Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas KrikštaponisGimė 1912 m kovo 1 d Užulėnis Taujėnų valsčiusMirė 1945 m sausio 12 d 32 metai Lėno miškas Taujėnų va
Juozas Krikštaponis
| Juozas Krikštaponis | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. kovo 1 d. Užulėnis, Taujėnų valsčius |
| Mirė | 1945 m. sausio 12 d. (32 metai) Lėno miškas, Taujėnų valsčius |
| Tėvas | Jonas Krikštaponis |
| Motina | Morta Smetonaitė-Krikštaponienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kunigunda Sliesoraitytė |
| Veikla | karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas |
Juozas Krikštaponis (1912 m. kovo 1 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis – 1945 m. sausio 12 d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – Lietuvos karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas.
Biografija
Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, Raguvos progimnazijoje, Marijampolės gimnazijoje. Paskatintas motinos brolio – prezidento Antano Smetonos, mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią 1934 m. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. 29-ojo teritorinio šaulių korpuso divizijos (Varėnos poligone) fizinio lavinimo instruktorius.
Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po voldemarininkų pučo, tapo gen. št. majoro Antano Impulevičiaus 2-ojo Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje 2-asis lietuvių policijos batalionas kartu su vokiečiais sušaudė 46,000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.
Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga).
Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo Bagnapolio kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“.
Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996).
Nuo 1943 m. Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. Vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis Deltuvos valsčiaus) vadas.
1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų Vyčio apygardą, paskirtas jos vadu. Žuvo 1945 m. sausio 12 d. tarp Taujėnų ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame Lėno miško mūšyje. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma.
Atminimo įamžinimas
- 1949 m. jo vardu buvo pavadinta partizanų Krikštaponio rinktinė, veikusi 1949–1951 m. Panevėžio apskrityje.
- 1996 m. Ukmergės miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga.
- 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius.
- 1997 m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu.
- 2002 m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
- 2006 m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas obeliskas, įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą.
Šaltiniai
- „Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai““. Nuoroda tikrinta 2014 m. liepos 20 d..
3. Antanas Ališauskas. 2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis. http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html Archyvuota kopija 2014-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Antanas Ališauskas. Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Krikštaponis, Kas yra Juozas Krikštaponis? Ką reiškia Juozas Krikštaponis?
Juozas KrikstaponisGime 1912 m kovo 1 d Uzulenis Taujenu valsciusMire 1945 m sausio 12 d 32 metai Leno miskas Taujenu valsciusTevas Jonas KrikstaponisMotina Morta Smetonaite KrikstaponieneSutuoktinis e Kunigunda SliesoraityteVeikla karininkas Vycio apygardos partizanu vadas Juozas Krikstaponis 1912 m kovo 1 d Uzulenyje Taujenu valscius Ukmerges apskritis 1945 m sausio 12 d Leno miske Taujenu valscius Lietuvos karininkas Vycio apygardos partizanu vadas Atminimo akmuo UkmergejeBiografijaMokesi Uzugirio pradzios mokykloje Raguvos progimnazijoje Marijampoles gimnazijoje Paskatintas motinos brolio prezidento Antano Smetonos mokesi Kauno karo mokykloje kuria 1934 m baige Nuo 1938 m sios mokyklos burio vadas nuo 1940 m 29 ojo teritorinio sauliu korpuso divizijos Varenos poligone fizinio lavinimo instruktorius Naciu Vokietijai uzpuolus Sovietu Sajunga Juozas Krikstaponis dezertyravo į Vilniu Viena savaite tarnavo Vilniaus įgulos 2 ajame apsaugos pulke 1941 m rugpjucio 1 d savaite po voldemarininku puco tapo gen st majoro Antano Impuleviciaus 2 ojo Tautinio darbo apsaugos TDA bataliono 2 osios kuopos vadu 1941 m rudenį Baltarusijoje 2 asis lietuviu policijos batalionas kartu su vokieciais susaude 46 000 zmoniu daugiausia beginklius zydus Veliau J Krikstaponis buvo perkeltas į 252 E bataliona 1942 m rugsejo 30 d is jo paleistas į atsarga Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m liepos men paliudijo kad brolis visa vokieciu okupacijos laikotarpį praleido teviskeje slapstydamasis nes buvo sumuses vokietį sieke apginti viena zmogu Net buvo vokieciu pasodintas į kalejima Tai skelbta knygoje Aukstaitijos partizanu prisiminimai II dalis 1 knyga Kitas atsitikimas du vokieciu kareivius nusove rusu desantininkai Privaziavo daug vokieciu apsupo Bagnapolio kaimo sodybas ir rengesi atkersyti uz nusautus vokiecius Juozas Krikstaponis kreipesi į vokieciu vada Sugrįzes pasake Viska padariau brangus kaimynai kad gyvi liktumet Kaimo vokieciai neliete Apie tai rastu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Ceponis o Mykolo Dirses paliudijimas publikuotas Ukmerges rajono laikrastyje Gimtoji zeme Buvo arestuotas gestapo kalintas Kauno kalejime LYA f k 21 ap 1 b 49 l 199 1942 m duomenimis priklause antinaciniam Tautiniam frontui Lietuvos partizanai 1944 1953 m 1996 Lietuvos partizanu kovos ir ju slopinimas MVD MGB dokumentuose 1944 1953 metais 1996 Nuo 1943 m Lietuvos laisves armijos narys 1944 m Vietines rinktines Marijampoles karo mokyklos kuopos vadas veliau Lietuvos laisves armijos 2 ojo rajono Taujenu valscius dalis Deltuvos valsciaus vadas 1944 m gruodzio men įkurus partizanu Vycio apygarda paskirtas jos vadu Zuvo 1945 m sausio 12 d tarp Taujenu ir Uzulenio gyvenvieciu vykusiame Leno misko musyje Kartu zuvo apie 18 partizanu Palaidojimo vieta nezinoma Atminimo įamzinimas1949 m jo vardu buvo pavadinta partizanu Krikstaponio rinktine veikusi 1949 1951 m Panevezio apskrityje 1996 m Ukmerges miesto aikste esanti Vytauto gatveje pavadinta Juozo Krikstaponio vardu 1996 m aiksteje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu Ant pritvirtintos granito plokstes iskalti zodziai Lietuvos partizanu Vyties apygardos vadas kap Juozas Krikstaponis zuves 1945 m Paminklo projekto autorius architektas Virgis Prokapas akmenį kale akmentasys Stasys Versilis bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga 1996 m Leno miske bunkerio vietoje kur zuvo partizanu vadas Juozas Krikstaponis ir 18 partizanu pastatytas medinis atminimo kryzius 1997 m J Krikstaponis pripazintas kariu savanoriu 2002 m LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis po mirties 2006 m salia kryziaus Leno miske pastatytas obeliskas įamzines visu Taujenu krasto kovotoju uz Lietuvos laisve tarp kuriu buvo ir Juozas Krikstaponis atminima Saltiniai Zigmas Vitkus Pavojingas akmuo Pavojingesnis nei Zaliojo tilto balvonai Nuoroda tikrinta 2014 m liepos 20 d 3 Antanas Alisauskas 2015 m sausį sukaks 70 metu kai zuvo partizanas Juozas Krikstaponis http www llks lt Varpo 20straipsniai Ceponis 20apie 20Krikstaponi html Archyvuota kopija 2014 12 22 is Wayback Machine projekto Antanas Alisauskas Kaltinamas dalyvaves genocide ar pagrįstai http www delfi lt news ringas lit a alisauskas kaltinamas dalyvaves genocide ar pagristai d id 70483230