Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alesandras Mandzonis it Alessandro ManzoniA Mandzonio portretas nutapytas F Ajeso 1841 m Gimė 1785 m kovo 7 d MilanasMir
Alessandro Manzoni
| Alesandras Mandzonis it. Alessandro Manzoni | |
|---|---|
| A. Mandzonio portretas, nutapytas F. Ajeso, 1841 m. | |
| Gimė | 1785 m. kovo 7 d. Milanas |
| Mirė | 1873 m. gegužės 22 d. (88 metai) Milanas |
| Palaidotas (-a) | Cimitero Monumentale, Milanas |
| Tautybė | italas |
| Religija | katalikas |
| Veikla | rašytojas |
Alesandras Mandzonis (it. Alessandro Manzoni, 1785 m. kovo 7 d. – 1873 m. gegužės 22 d.) – XIX a. italų poetas, dramaturgas ir prozininkas. Žymiausias jo kūrinys yra istorinis romanas „“ (išleistas lietuvių kalba 1934, 1971 ir 1990 m.).
Biografija
A. Mandzonio gyvenimas buvo kupinas politinių Italijos įvykių, italų atgimimo (Risorgimento) judėjimo, siekusio suvienyti šalį, kurią skaldė Austrijos valdžia šiaurėje, Burbonų monarchija pietuose ir Romos popiežiaus pretenzijos į pasaulietinę valdžią. Jis pergyveno Napoleoninės Pranzūzijos armijos įsiveržimą, po to sekusią Vienos reakciją, karbonarų judėjimą, pirmųjų italų respublikų žlugimą ir galų gale Dž. Garibaldžio žygius, pasibaigusius 1871 m. suvienytos Italijos karalystės paskelbimu. Tai atsispindėjo jo kūryboje, priskiriamoje romantizmui. A. Mandzonis palaikė italų nepriklausomybės ir vienybės siekius ir, nors pats tiesiogiai kovose nedalyvavo, laikomas reikšmingiausiu nacionaliniu XIX a. italų rašytoju, o jo romanas „“ – moderniosios italų prozos pradžia.
Alesandras Mandzonis gimė 1785 m. kovo 7 d. Milane. Jo tėvas Pjetras buvo pasiturintis žemvaldys, valdęs didelius žemės plotus ties Komo ežeru, kilmingasis, bet ne iš aukštosios aristokratijos. Jo senelis iš motinos Džulijos pusės Čezarė Bekarija buvo europinio žinomumo teisininkas, kriminalinės teisės reformatorius. Kai A. Mandzoniui buvo šešeri, jo motina išsiskyrė su tėvu ir persikėlė gyventi į Paryžių. Mokslus A. Mandzonis išėjo Milane, kur vis dar veikė senelio Č. Bekarijos (miręs 1794 m.) intelektualų būrelis, buvo pasitraukę žlugusios Neapolio aktyvistai. Jų švietėjiškų ir respublikinių idėjų, o taip pat politinių įvykių (1800 m. įvyko Marengo mūšis, kuriame Napoleono prancūzų armija sumušė Austrijos imperijos pajėgas), paveiktas A. Mandzonis 1801 m. parašė poemą „Laisvės triumfas“, kuri nebuvo išspausdinta. Jo pirmasis kūrinys, sonetas, buvo išspausdintas Frančesko Lomonako 1801–1802 m. išleistuose „Žymiųjų italų gyvenimuose“.
1805 m. A. Mandzonis persikėlė į Paryžių pas motiną. Jame prabuvo penkeris metus neskaitant išvykų, lankėsi švietėjo našlės salone. A. Mandzonis persiėmė tarp Paryžiaus intelektualų vyravusiomis materialistinėmis, antiklerikalinėmis idėjomis. Šiuo laikotarpiu parašė odę „Karlui Ibonačiui mirus“ (1806 m.) ir poemą „Uranija“ (1809 m.). 1807 m. mirus tėvui A. Mandzonis paveldėjo didelį turtą ir galėjo gyventi be finansinių rūpesčių. 1808 m. jis susituokė su Henrieta Blondel, šveicarų bankininko dukterimi, kalviniste. Po to, žmonai priėmus katalikybę, A. Mandzonis irgi tapo uoliu kataliku. Šio jo gyvenimo posūkio biografai iki šiol negali paaiškinti, tačiau A. Mandzonis netapo aršiu popiežininku. 1814 m. jis su šeima nusipirko namą Milane, kuriame praleido visą likusį savo gyvenimą.
Po Napoleono žlugimo 1815 m. Italijoje buvo grąžinta ikirevoliucinė politinė ir visuomeninė sąranka, Lombardija vėl pateko Austrijos imperijos valdžion. A. Mandzonis persiėmė romantizmo laisvės, išsivadavimo, nacionalizmo idėjomis. Kaip ir daugelis romantikų, A. Mandzonis dabarties pokyčiams įkvėpimo ieškojo praeities įvykiuose. Tarp 1816 ir 1822 m. jis parašė dvi istorines tragedijas: „Grafas Karmanjola“ ir „Adelkis“, bei pasuko istorinio romano žanro link. 1821–1822 m. jis parašė romaną „“, kuris buvo išleistas trimis tomais 1825–1827 m., bei odę Napoleono mirčiai paminėti. Po to A. Mandzonio-kūrėjo veikla beveik sustojo. 1833 m. mirė jo žmona, su kuria jis susilaukė devynerių vaikų. Jis gyveno uždarai, siaurame bičiulių rate, tarp kurių buvo žymūs to meto italų literatai. Daugiausiai publikavo straipsnius ir studijas literatūros istorijos, kultūros, religijos ir kitais klausimais. Jis paruošė antrąją romano „Sužadėtiniai“ versiją, išleistą 1840–1842 m., kurioje kūrinio kalbą priartino prie toskanietiškos italų tarmės, kas vėliau pasitarnavo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių italų literatų. 1860 m. A. Mandzonis buvo paskelbas Italijos senatoriumi. Jo antroji žmona irgi mirė anksčiau už jį. Alesandras Mandzonis mirė jau po Italijos suvienijimo, 1873 m. gegužės 22 d. Milane.
Šaltiniai
- VLE, 2008, red. 2018
- ibiblioteka.lt
- di Piero Floriani - Dizionario Biografico degli Italiani - Volume 69 (2007)
- A. Vaišnora. Didydis italų romantikas. 1990 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alessandro Manzoni, Kas yra Alessandro Manzoni? Ką reiškia Alessandro Manzoni?
Alesandras Mandzonis it Alessandro ManzoniA Mandzonio portretas nutapytas F Ajeso 1841 m Gime 1785 m kovo 7 d MilanasMire 1873 m geguzes 22 d 88 metai MilanasPalaidotas a Cimitero Monumentale MilanasTautybe italasReligija katalikasVeikla rasytojas Alesandras Mandzonis it Alessandro Manzoni 1785 m kovo 7 d 1873 m geguzes 22 d XIX a italu poetas dramaturgas ir prozininkas Zymiausias jo kurinys yra istorinis romanas isleistas lietuviu kalba 1934 1971 ir 1990 m BiografijaA Mandzonio gyvenimas buvo kupinas politiniu Italijos įvykiu italu atgimimo Risorgimento judejimo siekusio suvienyti salį kuria skalde Austrijos valdzia siaureje Burbonu monarchija pietuose ir Romos popieziaus pretenzijos į pasaulietine valdzia Jis pergyveno Napoleonines Pranzuzijos armijos įsiverzima po to sekusia Vienos reakcija karbonaru judejima pirmuju italu respubliku zlugima ir galu gale Dz Garibaldzio zygius pasibaigusius 1871 m suvienytos Italijos karalystes paskelbimu Tai atsispindejo jo kuryboje priskiriamoje romantizmui A Mandzonis palaike italu nepriklausomybes ir vienybes siekius ir nors pats tiesiogiai kovose nedalyvavo laikomas reiksmingiausiu nacionaliniu XIX a italu rasytoju o jo romanas moderniosios italu prozos pradzia Alesandras Mandzonis gime 1785 m kovo 7 d Milane Jo tevas Pjetras buvo pasiturintis zemvaldys valdes didelius zemes plotus ties Komo ezeru kilmingasis bet ne is aukstosios aristokratijos Jo senelis is motinos Dzulijos puses Cezare Bekarija buvo europinio zinomumo teisininkas kriminalines teises reformatorius Kai A Mandzoniui buvo seseri jo motina issiskyre su tevu ir persikele gyventi į Paryziu Mokslus A Mandzonis isejo Milane kur vis dar veike senelio C Bekarijos mires 1794 m intelektualu burelis buvo pasitrauke zlugusios Neapolio aktyvistai Ju svietejisku ir respublikiniu ideju o taip pat politiniu įvykiu 1800 m įvyko Marengo musis kuriame Napoleono prancuzu armija sumuse Austrijos imperijos pajegas paveiktas A Mandzonis 1801 m parase poema Laisves triumfas kuri nebuvo isspausdinta Jo pirmasis kurinys sonetas buvo isspausdintas Francesko Lomonako 1801 1802 m isleistuose Zymiuju italu gyvenimuose 1805 m A Mandzonis persikele į Paryziu pas motina Jame prabuvo penkeris metus neskaitant isvyku lankesi svietejo nasles salone A Mandzonis persieme tarp Paryziaus intelektualu vyravusiomis materialistinemis antiklerikalinemis idejomis Siuo laikotarpiu parase ode Karlui Ibonaciui mirus 1806 m ir poema Uranija 1809 m 1807 m mirus tevui A Mandzonis paveldejo didelį turta ir galejo gyventi be finansiniu rupesciu 1808 m jis susituoke su Henrieta Blondel sveicaru bankininko dukterimi kalviniste Po to zmonai priemus katalikybe A Mandzonis irgi tapo uoliu kataliku Sio jo gyvenimo posukio biografai iki siol negali paaiskinti taciau A Mandzonis netapo arsiu popiezininku 1814 m jis su seima nusipirko nama Milane kuriame praleido visa likusį savo gyvenima Po Napoleono zlugimo 1815 m Italijoje buvo grazinta ikirevoliucine politine ir visuomenine saranka Lombardija vel pateko Austrijos imperijos valdzion A Mandzonis persieme romantizmo laisves issivadavimo nacionalizmo idejomis Kaip ir daugelis romantiku A Mandzonis dabarties pokyciams įkvepimo ieskojo praeities įvykiuose Tarp 1816 ir 1822 m jis parase dvi istorines tragedijas Grafas Karmanjola ir Adelkis bei pasuko istorinio romano zanro link 1821 1822 m jis parase romana kuris buvo isleistas trimis tomais 1825 1827 m bei ode Napoleono mirciai pamineti Po to A Mandzonio kurejo veikla beveik sustojo 1833 m mire jo zmona su kuria jis susilauke devyneriu vaiku Jis gyveno uzdarai siaurame biciuliu rate tarp kuriu buvo zymus to meto italu literatai Daugiausiai publikavo straipsnius ir studijas literaturos istorijos kulturos religijos ir kitais klausimais Jis paruose antraja romano Suzadetiniai versija isleista 1840 1842 m kurioje kurinio kalba priartino prie toskanietiskos italu tarmes kas veliau pasitarnavo pavyzdziu daugeliui velesniu italu literatu 1860 m A Mandzonis buvo paskelbas Italijos senatoriumi Jo antroji zmona irgi mire anksciau uz jį Alesandras Mandzonis mire jau po Italijos suvienijimo 1873 m geguzes 22 d Milane SaltiniaiVLE 2008 red 2018 ibiblioteka lt di Piero Floriani Dizionario Biografico degli Italiani Volume 69 2007 A Vaisnora Didydis italu romantikas 1990 m