkėse, dar nesibaigus Vokietijos okupacijai, suformavo pirmąjį apsaugos būrį ginti gyventojus nuo suaktyvėjusių sovietinių diversantų ir Troškūnų stribų.
Prasidėjus antrąjai sovietų okupacijai slapstėsi. 1945 m. sausio mėn. Troškūnų miške vykusiame partizanų susirinkime buvo išrinktas Šarūno partizanų rinktinės vadu. Rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus. Užverbavo vertingus partizanų informatorius dirbusius Troškūnų MVD ir MGB: MGB Troškūnų valsčiaus skyriaus viršininką leitenantą L. Giniotį ir vietinio stribų būrio vadą K. Valiangą, bei Kauno pasų stale dirbusį MVD leitenantą P. Pupeikį, bei MVD darbuotojus A. Gailiušį ir J. Martinkėną, kurie 1948 - 1949 m. buvo atskleisti ir nuteisti.
Dalyvavo 1947 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sryties vadų sąskridyje, kuriame buvo įkurta Algimanto apygarda ir jos vadu buvo paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas. Apygardą sudarė trys partizanų rinktinės: Kunigaikščio Margio, Šarūno ir Žalioji. Būdamas Algimanto apygardos vadu, Antanas Slučka-Šarūnas buvo geras organizatorius ir dąsus vadas, pasižymėjo griežtumu, principingumu, iš kovotojų reikalavo drausmės ir karinės tvarkos bei rūpinosi partizanų spauda, prireikus pats operuodavo sužeistus partizanus. Būdamas rinktinės vadu, rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus.
Aktyviai palaikė ginkluoto pogrindžio centralizacijos idėją ir prisidėjo prie vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo. Dalyvavo 1948 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų kovinių dalinių vadų sąskridyje, kuriame buvo nutarta srytį pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu. Nuo 1948 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirtas Karaliaus Mindaugo partizanų sryties vadu. Veikė Anykščių, Kupiškio, Rokiškio ir dalyje Panevėžio apylinkėse. Kaune ir Panevėžyje veikė apygardai pavaldžių legaliai gyvenančių partizanų ryšininkų pogrindžio organizacijos.
Nuo 1949 m. palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos Laisvės Kovos sąjudžio [LLKS] vadovybe ir gaudavo visus Tarybos prezidiumo nutarimus, statutus ir instrukcijas. Lietuvos Laisvės Kovų sąjudžio [LLKS] sprendimu reorganizavo kuopas į rajonus-tėvūnijas ir patikslino jų veikimo ribas. Kūrė legaliai gyvenančių Organizacinio sektoriaus [OS] narių tinklą, nurodė priešintis kolektyvizacijai, keitė kovos strategiją ir atsisakė aktyvių kovos veiksmų tausodamas partizanų jėgas lemiamam momentui - ginkluotam sukilimui, kilus konfliktui tarp Rytų ir Vakarų.
Dalyvavo 1949 m. gegužės mėn. vykusiame sryties vadų pasitarime, kuriame buvo svarstyti organizaciniai klausimai. Dalyvavo 1949 m. rugsėjo mėn. vykusiame Šimonių girioje partizanų vadų sąskridyje ir buvo svarstomas pasiruošimas ginkluotam sukilimui ir vyrų mobilizacijos galimybės. Štabo bunkeris buvo įkutras Butkiškio vienkiemyje, Andrioniškio valsčiaus gyventojo Juozo Jovaišos-Lokio sodyboje. Bunkeris buvo surastas 1949 m. spalio 28 d. išdavus agentui Vytautui Kučiui "Mikui" ir suimtiems buvusiems partizanams Alfonsui Vildžiūnui-Vijokliui ir Albinui Kubiliui-Rūgštymui.
Antanas Slučka-Šarūnas žuvo 1949 m. spalio 28 d. Andrioniškio valsč. Butkiškių kaimo vienkiemyje. Kartu su tuomet jau Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadu Šarūnu žuvo jo žmona Juana Railaitė-Neringa ir Juozas Jovaiša-Lokys. Nenorėdami pasiduoti gyvi, sudegino dokumentus ir susisprogdino. Palaikai buvo nuvežti į Kauno miestą ir išniekinti NKVD pastato kieme, o vėliau nežinia kur užkasti.
Apdovanojimai
- 1997 m. gruodžio 22 d. suteiktas teisinis Kario savanorio statusas.
- 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi.
- 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis.
Šaltiniai
https://www.laisveskovos.lt/antanas-slucka-sarunas-atlantas/
http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201204_slucka.pdf
- http://www.genocid.lt/datos/algimant.htm Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. Algimanto partizanų apygarda
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Slučka Šarūnas, Kas yra Antanas Slučka Šarūnas? Ką reiškia Antanas Slučka Šarūnas?
Antanas Slucka SarunasGime 1917 m balandzio 19 d TroskunuoseMire 1949 m spalio 28 d 32 metai Andrioniskio valsc Butkiskiu k Tevas PranciskusVeikla rezistentas pirmasis Algimanto apygardos vadas Zymus apdovanojimai1998 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Antanas Slucka Sarunas 1917 m balandzio 19 d Troskunuose 1949 m spalio 28 d Andrioniskio valsc Butkiskiu k rezistentas pirmasis Algimanto apygardos vadas Veikla Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Gime Troskunu baznycios zakrastijojo Pranciskaus Sluckos ir V Sluckienes seimoje Motina 1926 m gavo 6 is hektarus zemes ir ukininkavo Augo 8 niu vaiku seimoje Gyveno vargingai Vaikai dalyvavo religiniu ir patriotiniu organizaciju veikloje Mokesi Troskunu progimnazijoje ir ja baiges įstojo į Pranciskonu brolija ir isvaziavo į Kretingos Pranciskonu centra 1932 m mire tevas Pranciskus Slucka Vienuolio įzadu nedave ir 1934 m stojo savanoriu į Lietuvos kariuomene Tarnavo Kaune 5 ojo Lietuvos Didziojo kunigaikscio Kestucio pulko minosvaidziu kuopoje kuriai vadovavo Juozas Krikstaponis busimasis Vycio apygardos partizanu vadas 1937 m jam buvo suteiktas virsilos laipsnis 1940 m sovietams okupavus Lietuva tarnavo Vilniaus gelezinkelio milicijoje 1941 m birzelio 22 d bolsevikai bande suimti ir isvezti į Rusija Pavyko pabegti tik atsisaudant Antrojo pasaulinio karo metais mokesi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete Vokieciams uzdarius universiteta buvo bandomas mobilizuoti į vokieciu armija Nuo 1944 m jis savanoriu įstojo į generolo Povilo Plechaviciaus įkurta Lietuvos Vietine rinktine Marijampoleje ir buvo suteiktas leitenanto laipsnis Rinktines kariams atsisakius vykti į Rytu fronta per susisaudyma buvo suzeistas ir grįzo į teviske 1944 m vasara Troskunu apylinkese dar nesibaigus Vokietijos okupacijai suformavo pirmajį apsaugos burį ginti gyventojus nuo suaktyvejusiu sovietiniu diversantu ir Troskunu stribu Prasidejus antrajai sovietu okupacijai slapstesi 1945 m sausio men Troskunu miske vykusiame partizanu susirinkime buvo isrinktas Saruno partizanu rinktines vadu Renge karines partizanu pratybas ir teorinius uzsiemimus Uzverbavo vertingus partizanu informatorius dirbusius Troskunu MVD ir MGB MGB Troskunu valsciaus skyriaus virsininka leitenanta L Giniotį ir vietinio stribu burio vada K Valianga bei Kauno pasu stale dirbusį MVD leitenanta P Pupeikį bei MVD darbuotojus A Gailiusį ir J Martinkena kurie 1948 1949 m buvo atskleisti ir nuteisti Dalyvavo 1947 m geguzes 1 d vykusiame Siaures Rytu Lietuvos partizanu sryties vadu saskridyje kuriame buvo įkurta Algimanto apygarda ir jos vadu buvo paskirtas Antanas Slucka Sarunas Apygarda sudare trys partizanu rinktines Kunigaikscio Margio Saruno ir Zalioji Budamas Algimanto apygardos vadu Antanas Slucka Sarunas buvo geras organizatorius ir dasus vadas pasizymejo grieztumu principingumu is kovotoju reikalavo drausmes ir karines tvarkos bei rupinosi partizanu spauda prireikus pats operuodavo suzeistus partizanus Budamas rinktines vadu renge karines partizanu pratybas ir teorinius uzsiemimus Aktyviai palaike ginkluoto pogrindzio centralizacijos ideja ir prisidejo prie vyriausiosios partizanu vadovybes kurimo Dalyvavo 1948 m geguzes 1 d vykusiame Siaures Rytu Lietuvos partizanu koviniu daliniu vadu saskridyje kuriame buvo nutarta srytį pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu Nuo 1948 m rugpjucio men buvo paskirtas Karaliaus Mindaugo partizanu sryties vadu Veike Anyksciu Kupiskio Rokiskio ir dalyje Panevezio apylinkese Kaune ir Panevezyje veike apygardai pavaldziu legaliai gyvenanciu partizanu rysininku pogrindzio organizacijos Nuo 1949 m palaike glaudzius rysius su Lietuvos Laisves Kovos sajudzio LLKS vadovybe ir gaudavo visus Tarybos prezidiumo nutarimus statutus ir instrukcijas Lietuvos Laisves Kovu sajudzio LLKS sprendimu reorganizavo kuopas į rajonus tevunijas ir patikslino ju veikimo ribas Kure legaliai gyvenanciu Organizacinio sektoriaus OS nariu tinkla nurode priesintis kolektyvizacijai keite kovos strategija ir atsisake aktyviu kovos veiksmu tausodamas partizanu jegas lemiamam momentui ginkluotam sukilimui kilus konfliktui tarp Rytu ir Vakaru Dalyvavo 1949 m geguzes men vykusiame sryties vadu pasitarime kuriame buvo svarstyti organizaciniai klausimai Dalyvavo 1949 m rugsejo men vykusiame Simoniu girioje partizanu vadu saskridyje ir buvo svarstomas pasiruosimas ginkluotam sukilimui ir vyru mobilizacijos galimybes Stabo bunkeris buvo įkutras Butkiskio vienkiemyje Andrioniskio valsciaus gyventojo Juozo Jovaisos Lokio sodyboje Bunkeris buvo surastas 1949 m spalio 28 d isdavus agentui Vytautui Kuciui Mikui ir suimtiems buvusiems partizanams Alfonsui Vildziunui Vijokliui ir Albinui Kubiliui Rugstymui Antanas Slucka Sarunas zuvo 1949 m spalio 28 d Andrioniskio valsc Butkiskiu kaimo vienkiemyje Kartu su tuomet jau Rytu Lietuvos Karaliaus Mindaugo srities vadu Sarunu zuvo jo zmona Juana Railaite Neringa ir Juozas Jovaisa Lokys Nenoredami pasiduoti gyvi sudegino dokumentus ir susisprogdino Palaikai buvo nuvezti į Kauno miesta ir isniekinti NKVD pastato kieme o veliau nezinia kur uzkasti Apdovanojimai1997 m gruodzio 22 d suteiktas teisinis Kario savanorio statusas 1998 m geguzes 19 d Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas po mirties Vycio Kryziaus ordino Didziuoju Kryziumi 1998 m geguzes 19 d suteiktas pulkininko laipsnis Saltiniaihttps www laisveskovos lt antanas slucka sarunas atlantas http genocid lt UserFiles File Atmintinos datos 2012 201204 slucka pdf http www genocid lt datos algimant htm Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Algimanto partizanu apygarda