Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aleksandras Severas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Markas Aurelijus Severas Aleksandras (lot. Marcus Aurelius Severus Alexander; 208 m. gruodžio 1 d. – 235 m. kovo 18 d.) buvo Romos imperatorius (222–235 m.), priklausęs .
| Markas Aurelijus Severas Aleksandras lot. Marcus Aurelius Severus Alexander | |
|---|---|
| Romos imperatorius | |
| Gimė | 208 m. gruodžio 1 d. |
| Mirė | 235 m. kovo 18 d. (26 metai) |
| Palaidotas (-a) | Roma |
| Tėvas | |
| Motina | |
| Sutuoktinis (-ė) | Sallustia Orbiana |
| Romos imperatorius | |
| Valdė | 222 m. - 235 m. (~13 metų) |
| Pirmtakas | Elagabalas |
| Įpėdinis | Maksiminas Trakietis |
| Vikiteka | Aleksandras Severas |
Gyvenimas
Jo tikras vardas buvo Markas Julijus Gesijus Basianas Aleksianas. Aleksandro tėvas buvo Sirijos promagistratas. Jo motina , buvo antra Julijos Mesos ir Sirijos kilmingojo duktė ir imperatoriaus Elagabalo teta iš motinos pusės. Jis turėjo vyresnę seserį Teokliją, apie kurią mažai žinoma. Aleksandras Severas taip pat giminiavosi su Romos imperatoriumi Septimijum Severu (jo žmona Julija Domna buvo Mesos jaunesnioji sesuo). Karakala ir Geta buvo jo pusbroliai iš motinos pusės. Jo senelė Mesa 221 m. įtikino imperatorių Elagabalą įsūnyti pusbrolį ir paskelbti įpėdiniu (cezariu) ir Basianas pasikeitė vardą į Aleksandrą. 222 m. kovo 11 d. Elagabalas buvo nužudytas ir pretorijai paskelbė Aleksandrą imperatoriumi, o senatas patvirtino.
Kai Aleksandras tapo imperatoriumi, jis buvo jaunas, draugiškas, gerų norų ir visiškai po motinos padu. Julija Mamėja buvo labai dorybinga ir apsupo imperatorių su išmintingais patarėjais. Ji prižiūrėjo sūnaus charakterio vystymąsi ir pagerino valdymo toną. Kita vertus, ji buvo nepaprastai pavydi. Ji taip pat atstūmė armiją su ypatingu šykštumu ir nei ji, nei jos sūnus nesugebėjo joj sutvirtinti drausmę. Maištai tapo dažni visoj imperijoje. Viename jų teisininkas ir pretorijų prefektas paaukojo gyvybę, kitam atsistatydino.
Tačiau Aleksandro valdymas iš esmės buvo sėkmingas iki sasanidų iškilimo rytuose. Apie kilusį karą yra įvairių atsiliepimų. Pagal paties Aleksandro pranešimą senatui, jis pasiekė dideles pergales. Per visus įvykius, susijusius su sasanidais, pasireiškė armijos drausmės trūkumas. Imperatorius grįžo į Romą ir šventė triumfą 223 m.
Sekančiais metais germanai įsiveržė į Galiją, kirsdami Reino upę keliose vietose sugriaudami tvirtoves ir nuniokodami kaimus. Aleksandras atsigabeno legionus iš rytinių provincijų, perėjo per Reiną į Germaniją ant pontinio tilto. Iš pradžių jis manė papirkti germanų gentis, kad laimėtų laiko. Nesvarbu tai buvo protingas ėjimas ar ne, tačiau tai privertė Romos legionierius niekinti imperatorių kaip tokį, kuriam būdingas nekareiviškas elgesys. Šios aplinkybės vertė armiją ieškoti naujo vado tarp savų. Jie pasirinko Gajų Julijų Verą Maksiminą, trakų karį savom jėgom pasiekusį aukštą rangą.
Paskelbus Maksiminą imperatoriumi, Aleksandras buvo nužudytas (235 m. kovo 18 ar kovo 19 d.) kartu su savo motina per Legio XXII Primigenia maištą. Šios mirtys suteikę Maksiminui sostą.
Aleksandro mirtis laikoma paskutine vinim į principato sistemos karstą ir žymi chaotiško III a., kuris visiškai susilpnino Romą, pradžią.
Palikimas
Aleksandras buvo paskutinis imperatorius iš Sirijos. Motinos veikiamas jis daug nuveikė keldamas žmonių gerovę ir moralę. Jo patarėjais buvo tokie žymūs žmonės kaip teisininkas ir istorikas bei išrinkti šešiolika senatorių. Savivaldybės taryba iš keturiolikos asmenų padėdavo miesto prefektui valdyti keturiolika Romos sričių. Iš rūmų buvo pašalinta prabanga ir ekstravagancija, kurią mėgo ankstesni imperatoriai. Pakilo monetų kalimo standartai, palengvėjo mokesčiai, buvo skatinama literatūra, menas ir mokslas. Buvo įkurtos paskolos įstaigos, duodančios paskolas už vidutiniškas palūkanas.
Religijos atžvilgiu Aleksandras buvo atvirų pažiūrų. Savo koplyčioje jis turėjo , Abraomo, ir Jėzaus biustus. Sakoma, kad jis buvo sugalvojęs pastatyti šventyklą krikščionybės įkūrėjui, bet pagonys šventikai jį atkalbėjo.
| Romos imperatorius | ||
| Anksčiau valdė: Elagabalas | Aleksandras Severas (222–235) | Vėliau valdė: Maksiminas Trakietis |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Severas, Kas yra Aleksandras Severas? Ką reiškia Aleksandras Severas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Markas Aurelijus Severas Aleksandras lot Marcus Aurelius Severus Alexander 208 m gruodzio 1 d 235 m kovo 18 d buvo Romos imperatorius 222 235 m priklauses Markas Aurelijus Severas Aleksandras lot Marcus Aurelius Severus AlexanderRomos imperatoriusGime 208 m gruodzio 1 d Mire 235 m kovo 18 d 26 metai Palaidotas a RomaTevasMotinaSutuoktinis e Sallustia OrbianaRomos imperatoriusValde 222 m 235 m 13 metu Pirmtakas ElagabalasĮpedinis Maksiminas TrakietisVikiteka Aleksandras SeverasGyvenimasJo tikras vardas buvo Markas Julijus Gesijus Basianas Aleksianas Aleksandro tevas buvo Sirijos promagistratas Jo motina buvo antra Julijos Mesos ir Sirijos kilmingojo dukte ir imperatoriaus Elagabalo teta is motinos puses Jis turejo vyresne seserį Teoklija apie kuria mazai zinoma Aleksandras Severas taip pat giminiavosi su Romos imperatoriumi Septimijum Severu jo zmona Julija Domna buvo Mesos jaunesnioji sesuo Karakala ir Geta buvo jo pusbroliai is motinos puses Jo senele Mesa 221 m įtikino imperatoriu Elagabala įsunyti pusbrolį ir paskelbti įpediniu cezariu ir Basianas pasikeite varda į Aleksandra 222 m kovo 11 d Elagabalas buvo nuzudytas ir pretorijai paskelbe Aleksandra imperatoriumi o senatas patvirtino Kai Aleksandras tapo imperatoriumi jis buvo jaunas draugiskas geru noru ir visiskai po motinos padu Julija Mameja buvo labai dorybinga ir apsupo imperatoriu su ismintingais patarejais Ji priziurejo sunaus charakterio vystymasi ir pagerino valdymo tona Kita vertus ji buvo nepaprastai pavydi Ji taip pat atstume armija su ypatingu sykstumu ir nei ji nei jos sunus nesugebejo joj sutvirtinti drausme Maistai tapo dazni visoj imperijoje Viename ju teisininkas ir pretoriju prefektas paaukojo gyvybe kitam atsistatydino Taciau Aleksandro valdymas is esmes buvo sekmingas iki sasanidu iskilimo rytuose Apie kilusį kara yra įvairiu atsiliepimu Pagal paties Aleksandro pranesima senatui jis pasieke dideles pergales Per visus įvykius susijusius su sasanidais pasireiske armijos drausmes trukumas Imperatorius grįzo į Roma ir svente triumfa 223 m Sekanciais metais germanai įsiverze į Galija kirsdami Reino upe keliose vietose sugriaudami tvirtoves ir nuniokodami kaimus Aleksandras atsigabeno legionus is rytiniu provinciju perejo per Reina į Germanija ant pontinio tilto Is pradziu jis mane papirkti germanu gentis kad laimetu laiko Nesvarbu tai buvo protingas ejimas ar ne taciau tai priverte Romos legionierius niekinti imperatoriu kaip tokį kuriam budingas nekareiviskas elgesys Sios aplinkybes verte armija ieskoti naujo vado tarp savu Jie pasirinko Gaju Juliju Vera Maksimina traku karį savom jegom pasiekusį auksta ranga Paskelbus Maksimina imperatoriumi Aleksandras buvo nuzudytas 235 m kovo 18 ar kovo 19 d kartu su savo motina per Legio XXII Primigenia maista Sios mirtys suteike Maksiminui sosta Aleksandro mirtis laikoma paskutine vinim į principato sistemos karsta ir zymi chaotisko III a kuris visiskai susilpnino Roma pradzia PalikimasAleksandras buvo paskutinis imperatorius is Sirijos Motinos veikiamas jis daug nuveike keldamas zmoniu gerove ir morale Jo patarejais buvo tokie zymus zmones kaip teisininkas ir istorikas bei isrinkti sesiolika senatoriu Savivaldybes taryba is keturiolikos asmenu padedavo miesto prefektui valdyti keturiolika Romos sriciu Is rumu buvo pasalinta prabanga ir ekstravagancija kuria mego ankstesni imperatoriai Pakilo monetu kalimo standartai palengvejo mokesciai buvo skatinama literatura menas ir mokslas Buvo įkurtos paskolos įstaigos duodancios paskolas uz vidutiniskas palukanas Religijos atzvilgiu Aleksandras buvo atviru paziuru Savo koplycioje jis turejo Abraomo ir Jezaus biustus Sakoma kad jis buvo sugalvojes pastatyti sventykla krikscionybes įkurejui bet pagonys sventikai jį atkalbejo Romos imperatorius Anksciau valde Elagabalas Aleksandras Severas 222 235 Veliau valde Maksiminas TrakietisStraipsniu serijos apie Senoves Roma dalis