Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ėgliškių Andulių piliakalnisBendras piliakalnio vaizdas iš vakarų pusėsĖgliškių Andulių piliakalnisKoordinatės 55 50 59
Andulių piliakalnis
| Ėgliškių (Andulių) piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Ėgliškių (Andulių) piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Aukštis | 10–12 m | ||
| Plotas | 60×40 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1963, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1965, 2003 m. | ||
| Registro Nr. | 5268, 23791, 23792 (A462KP; AR550) | ||
Ėgliškių, Andulių piliakalnis, vad. Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai – komplekso 23791, piliakalnio 5268, priešpilio 23792; senas registro kodas A462KP, istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. AR550) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, Danės kairiajame ir jos intako Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante.
Pasiekiamas keliu Kretinga–Triušiai ties didesniu posūkiu į rytus pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus 450 m, kiek kairiau priekyje.
Istorija
Piliakalnyje lokalizuojama , minima 1253–1263 m. rašytinių šaltinių.Kryžiuočiams užkariavus pietų kuršius, 1253 m. pilis ir pusė jos žemių buvo palikta feodalui Veltūnui ir jo broliams Reiginui, Saveidžiui ir Tvertikiniui, o kitą pusę pasidalino Kuršo vyskupas ir Livonijos ordino magistras. Po Durbės mūšio kuršiams sukilus, kretingiškiai 1263 m. pavasarį sutriuškino juos puolusius kryžiuočius, o žygiui vadovavusį Klaipėdos pilies komtūrą paėmė į nelaisvę ir paaukojo ant laužo dievams. Kitą belaisvį riterį išmainė į savo karius, buvusias vokiečių nelaisvėje. Per antrąjį karo žygį klasta užėmę pilį, kryžiuočiai išžudė visus jos gynėjus ir gyventojus, nesigailėdami nei moterų, nei vaikų. Prisiplėšę turto ir sudeginę pilį, riteriai grįžo į Klaipėdą. Kretingos pilies apypilis (castellatura Creten) paskutinį kartą paminėtas 1290 m.
Vėliau piliakalnis buvo po 1944 m. išnykusio Andulių kaimo žemėje, todėl archeologinėje ir enciklopedinėje literatūroje vadinamas Andulių piliakalniu.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR550),1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip archeologinis kompleksas, susidedantis iš piliakalnio ir priešpilio,1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, kuris 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.
Piliakalnis
Piliakalnis vadinamas Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi. Įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš pietų ir vakarų juosia Danės ir Šaltupio (Kapupio) slėniai ir daubos. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Aikštelė ovali, 60×40 m dydžio, ištęsta šiaurės – pietų kryptimi. Iš šiaurės ir rytų supiltas 70 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio puslankio pavidalo pylimas.
Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už 7 m gylio, 40 m pločio griovio yra piliakalniui nepanaudotas ir Perkūnkalniu (Perkūno kalnu) vadinamas 36 m ilgio, 8 m pločio aukštumos kyšulys. Manoma, kad čia galėjo būti alkakalnis, kadangi 1944 m. jame dar gulėjo stambus akmuo su dubens pavidalo įdubimu, vadinamas Apierų (Aukų) akmeniu.
Kultūros vertybių registre kyšulys vadinamas piliakalniu, o piliakalnis – priešpiliu.
Į rytus ir šiaurę nuo piliakalnio plyti II–XIII a. kapinynas.
Tyrimai
1963 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).
1965 m. kraštotyrininkas Ignas Jablonskis ištyrė 2,7 m² plotą. Nustatyta, kad aikštelėje išlikęs smarkiai apnaikintas nestoras kultūrinis sluoksnis, o pylime aptikti du degėsių sluoksniai. Pirmasis pylimas buvęs 1,5 m aukščio, o jo viršuje stovėjusi medinė gynybinė siena. Jai sudegus pylimas buvo paaukštintas iki 3,5 m. 1972 m. I. Jablonskis piliakalnyje lokalizavo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą Kretingos pilį.
2003 m. aikštelės centre ir pietinėje dalyje ištyrė 20 m². Rastas 30 cm storio II tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis su žalvarinės pasaginės segės dalimi, žalvarine plokštele, lygia keramika.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m.
- Piliakalnis iš pietvakarių pusės
- Pylimo apjuostos aikštelės vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
- Piliakalnio vaizdas iš rytų pusės
- Kretingos piliavietė
- Perkūno kalnas iš šiaurės vakarų pusės
- Perkūno kalnas iš šiaurės pusės
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Nagarbos piliakalnis 12 km | Joskaudų piliakalnis 13 km Kurmaičių piliakalnis 9 km | Kartenos piliakalnis 17 km | |||||||||
| | Kačaičių piliakalnis 12 km | ||||||||||
| Eketės piliakalnis 5 km | Valėnų piliakalnis 0,6 km Žardės piliakalnis 17 km | Gerduvėnų piliakalnis 18 km Antkalnio piliakalnis 14 km | |||||||||
Šaltiniai
- Vytautas Daugudis. Andulių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 505 psl.
- Julius Kanarskas. Kretingos pilis
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 139
- Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – P. 11
- Kultūros vertybių registras: Ėgliškių, Andulių piliakalnis su priešpiliu
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – P. 28
- Kultūros vertybių registras: Ėgliškių, Andulių piliakalnio su priešpiliu piliakalnis, vad. Perkūno kalnu
- Kultūros vertybių registras: Ėgliškių, Andulių piliakalnio su priešpiliu priešpilis
- Ignas Jablonskis. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. – Vilnius, 1975. – P. 177–182
- Reda Švelniūtė. Andulių piliakalnio priešpilis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius: Diemedis, 2005. – P. 50–51
- Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. – Glogau-Berlin, 1908
- Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. – 1937, Juni. – Heft 3. – S. 124 (Nr. 5).
- Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 437–438
Nuorodos
- Andulių piliakalnis: Lietuvos piliakalniai
- Julius Kanarskas. Kretingos pilis // kretingospranciškonai.lt
- Audra Venckuvienė. Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2008, liepos 25
- Audra Venckuvienė. Archeologai pasipiktino pažeidimais piliakalnyje // Pajūrio naujienos – 2008, rugpjūčio 1
- Dovilė Simaitytė. Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą // Pajūrio naujienos – 2008, spalio 21
- Audra Venckuvienė. Prašo užtverti kelią į piliakalnį // Pajūrio naujienos – 2009, balandžio 10
- Artūras Ketlerius. Nerimą kelia apanglėję medžiai // Pajūrio naujienos – 2009, rugpjūčio 21
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andulių piliakalnis, Kas yra Andulių piliakalnis? Ką reiškia Andulių piliakalnis?
Ėgliskiu Anduliu piliakalnisBendras piliakalnio vaizdas is vakaru pusesĖgliskiu Anduliu piliakalnisKoordinates 55 50 59 s pl 21 13 43 r ilg 55 84972 s pl 21 22861 r ilg 55 84972 21 22861Vieta Kretingos rajonasSeniunija Zalgirio seniunijaAukstis 10 12 mPlotas 60 40 mNaudotas I tukstantmecio pabaiga 1263 m Zvalgytas 1959 1963 1982 1992 m Tirtas 1965 2003 m Registro Nr 5268 23791 23792 A462KP AR550 Ėgliskiu Anduliu piliakalnis vad Svedkalniu Svedu pylimu Piltimi valstybes saugomas kulturos paminklu kompleksas unikalus kodai komplekso 23791 piliakalnio 5268 priespilio 23792 senas registro kodas A462KP istorijos ir kulturos paminklu saraso Nr AR550 piliakalnis Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Ėgliskiu kaime Danes kairiajame ir jos intako Saltupio Kapupio desiniajame krante Pasiekiamas keliu Kretinga Triusiai ties didesniu posukiu į rytus pasukus į desine pietu kryptimi pavaziavus 450 m kiek kairiau priekyje IstorijaPiliakalnyje 1253 1263 m stovejusios Kretingos pilies atminimo akmuo Piliakalnyje lokalizuojama minima 1253 1263 m rasytiniu saltiniu Kryziuociams uzkariavus pietu kursius 1253 m pilis ir puse jos zemiu buvo palikta feodalui Veltunui ir jo broliams Reiginui Saveidziui ir Tvertikiniui o kita puse pasidalino Kurso vyskupas ir Livonijos ordino magistras Po Durbes musio kursiams sukilus kretingiskiai 1263 m pavasarį sutriuskino juos puolusius kryziuocius o zygiui vadovavusį Klaipedos pilies komtura paeme į nelaisve ir paaukojo ant lauzo dievams Kita belaisvį riterį ismaine į savo karius buvusias vokieciu nelaisveje Per antrajį karo zygį klasta uzeme pilį kryziuociai iszude visus jos gynejus ir gyventojus nesigailedami nei moteru nei vaiku Prisiplese turto ir sudegine pilį riteriai grįzo į Klaipeda Kretingos pilies apypilis castellatura Creten paskutinį karta paminetas 1290 m Veliau piliakalnis buvo po 1944 m isnykusio Anduliu kaimo zemeje todel archeologineje ir enciklopedineje literaturoje vadinamas Anduliu piliakalniu 1972 m paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu AR550 1997 m įrasytas į kulturos vertybiu registra kaip archeologinis kompleksas susidedantis is piliakalnio ir priespilio 1998 m paskelbtas kulturos paminklu kuris 2005 m pripazintas valstybes saugomu Piliakalnis3D modelis Piliakalnis vadinamas Svedkalniu Svedu pylimu Piltimi Įrengtas aukstumos kysulyje kurį is pietu ir vakaru juosia Danes ir Saltupio Kapupio sleniai ir daubos Slaitai status 10 12 m aukscio Aikstele ovali 60 40 m dydzio istesta siaures pietu kryptimi Is siaures ir rytu supiltas 70 m ilgio 1 5 m aukscio 10 m plocio puslankio pavidalo pylimas Į siaures vakarus nuo piliakalnio uz 7 m gylio 40 m plocio griovio yra piliakalniui nepanaudotas ir Perkunkalniu Perkuno kalnu vadinamas 36 m ilgio 8 m plocio aukstumos kysulys Manoma kad cia galejo buti alkakalnis kadangi 1944 m jame dar gulejo stambus akmuo su dubens pavidalo įdubimu vadinamas Apieru Auku akmeniu Kulturos vertybiu registre kysulys vadinamas piliakalniu o piliakalnis priespiliu Vikiteka Ėgliskiu Anduliu piliakalnis vaizdine ir garsine medziaga Į rytus ir siaure nuo piliakalnio plyti II XIII a kapinynas Tyrimai1963 m zvalge Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas vadovas Adolfas Tautavicius 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras vadovas Vilnius Morkunas 1965 m krastotyrininkas Ignas Jablonskis istyre 2 7 m plota Nustatyta kad aiksteleje islikes smarkiai apnaikintas nestoras kulturinis sluoksnis o pylime aptikti du degesiu sluoksniai Pirmasis pylimas buves 1 5 m aukscio o jo virsuje stovejusi medine gynybine siena Jai sudegus pylimas buvo paaukstintas iki 3 5 m 1972 m I Jablonskis piliakalnyje lokalizavo XIII a rasytiniuose saltiniuose minima Kretingos pilį 2003 m aiksteles centre ir pietineje dalyje istyre 20 m Rastas 30 cm storio II tukstantmecio pradzios kulturinis sluoksnis su zalvarines pasagines seges dalimi zalvarine plokstele lygia keramika Piliakalnis datuojamas I tukstantmecio pabaiga 1263 m Piliakalnis is pietvakariu puses Pylimo apjuostos aiksteles vaizdas is siaures vakaru puses Piliakalnio vaizdas is rytu puses Kretingos piliaviete Perkuno kalnas is siaures vakaru puses Perkuno kalnas is siaures pusesAplinkiniai piliakalniaiNagarbos piliakalnis 12 km Joskaudu piliakalnis 13 km Kurmaiciu piliakalnis 9 km Kartenos piliakalnis 17 kmKacaiciu piliakalnis 12 kmEketes piliakalnis 5 km Valenu piliakalnis 0 6 km Zardes piliakalnis 17 km Gerduvenu piliakalnis 18 km Antkalnio piliakalnis 14 kmSaltiniaiVytautas Daugudis Anduliu piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 505 psl Julius Kanarskas Kretingos pilis Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 139 Valstybes zinios 1998 vasario 7 P 11 Kulturos vertybiu registras Ėgliskiu Anduliu piliakalnis su priespiliu Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 P 28 Kulturos vertybiu registras Ėgliskiu Anduliu piliakalnio su priespiliu piliakalnis vad Perkuno kalnu Kulturos vertybiu registras Ėgliskiu Anduliu piliakalnio su priespiliu priespilis Ignas Jablonskis Kur buvo Kretingos pilis Krastotyra Vilnius 1975 P 177 182 Reda Svelniute Anduliu piliakalnio priespilis Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius Diemedis 2005 P 50 51 Emil Hollack Erlauterungen zur vorgeschichtlichen Ubersichtskarte von Ostpreussen Glogau Berlin 1908 Hans Crome Karte und Verzeichnis der vor und fruhgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreussen Altpreussen 1937 Juni Heft 3 S 124 Nr 5 Kulturos paminklu enciklopedija Vilnius 1998 Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 T 2 P 437 438NuorodosAnduliu piliakalnis Lietuvos piliakalniai Julius Kanarskas Kretingos pilis kretingospranciskonai lt Audra Venckuviene Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį Pajurio naujienos 2008 liepos 25 Audra Venckuviene Archeologai pasipiktino pazeidimais piliakalnyje Pajurio naujienos 2008 rugpjucio 1 Dovile Simaityte Kretingos sauliai puoseleja krasto gamta Pajurio naujienos 2008 spalio 21 Audra Venckuviene Praso uztverti kelia į piliakalnį Pajurio naujienos 2009 balandzio 10 Arturas Ketlerius Nerima kelia apangleje medziai Pajurio naujienos 2009 rugpjucio 21 Hillforts eu atviruju duomenu istekliai