Liudvikas II Mikčius pranc Louis le Bègue angl Louis the Stammerer g 846 m lapkričio 1 d m 879 m balandžio 10 d o vėliau
Liudvikas II Mikčius

Liudvikas II Mikčius (pranc. Louis le Bègue; angl. Louis the Stammerer; g. 846 m. lapkričio 1 d. – m. 879 m. balandžio 10 d.) – , o vėliau – Vakarų Frankijos karalius.
Liudvikas II Mikčius | |
---|---|
karalius | |
Karolingų dinastija | |
Gimė | 846 m. lapkričio 1 d. |
Mirė | 879 m. balandžio 10 d. (32 metai) Kompjenė |
Palaidotas (-a) | šv. Marijos bažnyčia (Kompjenė) |
Tėvas | Karolis II Plikagalvis |
Motina | Ermentruda Orleanietė |
Sutuoktinis (-ė) | Ansgarda Burgundė, vėliau – Adelaida Paryžietė |
Vakarų Frankijos karalius | |
Kiti titulai | Mo grafas |
Valdė | 877 m. spalio 6 d. – 879 m. balandžio 10 d. (1 metai) |
Pirmtakas | Karolis II Plikagalvis |
Įpėdinis | |
Akvitanijos karalius | |
Valdė | 866 m. rugsėjo 29 d. – 879 m. balandžio 10 d. (12 metų) |
Pirmtakas | |
Įpėdinis | Karlomanas II |
Vikiteka | Liudvikas II Mikčius |
Biografija
Vyriausiasis Karolio II Plikagalvio ir Ermentrudos Orleanietės sūnus. 866 m. iš jaunesniojo brolio paveldėjo Akvitanijos sostą, o 877 m. – iš tėvo Vakarų Frankijos sostą. Imperatoriumi karūnuotas nebuvo. Prancūzijos monarchų sistemoje laikomas Liudviku II (pranc. Louis II).
Žmonos ir vaikai
Buvo dukart vedęs:
- Pirmoji žmona Ansgarda Burgundė (pranc. Ansgarde de Bourgogne). Su ja turėjo 4 vaikus:
- (g. 863 m.) – vėliau Vakarų Frankijos karalius Liudvikas III,
- Karlomanas (g. 866 m.) – vėliau Vakarų Frankijos karalius Karlomanas II,
- Hildegarda (Hildegarde; g. 864 m.),
- Gizela (Gisela; 865–884 m.) – Trua grafo Roberto (pranc. Robert Ier de Troyes) žmona.
- Antroji žmona Adelaida Paryžietė (pranc. Adélaïde de Paris). Su ja turėjo dukrą ir pomirtinį sūnų, gimusį jau po jo mirties:
- Ermentruda (Ermentrude; 875–914 m.) – buvo Kunigundos (Cunigunde) motina. Kunigunda tapo Vigericho iš Bidgau (pranc. Wigéric de Bidgau) žmona. Abu jie tapo Liuksemburgiečių giminės (vėliau – Liuksemburgiečių dinastijos) pradininkais.
- Karolis (pranc. Charles ) – sūnus, gimęs po tėvo mirties. Vėliau, gerokai po vyresniųjų brolių mirties tapo Vakarų Frankijos karaliumi (valdė 898–922 m.).
Valdymas
856–866 m. Liudvikas buvo Neustrijos karalius. 866 m. gavo valdyti Akvitaniją, bet buvo tuo nepatenkintas, nes faktiškai šią valstybę valdė Provanso grafas Bozonas Vjenietis, Karolio II Plikagalvio numylėtinis.
Po tėvo mirties Liudvikas 877 m. gruodžio 8 d. buvo karūnuotas Reimso arkivyskupo Hinkmaro (Hincmar). Tuo metu Liudvikas buvo vienintelis iš 4 Liudviko Plikagalvio sūnų, likęs gyvas po tėvo mirties. Antrą kartą 878 m. rugsėjį jį Trua mieste karūnavo popiežius , dalyvavęs ten vykusioje taryboje. Manoma, kad popiežius net siūlė imperatoriaus karūną. Rašoma, kad Liudvikas II Mikčius buvo fiziškai silpnas ir už savo tėvą gyveno tik 2 metais ilgiau.
Jo įtaka politikai buvo menka. Liudviką II aprašė taip: „paprastas ir malonus vyriškis, mėgęs taiką, teisingumą ir religiją“. Kitas karaliaus apibūdinimas: „stengėsi gauti paramą visų, kieno tik buvo įmanoma, tam dalino abatijas, grafystes ir viską, ko tik paprašydavo“. Tuo sukėlė dalies aristokratijos nepasitenkinimą, nes dalino jų valdas.
878 m. sukilo Gotijos markizas Bernaras (Bernard de Gothie), kuris nepripažino Liudviko II Mikčiaus valdžios ir laikė save lygiu karaliui. Liudvikas II, padedamas Neustrijos markizo Hugo Abato (Hugues l’Abbé), Provanso grafo Bozono, Tulūzos grafo Bernaro Plantveliu (Bernard Plantevelue) ir Oteno grafo Tjerio Iždininko (Thierry le Trésorier), maištą nuslopino. Didžiąją dalį buvusio Gotijos markizo Bernaro valdų atėmė ir išdalino. 878 m. jis perdavė Vilfredui Plaukuotajam (kat. Guifré I de Barcelona el Pilós) Barselonos, ir . Kaip tik maišto metu į Vakarų Frankiją buvo atvykęs popiežius Jonas VIII, kuris prisaikdino Liudviko II didikus, bažnyčios taryboje pasmerkė maištininkus ir po to dar sykį karūnavo Liudviką II. Savo ruožtu Liudvikas palaikė popiežių Joną VIII konflikte su Lambertu II.
Paskutinis jo politinis veiksmas buvo žygis prieš vikingus, kurie tada siaubė Europą. Žygyje jis susirgo ir 879 m. balandžio 9 ar 10 d. mirė, būdamas 32 m. Po jo mirties jo karalystės buvo padalintos jo sūnums Karlomanui ir Liudvikui. Liudviko II mirties metu jo sūnus Liudvikas III jau kelis mėnesius, remiamas Bozono Provansiečio ir Hugo Abato, pavadavo tėvą valdydamas karalystę.
Nuorodos
Liudvikas II Mikčius Gimė: 846 m. lapkričio 1 d. Mirė: 879 m. balandžio 10 d. | ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: (855–866 m.) | Akvitanijos karalius 866 m. rugsėjo 29 d. – 877 m. balandžio 10/12 d. | Po to: tuščias, po to (888–890 m. |
Prieš tai: Karolis II Plikagalvis (840–877 m.) | Prancūzijos karalius (Vakarų Frankijos karalius) 877 m. gruodžio 8 d. – 879 m. balandžio 10/12 d. | Po to: Karlomanas II (879–884 m.) ir (879–882 m.) |
Naujai sukurtas | 862–877 m. | Po to: (Teodebertas) (877–888 m.) |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvikas II Mikčius, Kas yra Liudvikas II Mikčius? Ką reiškia Liudvikas II Mikčius?
Liudvikas II Mikcius pranc Louis le Begue angl Louis the Stammerer g 846 m lapkricio 1 d m 879 m balandzio 10 d o veliau Vakaru Frankijos karalius Liudvikas II MikciuskaraliusKarolingu dinastijaGime 846 m lapkricio 1 d Mire 879 m balandzio 10 d 32 metai KompjenePalaidotas a sv Marijos baznycia Kompjene Tevas Karolis II PlikagalvisMotina Ermentruda OrleanieteSutuoktinis e Ansgarda Burgunde veliau Adelaida ParyzieteVakaru Frankijos karaliusKiti titulai Mo grafasValde 877 m spalio 6 d 879 m balandzio 10 d 1 metai Pirmtakas Karolis II PlikagalvisĮpedinisAkvitanijos karaliusValde 866 m rugsejo 29 d 879 m balandzio 10 d 12 metu PirmtakasĮpedinis Karlomanas IIVikiteka Liudvikas II MikciusBiografijaVyriausiasis Karolio II Plikagalvio ir Ermentrudos Orleanietes sunus 866 m is jaunesniojo brolio paveldejo Akvitanijos sosta o 877 m is tevo Vakaru Frankijos sosta Imperatoriumi karunuotas nebuvo Prancuzijos monarchu sistemoje laikomas Liudviku II pranc Louis II Zmonos ir vaikaiBuvo dukart vedes Pirmoji zmona Ansgarda Burgunde pranc Ansgarde de Bourgogne Su ja turejo 4 vaikus g 863 m veliau Vakaru Frankijos karalius Liudvikas III Karlomanas g 866 m veliau Vakaru Frankijos karalius Karlomanas II Hildegarda Hildegarde g 864 m Gizela Gisela 865 884 m Trua grafo Roberto pranc Robert Ier de Troyes zmona Antroji zmona Adelaida Paryziete pranc Adelaide de Paris Su ja turejo dukra ir pomirtinį sunu gimusį jau po jo mirties Ermentruda Ermentrude 875 914 m buvo Kunigundos Cunigunde motina Kunigunda tapo Vigericho is Bidgau pranc Wigeric de Bidgau zmona Abu jie tapo Liuksemburgieciu gimines veliau Liuksemburgieciu dinastijos pradininkais Karolis pranc Charles sunus gimes po tevo mirties Veliau gerokai po vyresniuju broliu mirties tapo Vakaru Frankijos karaliumi valde 898 922 m ValdymasLiudviko II Mikciaus karunacija 856 866 m Liudvikas buvo Neustrijos karalius 866 m gavo valdyti Akvitanija bet buvo tuo nepatenkintas nes faktiskai sia valstybe valde Provanso grafas Bozonas Vjenietis Karolio II Plikagalvio numyletinis Po tevo mirties Liudvikas 877 m gruodzio 8 d buvo karunuotas Reimso arkivyskupo Hinkmaro Hincmar Tuo metu Liudvikas buvo vienintelis is 4 Liudviko Plikagalvio sunu likes gyvas po tevo mirties Antra karta 878 m rugsejį jį Trua mieste karunavo popiezius dalyvaves ten vykusioje taryboje Manoma kad popiezius net siule imperatoriaus karuna Rasoma kad Liudvikas II Mikcius buvo fiziskai silpnas ir uz savo teva gyveno tik 2 metais ilgiau Jo įtaka politikai buvo menka Liudvika II aprase taip paprastas ir malonus vyriskis meges taika teisinguma ir religija Kitas karaliaus apibudinimas stengesi gauti parama visu kieno tik buvo įmanoma tam dalino abatijas grafystes ir viska ko tik paprasydavo Tuo sukele dalies aristokratijos nepasitenkinima nes dalino ju valdas 878 m sukilo Gotijos markizas Bernaras Bernard de Gothie kuris nepripazino Liudviko II Mikciaus valdzios ir laike save lygiu karaliui Liudvikas II padedamas Neustrijos markizo Hugo Abato Hugues l Abbe Provanso grafo Bozono Tuluzos grafo Bernaro Plantveliu Bernard Plantevelue ir Oteno grafo Tjerio Izdininko Thierry le Tresorier maista nuslopino Didziaja dalį buvusio Gotijos markizo Bernaro valdu ateme ir isdalino 878 m jis perdave Vilfredui Plaukuotajam kat Guifre I de Barcelona el Pilos Barselonos ir Kaip tik maisto metu į Vakaru Frankija buvo atvykes popiezius Jonas VIII kuris prisaikdino Liudviko II didikus baznycios taryboje pasmerke maistininkus ir po to dar sykį karunavo Liudvika II Savo ruoztu Liudvikas palaike popieziu Jona VIII konflikte su Lambertu II Paskutinis jo politinis veiksmas buvo zygis pries vikingus kurie tada siaube Europa Zygyje jis susirgo ir 879 m balandzio 9 ar 10 d mire budamas 32 m Po jo mirties jo karalystes buvo padalintos jo sunums Karlomanui ir Liudvikui Liudviko II mirties metu jo sunus Liudvikas III jau kelis menesius remiamas Bozono Provansiecio ir Hugo Abato pavadavo teva valdydamas karalyste NuorodosLiudvikas II MikciusKarolingaiGime 846 m lapkricio 1 d Mire 879 m balandzio 10 d Karaliskieji titulaiPries tai 855 866 m Akvitanijos karalius 866 m rugsejo 29 d 877 m balandzio 10 12 d Po to tuscias po to 888 890 m Pries tai Karolis II Plikagalvis 840 877 m Prancuzijos karalius Vakaru Frankijos karalius 877 m gruodzio 8 d 879 m balandzio 10 12 d Po to Karlomanas II 879 884 m ir 879 882 m Naujai sukurtas 862 877 m Po to Teodebertas 877 888 m