Algis Mickūnas

Algis Mickūnas
Algis Mickūnas 2013 m. „Santaroje-Šviesoje“
Gimė	1933 m. lapkričio 29 d. (91 metai) Krikliniai, Pumpėnų valsčius
Tautybė	lietuvis
Veikla	filosofas, švietėjas, rašytojas
Sritis	fenomenologija, semiotika, kosmologija
Išsilavinimas	filosofijos profesorius
Alma mater

Algis Mickūnas (g. 1933 m. lapkričio 29 d. Krikliniuose) – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas fenomenologas, Ohajo universiteto profesorius. Lietuvos mokslų akademijos narys (2008 m.), Klaipėdos universiteto garbės daktaras (2000 m.).

Biografija

1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. išvyko į JAV. Dalyvavo Korėjos kare (1950–1953), buvo sužeistas. 1955–1964 m. studijavo inžineriją Ilinojaus technologijos institute. 1959–1964 m. – filosofiją De Paulio universitete Čikagoje, 1964–1966 m. Vokietijos, 1967–1969 m. Čikagos, vėliau – Emory (Atlanta) universitete. Nuo 1969 m. dėsto Ohajo universitete, nuo 1986 m. – šio universiteto profesorius, vizituojantis profesorius Indijos, Japonijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Gvatemalos, Lietuvos, Peru, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kt. šalių universitetuose. Įkūrė mokslo, tarptautinių studijų, studijų centrų, įvairiuose universitetuose. Tyrinėjimų srytis: fenomenologija, kosmologija, sociologija, istorija, politinė filosofija, antropologija, Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginamieji tyrimai.

Profesoriaus emerito A. Mickūno nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams, ypač dideli. Nuo 1990 m. iki šiol skaito įvairiausio pobūdžio paskaitų kursus Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentams, veda seminarus, pristatė apie 30 pranešimų įvairiose Lietuvoje vykusiose konferencijose, Santaros-Šviesos suvažiavimuose, draugijose, klubuose, dalyvauja Lietuvos mokslininkų vykdomose programose. Nuo 2000 m. Klaipėdos universiteto garbės daktaras.

Bibliografija

Lietuvių kalba išleistos A. Mickūno knygos:

• Fenomenologinė filosofija (1994; kartu su Deividu Stiuartu),
• Visa aprėpianti dabartis (2004; kartu su Arūnu Sverdiolu),
• Demokratija šiandien: Straipsniai ir esė (2007),
• Pastovumas ir tėkmė: Kultūros fenomenologijos apybraižos (2007),
• Filosofijos likimas (2009; kartu su Arvydu Šliogeriu)
• Summa Erotica (2010)
• Estetika: menas ir pasaulio patirtis (2011)
• Per fenomenologiją į dzenbudizmą (2012)
• Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis (2014, su Daliumi Jonkumi)
• Mokykla, mokytojai, mokiniai (2014)
• Kosminė sąmonė (2017)
• Istorija, kalba, suvokimas (2018)

Yra Lietuvos žurnalų „“, „Filosofija. Sociologija“ redakcinių kolegijų narys.

Prof. A. Mickūnas vienas arba su bendraautoriais paskelbė per 1000 mokslinių straipsnių įvairių pasaulio šalių filosofijos moksliniuose žurnaluose, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų ir simpoziumų.

Anglų kalba išleista:

• Teoriniai ir metodologiniai pokyčiai socialinėje teorijoje (Theoretical and Methodological Change in Social Theory).
• Aukščiau aukščiausių technologijų. Technologijų ir žmogaus jausmų deformacija. (The Underside of High-Tech. Technology and the deformation of human sensibilities). Autoriai: John W. Murphy, Algis Mickūnas, Joseph J. Pilotta. (1986 m.)
• Tyrinėjant femenologiją: vadovas sritis ir literatūra. (Exploring Phenomenology: Guide To Field & Is Literature 1990 m.). Autoriai: David Stewart ir Algis Mickūnas
• Mokslinis bendravimas: jo fenomeloginis fondas. (kominukacijos vadovėlių serija). (Science Of Communication: Its Phenomenological Foundation (communication Textbook Series)) (1990-01-01) Autoriai: Joseph J. Pilotta ir Algis Mickūnas
• Kosmoso filosofijos tyrinėjimai: Kontinentinės minties serija V. 11 (Investigations in Philosophy of Space: Continental Thought Series V. 11 (series In Continental Thought)) Autoriai: Algis Mickūnas, Elisabeth Stroker (1987 m.)
• The Ever-Present Origin: Part One, Foundations of the Aperspectival World/Part Two, Manifestations of the Aperspectival World. Autoriai: Algis Mickūnas, Jean Gebser, Noel Barstad (1986 m.)
• Fenomelogijos tyrinėjimas (su Deividu Stiuartu) (Exploring Phenomenology (with David Stewart)), Chicago: American Library Association, 1974.
• Sąvoka, dialogas ir sunkumai: fenomeloginės filosofijos švietimas. (Meaning, Dialogue and Enculturation: Phenomenological Philosophy of Education.) Autoriai: John R. Scudder, Algis Mickunas
• Technokratija ir Demokratija: Bendravimo problemos politikoje. (Technocracy vs. Democracy: Issues in the Politics of Communication). Autoriai: Algis Mickunas, Joseph Pilotta (April 1998)
• Galios filosofija. (Philosophy of Power), Ohio University, Lifelong Learning, 1987
• Fenomenologijos enciklopedija. (The Encyclopedia of Phenomenology), Dordrecht: Kluwer Academic Publications. Vienas iš redaktorių. 1997.
• The divine complex and free thinking. New York : Hampton Press, 2012.
• Social value and individual worth. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2012.
• Modern West: Two Life Worlds. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2013.
• Society, environment and world: themes of Niklas Luhmann (su Joseph J. Pilotta). Vilnius : Mykolas Romeris University, 2014.
• Lithuania and globalization. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2016.
• The Lived World of Social Theory and Method (su Joseph J. Pilotta). New York : Nova Science Publishers, 2017.

Šaltiniai

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija XV tomas
2. http://15minutesofyourtime.com/wptest/about-professor-algis-mickunas^{[neveikianti nuoroda]} Trumpa profesoriaus biografija

Nuorodos

• Algio Mickūno knygų paieška (anglų kalba)
• Algis Mickūnas apie filosofus ir filosofiją Archyvuota kopija 2007-12-17 iš Wayback Machine projekto.
• Pokalbis su Algiu Mickūnu: „Aistra yra menas kurti save“
• „Judging Civilizations by Integral Beauty“ („Vertinant civilizacijas pagal integralų grožį“). Pirmoji publikacija
• Interviu: „Dar daug piliečių norėtų gyventi po Bizantijos nagaika“^{[neveikianti nuoroda]}
• Interviu: „Kartais atrodo, kad žmonėms labiau norisi gyventi ant kelių negu mirti ant kojų“ Archyvuota kopija 2010-06-07 iš Wayback Machine projekto.
• Interviu: „Neleisti savęs traktuoti kaip medžiagos“^{[neveikianti nuoroda]}