Šis straipsnis apie LDK kariuomenės dalinį Apie Lietuvos Respublikos 1919 1940 m kariuomenės dalinį panašiu pavadinimu s

Šis straipsnis apie LDK kariuomenės dalinį. Apie Lietuvos Respublikos (1919–1940 m.) kariuomenės dalinį panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas.

8-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų pulkas
Veikė	1789–1794
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Būstinė	Nesvyžius (1790) Černobylis (1791) Nesvyžius (1792) Plonskas (1793) Stalovičai (1793)
Mūšiai	Myriaus mūšis Zelvos mūšis Lietuvos Brastos mūšis Salų mūšis
Vadovybė
Formalus vadas	Karolis Stanislovas Radvila
Pulko vadas	Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila Severinas Rževuskis

8-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų pulkas (Radvilų pėstininkų pulkas, lenk. 8 Regiment Pieszy Domu Radziwiłłów) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, pėstininkų pulkas, veikęs 1789–1794 m. Pulkas buvo suformuotas privačių Radvilų karinių dalinių pagrindu, jo globėjais (šefais) buvo Radvilų šeima, todėl pulkas paprastai vadinamas 8-uoju Radvilų šeimos pėstininkų pulku.

Organizacija, formavimas ir raida

8-asis LDK pėstininkų pulkas buvo įkurtas 1789 m. rugsėjo 7 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu. Tuo pačiu nutarimu pulkui buvo suteiktas Radvilų vardas, jo formaliu vadu (šefu) paskirtas Vilniaus vaivada Karolis Radvila, kuriam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis bei numatyta, kad taikos metu pulkas bus dislokuotas Naugarduko vaivadijoje. Pulkas buvo suformuotas iki 1790 m. kovo 1 d. Pulko pagrindu tapo Radvilų milicijos dalinių kariai, dažniausiai dislokuoti Nesvyžiuje. Keli jaunesni karininkai buvo pervesti iš Karūnos (Lenkijos) pėstininkų priešakinės sargybos dalinių.

Pulko įsteigimo nutarimas originaliame dokumente aprašomas taip:

„Kadangi jo didenybė Vilniaus vaivada kunigaikštis Karolis Radvila, kartodamas savo didžiųjų pirmtakų darbus tėvynėje ir žymus savo uolumu bendram gėriui, savo lėšomis pilnai ir tvarkingai iškėlė vieną pėstininkų pulką, tai priėmus karinės komisijos įstatymą ir dabartinėje <Seimo> sesijoje kariuomenę pertvarkius į išlaikomą iš valstybės iždo, nuo kitų, tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimtųjų metų kovo mėnesio pirmos dienos pulkas bus pilnai aprūpintas uniformomis, ginklais ir visais lauko reikmenimis, jam bus priskirta po dvi bronzines lauko patrankas kiekvienam šio pulko batalionui; todėl Mes, Karaliaus, bendru konfederacijos valstybių sutikimu su dėkingumu priimame šią auką, norime ją turėti, <įsakome> kad minėtas pulkas tuoj pat būtų įtrauktas į Lietuvos kariuomenę.

1793 m. kovo mėn. LDK Generalinė konfederacija (Targovicos konfederacija) perėmė vadovavimą pulkui. Pamėginus suformuoti pilną pulką paaiškėjo, kad iki pilnos sudėties pagal etatų sąrašą trūko 629 „galvų“. Po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo pulko dislokacijos vietas okupavo Rusijos Imperija, o vadovavimą pulkui perėmė Rusijos valdžia. Nemaža dalis pulko karių buvo pašaukti į Rusijos kariuomenę arba demobilizuoti. Nepaisant to, LDK karinė komisija 1793 m. gegužės mėnesį trijų mėnesių darbo užmokesčio lentelėje už laikotarpį nuo 1793 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. 8-ajam pulkui numatė finansavimą tarsi jis būtų pilnai sukomplektuotas. Tik birželio mėnesį pulko etatų sąrašas buvo pakoreguotas iki 100 žmonių. Panašu, kad tuometinė karinė valdžia nebuvo nusiteikusi visiškai išformuoti pulko. 1793 m. liepos mėn. ataskaitose numatyti 752 karių etatai, nors iš tiesų pulke buvo tik 71 karys. Tačiau 1794 m. vasario 15 d. ataskaitoje pulko pajėgos buvo nurodytos – 798 kariai (iš tikrųjų užimti buvo tik 97 etatai). Iš šių duomenų negalima nustatyti ar šis dalinys iš tiesų buvo išformuotas. Pirmasis išsamiau šį klausimą tyrinėjęs lenkų istorikas B. Gembarževskis išvadą formuluoja taip:

pulkas ištirpo 1794 m. sausį, atsinaujino 1794 m. balandį.

Machynia, Rakutis ir Srzednickis pulko dydį aprašo taip: Jį sudarė 2 batalionai po 4 kuopas (likę 8 lietuvių pėstininkų pulkai turėjo tik po vieną batalioną). Dalinio pajėgos 1792 m., kai Lietuvos kariuomenę perėmė Targovicos konfederacija, buvo 1440 karių etatų, o praktiškai – 710.1794 m. balandį pulkas buvo formaliai išformuotas, tačiau faktiškai jo sudėtyje buvo 97 kariai.

Pulko uniformų spalva

Kosciuškos sukilimo metu pulko kariai dėvėjo tamsiai žalius uniforminius švarkus su tamsiai raudonos spalvos atlapais ir sidabrinėmis sagomis.

Pulko kariai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti).

Visą karininkų štabą sudarė 38 žmonės. Be pulko šefo ir pulko felčerio, pulko vadovybę sudarė pulkininko laipsnį turėjęs faktinis pulko vadas, pulkininkas leitenantas, du majorai, trys kapitonai – kuopų vadai, trys štabo kapitonai, pulko intendantas, revizorius, aštuoni leitenantai, devyni antrieji (jaunesnieji) leitenantai (įskaitant adjutantus) ir devyni praporščikai (vėliavininkai), įskaitant adjutantus).

Didžiausias personalo skaičius siekė 1 295 asmenis.

Pulko šefai (nominalūs vadai):

Kunigaikštis Karolis Stanislovas Radvila (Vilniaus vaivada, generolas leitenantas: nuo 1789 m. rugsėjo 17 d. iki mirties 1790 m.);
Severinas Rževuskis.

Pulkininkai (faktiniai pulko vadai):

Kunigaikštis Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila;
pulkininkas leitenantas Severynas Rževuskis (1790 m. kovo 1 d.);
Dominykas Dederko (1792).

Dislokacijos vietos

Nors buvo suformuotas Radvilų privačių karinių dalinių pagrindu ir buvo numatytas dislokuoti Radvilų valdose Nesvyžiuje, savo egzistavimo laikotarpiu pulkas keletą kartų keitė dislokacijos vietas:

Nesvyžius (1790 m.);
Černobylis (1791 m.);
Nesvyžius (1792 m.);
Plonskas (1793 m.);
Stalovičai (1793 m.).

Pulko kovos

8-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo 7-ojo ATR ir Rusijos karo (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karo) mūšiuose. Pulko likučiai taip pat dalyvavo ir 1794 m. karo (Kosciuškos sukilimo) mūšiuose.

Mūšiai ir susirėmimai:

Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
Zelvos mūšis (1792 m. liepos 4 d.),
(1792 m. liepos 11 d.),
Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. liepos 23 d.) i
Salų mūšis (1794 m. birželio 25 d.).

Bibliografija

Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa, Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Išnašos

Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 456.
Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 35.
Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 459.
Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XVII.
Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXIV.
Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie.

[:0-1] Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 456.

[:1-2] Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 35.

[:2-3] Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 459.

[:3-4] Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XVII.

[5] Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXIV.

[6] Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie.