Arvydas Šliogeris

Gimė pedagogų šeimoje: tėvas dėstė lotynų ir vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius.^[1]

1961 m. aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete.

1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos katedroje, 1970–1973 m. studijavo aspirantūroje. 1974 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Nikolajus Solovjovas ir idealistinė filosofija Lietuvoje“. Stažavosi Frankfurto universitete (Vakarų Vokietija).

1973–2012 m. dėstė Vilniaus universitete. 1980–1988 m. VU Filosofijos katedros docentas. 1987 m. habilituotas filosofijos mokslų daktaras.^[2]1990 m. suteiktas profesoriaus vardas. 2003–2012 m. VU Filosofijos katedros vedėjas, nuo 2012 m. profesorius emeritas. Vilniaus universiteto tarybos narys.

1998–2007 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 2007–2019 m. tikrasis narys (akademikas), nuo 2019 m. narys emeritas.

Vienas iš Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjų, Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys. 1990 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvos liberalų sąjungą, nuo 1995 m. partijos tarybos narys.

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija, metafizikos prigimtis ir esmė, masinių informacijos priemonių metafiziniai pagrindai, kalbos filosofija, meno kūrinio prigimtis, technomokslo ištakos.

Atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai prieštaringais pasisakymais. Šiam filosofui būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika.^[3] Pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.^[4]

A. Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu. Jo filosofijos pagrindinės temos – esmas ir niekis, jusliškumas ir antjusliškumas, matymas ir mąstymas, nežmogiškasis pasaulis kaip imanentinių transcendencijos fenomenų vietovė, kalbos fenomeno prigimtis, jusliškai patiriamų daiktų ir kalbiškai kuriamos antjuslinės srities santykis, meilė gimtinei (filotopija), Vakarų filosofijos ir kultūros likimas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklė. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas.^[5]

Į lietuvių kalbą išvertė klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos autorių – Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso, Karlo Jasperso, Roberto Alan Dalio, Haroldo J. Bermano, John Lechte – veikalų.

• Krikščioniškosios filosofijos modernizacijos bandymų kritika: V. Solovjovo ir jo lietuviškųjų sekėjų filosofijos pagrindu: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1973. – 19 p.
• Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas. – Vilnius: Mintis, 1985. – 277 p.: iliustr.
• Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai. – Vilnius: Mintis, 1988. – 204 p. – ISBN 5-417-00254-2
• Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 569 p. – ISBN 5-417-00396-4
• Sietuvos: eseistikos rinktinė. – Vilnius: Mintis, 1992. – 370 p. – ISBN 5-417-00572-X
• Post scriptum: iš filosofijos dienoraščių. – Vilnius: Regnum, 1992. – 134 p.
• Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai. – Vilnius: Pradai, 1995. – 402 p. – ISBN 9986-405-60-2
• Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – Vilnius: Pradai, 1996. – 853 p. – ISBN 9986-405-83-1
• Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai. – Vilnius: Pradai, 1997. – 298 p. – ISBN 9986-776-64-3
• Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys. – Vilnius: Pradai, 1999. – 411 p. – ISBN 9986-943-45-0
• Kas yra filosofija? – Vilnius: Strofa, 2001. – 189 p. – ISBN 9986-751-41-1
• Niekis ir Esmas. – Vilnius: Apostrofa, 2005. – ISBN 9955-605-09-X
  • T. 1: Pakeliui į Niekį. – 2005. – 407 p. – ISBN 9955-605-08-1
  • T. 2: Pakeliui į Esmą. – 2005. – 579 p. – ISBN 9955-605-10-3
• Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 555 p. – ISBN 9986-09-309-0
• The thing and art: two essays on the ontotopy of the work of art / translated from Lithuanian by Robertas Beinartas. – Amsterdam: Rodopi, 2008. – 153 p.: iliustr. – ISBN 978-90-420-2564-6
• Names of Nihil / translated from Lithuanian by Robertas Beinartas. – Amsterdam: Rodopi, 2008. – 136 p. – ISBN 978-90-420-2402-1
• Filosofijos likimas / Algis Mickūnas, Arvydas Šliogeris. – Vilnius: Baltos lankos, 2009. – 551 p. – ISBN 978-9955-23-214-8
• Melancholijos archipelagai: žodžiai ir vaizdai. – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 165 p. – ISBN 978-9955-605-54-6
• Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių. – Vilnius: Apostrofa, 2010. – 274 p. – ISBN 978-9955-605-57-7
• Lietuviškosios paraštės. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. – 384 p. – ISBN 978-9955-634-40-9
• Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – 2-oji laida. – Vilnius: Margi raštai, 2011. – 639 p. – ISBN 978-9986-09-403-6
• The fate of philosophy / translated from the Lithuanian by Robertas Beinartas. – New York: Hampton Press, 2011. – 228 p. – ISBN 978-1-61289-017-3
• Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos / Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris ir kt. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 189 p. – ISBN 978-9986-16-894-2
• Pokalbiai apie esmes / Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 359 p. – ISBN 978-9986-16-934-5
• Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai. – 2-oji laida. – Vilnius: Margi raštai, 2016. – 222 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-09-474-6
• Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščiu̜. – Vilnius: Apostrofa – 2016. – 424 p. – ISBN 978-9955-60-595-9
• Niekis ir Esmas. – 2-oji, aut. patais. laida. – Vilnius: Apostrofa, 2017. – 2T. – ISBN 978-609-8205-01-5
  • T. 1: Pakeliui į Niekį. – 407 p. – ISBN 978-609-8205-02-2
  • T. 2: Pakeliui į Esmą. – 579 p. – ISBN 978-609-8205-03-9

• 1992 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
• 2005 m. Šv. Kristoforo statulėlė ^[6]
• 2010 m. Lietuvos mokslo premija
• 2016 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžius ^[7]
• 2022 m. Panevėžio miesto garbės pilietis ^[8]

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas A. Šliogerio asmeninis rankraščių archyvas, kurį bibliotekai padovanojo pats filosofas, o 2021 m. vertingais dokumentais ir knygomis papildė jo žmona Zita Šliogerienė.

2020 m. Panevėžyje, Šermukšnių gatvės, kurioje filosofas užaugo, skverui suteiktas A. Šliogerio vardas. Skvere įmonės „Metalistas LT“ iniciatyva pasodintas jam skirtas ąžuoliukas. Skveras iškilmingai atidarytas 2025 m.

• A. Šliogerio interneto svetainė
• A. Šliogeris. Patyrimo link (Problemos 2006, 70 t.) 2025-05-02 iš Wayback Machine projekto.
• A. Šliogeris. Patyrimo teritorija (Problemos 2007, 71 t.)
• R. Šerpytytė. Nihilizmas Lietuvoje, arba kas bendra tarp A. Šliogerio ir E. Severino (Problemos 2008, 73 t.)
• A. Šliogerio filosofija gali padėti išspręsti ekologines problemas