Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gvidas Renis it Guido Reni 1575 m lapkričio 4 1642 m rugpjūčio 18 d italų baroko dailininkas talentingiausias iš Bolonij
Gvidas Renis
Gvidas Renis (it. Guido Reni, 1575 m. lapkričio 4 – 1642 m. rugpjūčio 18 d.) – italų baroko dailininkas, talentingiausias iš Bolonijos eklektikų Karačių mokyklos.
Įvairiais istorijos laikotarpiais Gvidas Renis buvo vienodai aukštinamas ir niekinamas, tačiau tapytojo rankos meistriškumą ir eleganciją pripažino net didžiausi jo kritikai. Kai kurie iš geriausiai žinomų G. Renio kūrinių: „Kūdikių žudynės“ (1611), freska „Aurora“ (1614), „Kardinolo Bernardo Spados portretas“ (1631).
Biografija
Gvidas Renis gimė 1575 m. lapkričio 4 d. Bolonijoje. Jo tėvas vadovavo katedros chorui ir tikėjosi sūnų tapsiant muzikantu, tačiau Gvidas parodė talentą vizualiesiems menams ir apie 1590 m. pradėjo mokytis flamandų išeivio Deniso Kalvarto studijoje. Apie 1595 m. perėjo į Liudoviko Karačio mokyklą. 1596 m. G. Renis sulaukė pirmojo viešojo užsakymo paveikslui „Mergelės Marijos karūnavimas su keturiais šventaisiais“ ir 1598 m. sėkmingai konkuravo su kitais dailininkais ties dekoracijų užsakymais popiežiaus Klemenso VIII atvykimo į Boloniją proga. Tapydamas pirmąjį viešojo užsakymo paveikslą G. Renis buvo labai paveiktas Rafaelio „Šv. Cecilijos“ paveikslo, buvusio Bolonijoje. Jis nutapė savą „Šv. Cecilijos“ kopiją, kurią 1601 m. pasiėmė kelionėje į Romą. Romoje G. Renis susipažino su Rafaelio kūriniais Vatikano stancose ir privačiose kolekcijose. Rafaelio kūryboje G. Renis matė aukščiausią dailės pavyzdį vaizduojant idealizuotas, tačiau neatitrūkusias nuo realistinio vaizdavimo figūras.
Dailininkas Romoje pagarsėjo jaunų moterų šventųjų, Mergelės Marijos, kartais Lukrecijos ir Kleopatros paveikslais, kuriuose herojės vaizduojamos į dangų nukreiptas žvilgsniais, pasak menininko, „tūkstančiais įvairiausių būdų“. Savo religiniuose kūriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figūras, kad jo tapyti velniai ar kankintojai atrodė ne menkiau gražūs nei šventieji kitų dailininkų paveiksluose. Būdamas jaunesniu nei kiti Karačių mokyklos auklėtiniai Romoje, G. Renis neprisijungė prie A. Karačio vadovaujamos grupės. Romoje G. Renis buvo paveiktas Karavadžo dailės, jo paveikslas „Šv. Petro nukryžiavimas“ rodė aiškias sąsajas su Karavadžo paveikslais Cerasi koplyčioje Santa Maria del Popolo bažnyčioje. Taip manė ir pats Karavadžas, apkaltinęs G. Renį idėjų savinimusi.
1607−1608 m. Gvidas Renis kūrė freskas Vatikane kardinolui Scipionei Borgezei ir 1609−1612 m. dekoravo visą koplyčią Apreiškimo Marijai tema popiežiui Pauliui V Kvirinalo rūmuose. Vienu garsiausių G. Renio kūriniu tapo lubų freska „Aurora“, atlikta 1614 m. kardinolo Scipionės Borgezės namui netoli Kvirinalo rūmų. Vienu iš svarbiausių G. Renio įkvėpimo šaltinių, be Rafaelio kūrybos, buvo antikinės skulptūros. Dailininkas turėjo dirbtuves tiek Bolonijoje, tiek Romoje ir apie 1615 m. nuolatiniam gyvenimui grįžo į Boloniją. Apie 1620 m. G. Renis buvo tapęs vienu žinomiausių Europos tapytojų, užsakymai jam ateidavo iš Paryžiaus, Madrido ir Varšuvos. Apie 1630 m. Gvidas Renis nutapė brandžiausiais laikomus tris, skirtingų žanrų kūrinius: altorinį paveikslą Pala della Peste, kardinolo Bernardo Spados portretą ir mitologinę Elenos pagrobimo sceną. Gvidas Renis mirė 1642 m. rugpjūčio 18 d. Bolonijoje.
Darbų galerija
- „Šv. Cecilija“ (apie 1606, Norton Simon muziejus, Pasadena)
- „Kūdikių žudynės Betliejuje“ (1611, Nacionalinė Bolonijos pinakoteka)
- „Šv. Dominyko šlovė“ (1613, Šv. Dominyko bažnyčia, Bolonija)
- „Berniukas Bakchas“ (apie 1620, Piti rūmai, Florencija)
- „Geriantis Bakchas“ (apie 1623, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Elenos pagrobimas“ (1626-29, Luvras, Paryžius)
- „Kardinolo Bernardo Spados portretas“ (apie 1631, Spados galerija, Roma)
- „Šv. Marija Magdalena“ (1633, , Roma)
- „Venera ir Kupidonas“ (1639, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Mergelės Marijos mokslai“ (1640−1642, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
Šaltiniai
- Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 64−70
- Encyclopaedia Britannica
Nuorodos
- G. Renio kūriniai wikiart.org tinklalapyje
- treccani.it
- Guido Reni WGA tinklalapyje
- Guido Reni NNDB tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gvidas Renis, Kas yra Gvidas Renis? Ką reiškia Gvidas Renis?
Gvidas Renis it Guido Reni 1575 m lapkricio 4 1642 m rugpjucio 18 d italu baroko dailininkas talentingiausias is Bolonijos eklektiku Karaciu mokyklos Gvido Renio autoportretas apie 1635 Uficiu galerija Florencija Įvairiais istorijos laikotarpiais Gvidas Renis buvo vienodai aukstinamas ir niekinamas taciau tapytojo rankos meistriskuma ir elegancija pripazino net didziausi jo kritikai Kai kurie is geriausiai zinomu G Renio kuriniu Kudikiu zudynes 1611 freska Aurora 1614 Kardinolo Bernardo Spados portretas 1631 BiografijaGvidas Renis gime 1575 m lapkricio 4 d Bolonijoje Jo tevas vadovavo katedros chorui ir tikejosi sunu tapsiant muzikantu taciau Gvidas parode talenta vizualiesiems menams ir apie 1590 m pradejo mokytis flamandu iseivio Deniso Kalvarto studijoje Apie 1595 m perejo į Liudoviko Karacio mokykla 1596 m G Renis sulauke pirmojo viesojo uzsakymo paveikslui Mergeles Marijos karunavimas su keturiais sventaisiais ir 1598 m sekmingai konkuravo su kitais dailininkais ties dekoraciju uzsakymais popieziaus Klemenso VIII atvykimo į Bolonija proga Tapydamas pirmajį viesojo uzsakymo paveiksla G Renis buvo labai paveiktas Rafaelio Sv Cecilijos paveikslo buvusio Bolonijoje Jis nutape sava Sv Cecilijos kopija kuria 1601 m pasieme kelioneje į Roma Romoje G Renis susipazino su Rafaelio kuriniais Vatikano stancose ir privaciose kolekcijose Rafaelio kuryboje G Renis mate auksciausia dailes pavyzdį vaizduojant idealizuotas taciau neatitrukusias nuo realistinio vaizdavimo figuras Freska Aurora 1614 Palazzo Pallavicini Rospigliosi Roma Dailininkas Romoje pagarsejo jaunu moteru sventuju Mergeles Marijos kartais Lukrecijos ir Kleopatros paveikslais kuriuose herojes vaizduojamos į dangu nukreiptas zvilgsniais pasak menininko tukstanciais įvairiausiu budu Savo religiniuose kuriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figuras kad jo tapyti velniai ar kankintojai atrode ne menkiau grazus nei sventieji kitu dailininku paveiksluose Budamas jaunesniu nei kiti Karaciu mokyklos aukletiniai Romoje G Renis neprisijunge prie A Karacio vadovaujamos grupes Romoje G Renis buvo paveiktas Karavadzo dailes jo paveikslas Sv Petro nukryziavimas rode aiskias sasajas su Karavadzo paveikslais Cerasi koplycioje Santa Maria del Popolo baznycioje Taip mane ir pats Karavadzas apkaltines G Renį ideju savinimusi 1607 1608 m Gvidas Renis kure freskas Vatikane kardinolui Scipionei Borgezei ir 1609 1612 m dekoravo visa koplycia Apreiskimo Marijai tema popieziui Pauliui V Kvirinalo rumuose Vienu garsiausiu G Renio kuriniu tapo lubu freska Aurora atlikta 1614 m kardinolo Scipiones Borgezes namui netoli Kvirinalo rumu Vienu is svarbiausiu G Renio įkvepimo saltiniu be Rafaelio kurybos buvo antikines skulpturos Dailininkas turejo dirbtuves tiek Bolonijoje tiek Romoje ir apie 1615 m nuolatiniam gyvenimui grįzo į Bolonija Apie 1620 m G Renis buvo tapes vienu zinomiausiu Europos tapytoju uzsakymai jam ateidavo is Paryziaus Madrido ir Varsuvos Apie 1630 m Gvidas Renis nutape brandziausiais laikomus tris skirtingu zanru kurinius altorinį paveiksla Pala della Peste kardinolo Bernardo Spados portreta ir mitologine Elenos pagrobimo scena Gvidas Renis mire 1642 m rugpjucio 18 d Bolonijoje Darbu galerija Sv Cecilija apie 1606 Norton Simon muziejus Pasadena Kudikiu zudynes Betliejuje 1611 Nacionaline Bolonijos pinakoteka Sv Dominyko slove 1613 Sv Dominyko baznycia Bolonija Berniukas Bakchas apie 1620 Piti rumai Florencija Geriantis Bakchas apie 1623 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Elenos pagrobimas 1626 29 Luvras Paryzius Kardinolo Bernardo Spados portretas apie 1631 Spados galerija Roma Sv Marija Magdalena 1633 Roma Venera ir Kupidonas 1639 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Mergeles Marijos mokslai 1640 1642 Ermitazas Sankt Peterburgas SaltiniaiAnn Sutherland Harris Seventeenth Century Art and Architecture Laurence King Publishing 2005 p 64 70 Encyclopaedia BritannicaNuorodosVikiteka Guido Reni vaizdine ir garsine medziagaG Renio kuriniai wikiart org tinklalapyje treccani it Guido Reni WGA tinklalapyje Guido Reni NNDB tinklalapyje