Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Algirdas Zenonas DagysGimė 1932 m rugpjūčio 30 d KaunasMirė 2000 m sausio 7 d 67 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio ka
Algirdas Zenonas Dagys
| Algirdas Zenonas Dagys | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas |
| Mirė | 2000 m. sausio 7 d. (67 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Lietuvos geologas, paleontologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. |
| Organizacijos | Ekologijos institutas |
| Pareigos | vyriausiasis mokslinis bendradarbis |
| Išsilavinimas | habilituotas fizinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Algirdas Zenonas Dagys (1932 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas – 2000 m. sausio 7 d. Vilnius) – Lietuvos geologas, paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
1950 m. baigė Kauno 8-ąją gimnaziją, 1955 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Geologijos fakultetą, įgijo biologo – paleontologo specialybę. 1955–1958 m. Maskvos universiteto aspirantas, 1960 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Šiaurės vakarų Kaukazo norio aukšto brachiopodai. Morfologija, sistema, filogenija, stratigrafinė reikšmė ir biografija“. 1970 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras. 1993 m. nostrifikuotas habilituotu daktaru (gamtos mokslai).
1958–1960 m. Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto mokslinis bendradarbis. 1960–1972 m. ir 1974–1990 m. – Sibiro skyriaus Geologijos ir Geofizikos instituto (Novosibirskas) vyresnysis mokslinis bendradarbis, Paleontologijos ir stratigrafijos laboratorijos vedėjas. 1972–1974 m. dėstytojas, fakulteto dekanas. 1974–1989 m. TSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Geologijos ir geofizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1990–2000 m. Lietuvos Ekologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis.
Mokslinė veikla
Disertaciniuose darbuose pateikė triaso brachiopodų (pečiakojų) taksonominių tyrimų rezultatus. Revizavo ir pirmą kartą aprašė Šiaurės Kaukazo viršutinio triaso fauną. Parašė veikalų iš paleontologijos, stratigrafijos, biogeografijos, tarp jų 14 monografijų, keturis paleontologijos žinynus. Aprašė mokslui dar nežinomas borealines triaso, juros ir apatinės kreidos brachiopodų rūšis, daugiau, kaip 100 naujų genčių, šeimų, būrių, patikslino daugelio taksonų sistemą, nustatė šios grupės stratigrafinę reikšmę. Sudarė naujų popaleozojinių brachiopodų sistemą, nustatė jų evoliucijos kryptis, atskleidė geografinės diferenciacijos bruožus ir stratigrafinę reikšmę. Elafodų grupės amonoidų (moliuskai) tyrimais pagrindė mezozojaus chronologiją. Sudarė naujas apatinio ir vidurinio triaso zonines ir intrazonines biostratigrafines schemas. Jam vadovaujant sukurta pirmoji detali borealinio apatinės juros liaso biostratigrafinė schema. Apibūdino pasaulinę medžiagą apie triaso brachiopodus, pateikė naują šios grupės gyvūnų sistemą. Aprašė 51 naują gentį ir 17 naujų šeimos grupės taksonų. Išaiškino svarbiausias jų evoliucijos kryptis.
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš 150 mokslinių straipsnių. Skaitė pranešimus moksliniuose renginiuose Kanadoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Argentinoje ir kt.
Bibliografija
- Pietų TSRS viršutinio triaso brachiopodai, 1963 m., rusų kalba
- Sibiro triaso brachiopodai, 1965 m., rusų kalba
- Šiaurės Vietnamo triaso fosilinės faunos ir floros svarbiausios formos, su bendraautoriais, 1965 m., prancūzų kalba
- Šiaurės Sibiro juros ir apatinės kreidos brahiopodai, 1968 m.
- Triaso brachiopodai. Morfologija, sistema, filogenija, stratigrafinė reikšmė ir biogeografija“, 1974 m., rusų kalba
- Borealiniai viršutinio olenekio amonoidai, 1988 m., su S. Jermakova, rusų k.
Įvertinimas
- 1994 m. išrinktas Niujorko mokslų akademijos nariu. Tarptautinės triaso stratigrafinės komisijos viceprezidentas, keleto mokslinių tarybų narys.
- 1994 m. paskirta Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija pasižymėjusiems mokslininkams bei Lietuvos Respublikos mokslo premija už darbų ciklą „Borealinio triaso paleontologija ir biostratigrafija“.
Šaltiniai
- Algirdas Gaigalas. Algirdas Zenonas Dagys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 389 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algirdas Zenonas Dagys, Kas yra Algirdas Zenonas Dagys? Ką reiškia Algirdas Zenonas Dagys?
Algirdas Zenonas DagysGime 1932 m rugpjucio 30 d KaunasMire 2000 m sausio 7 d 67 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseVeikla Lietuvos geologas paleontologas habilituotas fiziniu mokslu daktaras Organizacijos Ekologijos institutasPareigos vyriausiasis mokslinis bendradarbisIssilavinimas habilituotas fiziniu mokslu daktarasAlma mater Maskvos universitetasZymus apdovanojimai1994 m Lietuvos mokslo premija Algirdas Zenonas Dagys 1932 m rugpjucio 30 d Kaunas 2000 m sausio 7 d Vilnius Lietuvos geologas paleontologas pedagogas visuomenes veikejas habilituotas fiziniu mokslu daktaras Biografija1950 m baige Kauno 8 aja gimnazija 1955 m Maskvos M Lomonosovo universiteto Geologijos fakulteta įgijo biologo paleontologo specialybe 1955 1958 m Maskvos universiteto aspirantas 1960 m apgyne kandidatine disertacija Siaures vakaru Kaukazo norio auksto brachiopodai Morfologija sistema filogenija stratigrafine reiksme ir biografija 1970 m geologijos ir mineralogijos mokslu daktaras 1993 m nostrifikuotas habilituotu daktaru gamtos mokslai 1958 1960 m Lietuvos mokslu akademijos Geologijos ir geografijos instituto mokslinis bendradarbis 1960 1972 m ir 1974 1990 m Sibiro skyriaus Geologijos ir Geofizikos instituto Novosibirskas vyresnysis mokslinis bendradarbis Paleontologijos ir stratigrafijos laboratorijos vedejas 1972 1974 m destytojas fakulteto dekanas 1974 1989 m TSRS mokslu akademijos Sibiro skyriaus Geologijos ir geofizikos instituto vyr mokslinis bendradarbis 1990 2000 m Lietuvos Ekologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Moksline veiklaDisertaciniuose darbuose pateike triaso brachiopodu peciakoju taksonominiu tyrimu rezultatus Revizavo ir pirma karta aprase Siaures Kaukazo virsutinio triaso fauna Parase veikalu is paleontologijos stratigrafijos biogeografijos tarp ju 14 monografiju keturis paleontologijos zinynus Aprase mokslui dar nezinomas borealines triaso juros ir apatines kreidos brachiopodu rusis daugiau kaip 100 nauju genciu seimu buriu patikslino daugelio taksonu sistema nustate sios grupes stratigrafine reiksme Sudare nauju popaleozojiniu brachiopodu sistema nustate ju evoliucijos kryptis atskleide geografines diferenciacijos bruozus ir stratigrafine reiksme Elafodu grupes amonoidu moliuskai tyrimais pagrinde mezozojaus chronologija Sudare naujas apatinio ir vidurinio triaso zonines ir intrazonines biostratigrafines schemas Jam vadovaujant sukurta pirmoji detali borealinio apatines juros liaso biostratigrafine schema Apibudino pasauline medziaga apie triaso brachiopodus pateike nauja sios grupes gyvunu sistema Aprase 51 nauja gentį ir 17 nauju seimos grupes taksonu Isaiskino svarbiausias ju evoliucijos kryptis Lietuvos ir uzsienio spaudoje paskelbe virs 150 moksliniu straipsniu Skaite pranesimus moksliniuose renginiuose Kanadoje Sveicarijoje Prancuzijoje Vokietijoje Graikijoje Argentinoje ir kt BibliografijaPietu TSRS virsutinio triaso brachiopodai 1963 m rusu kalba Sibiro triaso brachiopodai 1965 m rusu kalba Siaures Vietnamo triaso fosilines faunos ir floros svarbiausios formos su bendraautoriais 1965 m prancuzu kalba Siaures Sibiro juros ir apatines kreidos brahiopodai 1968 m Triaso brachiopodai Morfologija sistema filogenija stratigrafine reiksme ir biogeografija 1974 m rusu kalba Borealiniai virsutinio olenekio amonoidai 1988 m su S Jermakova rusu k Įvertinimas1994 m isrinktas Niujorko mokslu akademijos nariu Tarptautines triaso stratigrafines komisijos viceprezidentas keleto moksliniu tarybu narys 1994 m paskirta Lietuvos Respublikos auksciausiojo laipsnio valstybes stipendija pasizymejusiems mokslininkams bei Lietuvos Respublikos mokslo premija uz darbu cikla Borealinio triaso paleontologija ir biostratigrafija SaltiniaiAlgirdas Gaigalas Algirdas Zenonas Dagys Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 389 psl