Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos apgultisPriklauso Septynerių metų karasData 1757 m birželio 30 liepos 5 d Vieta KlaipėdaRezultatas Rusijos paj
1757 m. Klaipėdos apsiaustis
| Klaipėdos apgultis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Septynerių metų karas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Prūsijos karalystė | Rusijos imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| von Rummel von Winterfeldt | Valrunt | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| Land Regiment 2 Polentz: 800 karių, 80 pabūklų 2 bataljonai šauktinių | 1 brigada: 8 pėstininkų bataljonai, 500 kazokų: Uglickio (2 bataljonai) Suzdalės (2 bataljonai) Viatkos (2 bataljonai) Černigovo (2 bataljonai) 2 brigada (6 pėstininkų bataljonai, 1 husarų pulkas) Vologdos (2 bataljonai) Kegsholmo (2 bataljonai) Azovo (2 bataljonai) Moldovos husarų 3 brigada (Treydenas) (8 pėstininkų bataljonai, viso 5 500 karių) Nižgorodo (2 bataljonai) Muromo (2 bataljonai) Troitsko (2 bataljonai) Permės (2 bataljonai) Krasnočekovo kavalerija (2 000 kazokų, 3765 žirgų) Dono kazokai (4 pulkai) Apsiausties artilerija (Notgeifler): 22 pabūklai (trys 5 svarų mortyros, 4 haubicos, pulko artilerija (40 bataljono pabūklų) Laivynas: bombardų laivai: "Wachmeister", "Selafail", "Prams", "Olifant", "Dikiy Byk", kanonierinės valtys: "Donder", "Jupiter", "Rak" linijiniai laivai "Revel", "Schlusselburg", "Moskva", "Varakhail", "Polnočny Orel", "Nataliya", fregatos "Archangel Michail", "Rossiya", "Korsar" Viso: 16 tūkst. - 20 tūkst. | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Neužfiksuota | 25 | ||||||
1757 m. Klaipėdos apsiaustis – 1757 m. birželio 30 – liepos 5 d., Septynerių metų karo metu įvykęs Prūsijos ir Rusijos karinių pajėgų susirėmimas dėl Klaipėdos miesto, miesto , pasibaigusi Rusijos pajėgų pergale.
Priešistorė
1757 m. didelė Rusijos kariuomenė iš Livonijos per nusilpusią Abiejų Tautų Respubliką patraukė į Prūsiją. Dalis pajėgų – Saltykovo brigada – jūra iš Revelio (Talinas) persikėlė į Libau (Liepoja). Birželio 1 d. rusų pajėgos pasiekė Pianicą (neidentifikuota vietovė), birželio 13 pasiekė Durbiną (greičiausiai – Durbę), birželio 20 d. – pasiekė Oberartou ir Ruzau (neidentifikuotos vietovės), birželio 21 d. – Gruobinią, birželio 23 d. – pasiekė Būtingę.
Klaipėdos tvirtovė
Klaipėdos įtvirtinimus sudarė pilis ir 5 bastionais apsuptas miestas. Trys iš šių bastionų nebuvo visiškai uždari. Citadelė – Klaipėdos pilis – buvo apsupta dar keturiais bastionais ir 25 m. pločio grioviu. Įtvirtinimų būklė buvo labai prasta. Miestas buvo apsuptas medinių priemiesčių, kas gynėjams apsunkino puolančių priešų stebėjimą ir apšaudymą.
Tvirtovei vadovavo pulkininkas leitenantas Rumelis (vok. Rummel), pavaduotojas – kapitonas fon Vinterfeldas (vok. von Winterfeldt). Gynėjai neturėjo laiko pilnai sutvarkyti įtvirtinimų, tačiau jiems pavyko sudeginti priemiesčius (žr. 1757 m. Klaipėdos gaisras) ir taip parengti mūšio lauką.
Tvirtovės ganizoną sudarė 800 karių dydžio teritorinis pėstininkų pulkas (vok. Land Regiment 2 Polentz). Iš 16 pulko karininkų, 3 buvo daugiau nei 90 m. amžiaus, o 4 – negalėjo atsikelti iš lovos. Gynėjams pavyko mobilizuoti apie 800 vietos valstiečių. Tvirtovėje buvo apie 80 pabūklų, tačiau tik 24 artileristai.
Apsiaustis
1757 m. birželio 28 d. į Kuršių įlanką įplaukė iš 4 bombardų laivų ir 2 kanonierinių valčių sudaryta Rusijos , vadovaujama kapitono Valrunto. Birželio 29 d. Rumelis įsakė pašalinti laivavedybos ženklus, taip tikėdamasis sukliudyti užpuolikų judėjimą. Birželio 30 d. 6:00 val. Valruntas paragino Klaipėdos gynėjus pasiduoti ir, nesulaukęs atsakymo, pradėjo miesto ir tvrtovės apšaudymą. Tai buvo pirmasis rusų ir prūsų susišaudymas Septynerių metų kare. Tą pačia dieną 1 (vadas – generolas leitenantas Ivanas Salytkovas) ir 2 brigados (vadas – generolas leitenantas Manteuffel-Zöge) forsavo Dangę į šiaurės rytus nuo miesto ir įsitvirtino pietinėse miesto apylinkėse. Treideno vadovaujama 3 brigada įsitvirtino šiaurinėje miesto dalyje. Ketvirtasis Dono kazokų pulkas įsitvirtino pietuose. Nedidelis – 500 kazokų ir 200 husarų pulkas buvo išsiųstas į Palangą su užduotimi apsaugoti ariegardą.
Naktį iš birželio 30 į liepos 1 d., degant gynėjų padegtiems priemiesčiams, Fermoras pasiuntė tūkstantį darbininkų, dengiamų grenadierių dalinio, davęs užduotį įrengti artilerijos pozicijas apie 1300 m. atstumu nuo „Prūsijos“ (vok. “Preussen”) bastiono. Šiose pozicijose rusai dislokavo tris penkių svarų mortyras ir 4 haubicas.
Liepos 1 d., 6:00 rusų mortyros pradėjo miesto apšaudymą, kuris stabiliai tęsėsi 24 valandas. Viso buvo iššauta 136 sviediniai. Apie 8 valandą vakaro miestą apšaudyti pradėjo visi 4 rusų bombardų laivai – „Jelefant“, „Dondier“, „Dziki Byk“, „Jupiter“. Užfiksuota, kad 144 bombos pateikė į miestą, dar 140 – į tvirtovę.
Liepos 2 d. Fermoro inžinieriai pastatė tiltą per Dangę. Dienos pabaigoje į tvirtovę iššautų bombų skaičius pasiekė 986. Liepos 3-4 d. prie Remelshofe (Bachmano dvaras) įsitvirtinusios 1-osios rusų brigados prisijungė du 2-osios brigados pulkai. Liepos 4 d. Rumelis paprašė Fermoro leidimo išsiųsti kurjerį pas vyriausiąjį Prūsijos pajėgų vadą feldmaršalą Lehvaldą (vok. Lehwaldt). Antrą valandą pu pietų rusų iššautų bombų skaičius pasiekė 2405.
Liepos 5 d. rusai apšaudymą pradėjo 2 val. nakties. 4 val ryto Rumelis įsakė iškelti baltą vėliavą. Nors nuo apšaudymu žuvo tik keletas įgulos karių bei miestiečių, jie negalėjo toliau kentėti apšaudymo. Po ilgų derybų rusai sutiko leisti tvirtovės įgulai pasitraukti su ginklais ir maisto atsargomis penkių dienų kelionei. Netrukus paaiškėjo, kad šias garantijas rusai teikė tik prūsų kariams, tačiau ne mobilizuotiems vietos gyventojams. Savo žodžio rusai nesilaikė, besitraukiantys kariai buvo apiplėšti, verčiami prisijungti prie rusų pajėgų.
Pasekmės
Mūšio metu rusai neteko 25 karių žuvusiais ir sužeistais. Prūsų kariuomenės ir vietos gyventojų nuostoliai nebuvo užfiksuoti, tačiau teigiama, kad jie nebuvo dideli.
Rusų užimto miesto gubernatoriumi buvo paskirtas brigados vadas Treidenas. Jis iš karto įsakė pradėti įtvirtinimų atkūrimo darbus. Miesto įgula tapo Permės pėstininkų pulkas. Pagalbiniai darbai buvo pavesti Keksholmo pulkui.
Klaipėdos užėmimas išsprendė svarbą Rusijos kariuomenės logistikos problemą: užėmę miestą jie galėjo įkurti atraminę tvirtovę, kurią galėjo saugiai aprūpinti jūra ir sausuma. Klaipėda buvo naudojama kaip Aprachino armijos tiekimo bazė.
Liepos 22 d. Fermoro vadovaujamos pajėgos išžygiavo iš Klaipėdos į Tilžę, kurią pasiekė liepos 29 d. Klaipėdoje liko trys Riazanės brigados pulkai.
Miesto gyventojai buvo priversti prisiekti ištikimybę Rusijos imperatorei Jekaterinai Didžiąjai. Po šio mūšio Klaipėdą rusai valdė 7 metus – iki 1763 m.
Šaltiniai
- (LT) Elertas, Dainius, 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas, Lietuvos jūrų muziejus, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 (DE) Geschichte des siebenjahrige Krieges in einer Reihe von Vorlesungen, Preussiche grossen Generlastbs, t. 1, Berlin 1824.
- (DE) Gieraths: Die Kampfhandlungen der Brandenburgische-preussischen Armee, Berlin 1964.
- (DE) Grosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II: Die Kriege Friedrichs des Grossen, Part 3 Der siebenjährige Krieg 1756–1763, Vol. 4 Groß-Jägersdorf und Breslau, Berlin, 1902, pp. 68-69
- (DE) Jany, K.: Geschichte der Königlisch Preussischen Armee bis zum Jahre 1807, t. 2, Berlin 1929.
- (DE) Masslowski, D. F.: Des Siebenjährige Krieges nach Russischer Darstellung, T. 1, trans by A. Drygalski, Berlin 1888.
- (DE) Tempelhof, G. F.: Geschichte des siebenjahrige Krieges in Deutschland, Berlin 1783
- (PL) Wojciech, Stanisław Mikuła: Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie 1997, nr.2
- (PL) Wrzosek, M.: Kampania 1757 roku w Prusach Wschodnich // Studia i Materiały do Historii Wojskowości, t. V 1960.
Išnašos
- Grosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II: Die Kriege Friedrichs des Grossen, Part 3 Der siebenjährige Krieg 1756–1763, Vol. 4 Groß-Jägersdorf und Breslau, pp. 68-69
- Elertas, Dainius, 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas, Lietuvos jūrų muziejus, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1
- Wojciech, Stanisław Mikuła: Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie 1997, nr.2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1757 m. Klaipėdos apsiaustis, Kas yra 1757 m. Klaipėdos apsiaustis? Ką reiškia 1757 m. Klaipėdos apsiaustis?
Klaipedos apgultisPriklauso Septyneriu metu karasData 1757 m birzelio 30 liepos 5 d Vieta KlaipedaRezultatas Rusijos pajegu pergaleKonflikto salysPrusijos karalyste Rusijos imperijaVadovai ir kariniai vadaivon Rummel von Winterfeldt ValruntPajegosLand Regiment 2 Polentz 800 kariu 80 pabuklu 2 bataljonai sauktiniu 1 brigada 8 pestininku bataljonai 500 kazoku Uglickio 2 bataljonai Suzdales 2 bataljonai Viatkos 2 bataljonai Cernigovo 2 bataljonai 2 brigada 6 pestininku bataljonai 1 husaru pulkas Vologdos 2 bataljonai Kegsholmo 2 bataljonai Azovo 2 bataljonai Moldovos husaru 3 brigada Treydenas 8 pestininku bataljonai viso 5 500 kariu Nizgorodo 2 bataljonai Muromo 2 bataljonai Troitsko 2 bataljonai Permes 2 bataljonai Krasnocekovo kavalerija 2 000 kazoku 3765 zirgu Dono kazokai 4 pulkai Apsiausties artilerija Notgeifler 22 pabuklai trys 5 svaru mortyros 4 haubicos pulko artilerija 40 bataljono pabuklu Laivynas bombardu laivai Wachmeister Selafail Prams Olifant Dikiy Byk kanonierines valtys Donder Jupiter Rak linijiniai laivai Revel Schlusselburg Moskva Varakhail Polnocny Orel Nataliya fregatos Archangel Michail Rossiya Korsar Viso 16 tukst 20 tukst NuostoliaiNeuzfiksuota 25 1757 m Klaipedos apsiaustis 1757 m birzelio 30 liepos 5 d Septyneriu metu karo metu įvykes Prusijos ir Rusijos kariniu pajegu susiremimas del Klaipedos miesto miesto pasibaigusi Rusijos pajegu pergale Priesistore1757 m didele Rusijos kariuomene is Livonijos per nusilpusia Abieju Tautu Respublika patrauke į Prusija Dalis pajegu Saltykovo brigada jura is Revelio Talinas persikele į Libau Liepoja Birzelio 1 d rusu pajegos pasieke Pianica neidentifikuota vietove birzelio 13 pasieke Durbina greiciausiai Durbe birzelio 20 d pasieke Oberartou ir Ruzau neidentifikuotos vietoves birzelio 21 d Gruobinia birzelio 23 d pasieke Butinge Klaipedos tvirtoveKlaipedos įtvirtinimus sudare pilis ir 5 bastionais apsuptas miestas Trys is siu bastionu nebuvo visiskai uzdari Citadele Klaipedos pilis buvo apsupta dar keturiais bastionais ir 25 m plocio grioviu Įtvirtinimu bukle buvo labai prasta Miestas buvo apsuptas mediniu priemiesciu kas gynejams apsunkino puolanciu priesu stebejima ir apsaudyma Tvirtovei vadovavo pulkininkas leitenantas Rumelis vok Rummel pavaduotojas kapitonas fon Vinterfeldas vok von Winterfeldt Gynejai neturejo laiko pilnai sutvarkyti įtvirtinimu taciau jiems pavyko sudeginti priemiescius zr 1757 m Klaipedos gaisras ir taip parengti musio lauka Tvirtoves ganizona sudare 800 kariu dydzio teritorinis pestininku pulkas vok Land Regiment 2 Polentz Is 16 pulko karininku 3 buvo daugiau nei 90 m amziaus o 4 negalejo atsikelti is lovos Gynejams pavyko mobilizuoti apie 800 vietos valstieciu Tvirtoveje buvo apie 80 pabuklu taciau tik 24 artileristai Apsiaustis1757 m birzelio 28 d į Kursiu įlanka įplauke is 4 bombardu laivu ir 2 kanonieriniu valciu sudaryta Rusijos vadovaujama kapitono Valrunto Birzelio 29 d Rumelis įsake pasalinti laivavedybos zenklus taip tikedamasis sukliudyti uzpuoliku judejima Birzelio 30 d 6 00 val Valruntas paragino Klaipedos gynejus pasiduoti ir nesulaukes atsakymo pradejo miesto ir tvrtoves apsaudyma Tai buvo pirmasis rusu ir prusu susisaudymas Septyneriu metu kare Ta pacia diena 1 vadas generolas leitenantas Ivanas Salytkovas ir 2 brigados vadas generolas leitenantas Manteuffel Zoge forsavo Dange į siaures rytus nuo miesto ir įsitvirtino pietinese miesto apylinkese Treideno vadovaujama 3 brigada įsitvirtino siaurineje miesto dalyje Ketvirtasis Dono kazoku pulkas įsitvirtino pietuose Nedidelis 500 kazoku ir 200 husaru pulkas buvo issiustas į Palanga su uzduotimi apsaugoti ariegarda Naktį is birzelio 30 į liepos 1 d degant gyneju padegtiems priemiesciams Fermoras pasiunte tukstantį darbininku dengiamu grenadieriu dalinio daves uzduotį įrengti artilerijos pozicijas apie 1300 m atstumu nuo Prusijos vok Preussen bastiono Siose pozicijose rusai dislokavo tris penkiu svaru mortyras ir 4 haubicas Liepos 1 d 6 00 rusu mortyros pradejo miesto apsaudyma kuris stabiliai tesesi 24 valandas Viso buvo issauta 136 sviediniai Apie 8 valanda vakaro miesta apsaudyti pradejo visi 4 rusu bombardu laivai Jelefant Dondier Dziki Byk Jupiter Uzfiksuota kad 144 bombos pateike į miesta dar 140 į tvirtove Liepos 2 d Fermoro inzinieriai pastate tilta per Dange Dienos pabaigoje į tvirtove issautu bombu skaicius pasieke 986 Liepos 3 4 d prie Remelshofe Bachmano dvaras įsitvirtinusios 1 osios rusu brigados prisijunge du 2 osios brigados pulkai Liepos 4 d Rumelis paprase Fermoro leidimo issiusti kurjerį pas vyriausiajį Prusijos pajegu vada feldmarsala Lehvalda vok Lehwaldt Antra valanda pu pietu rusu issautu bombu skaicius pasieke 2405 Liepos 5 d rusai apsaudyma pradejo 2 val nakties 4 val ryto Rumelis įsake iskelti balta veliava Nors nuo apsaudymu zuvo tik keletas įgulos kariu bei miestieciu jie negalejo toliau kenteti apsaudymo Po ilgu derybu rusai sutiko leisti tvirtoves įgulai pasitraukti su ginklais ir maisto atsargomis penkiu dienu kelionei Netrukus paaiskejo kad sias garantijas rusai teike tik prusu kariams taciau ne mobilizuotiems vietos gyventojams Savo zodzio rusai nesilaike besitraukiantys kariai buvo apiplesti verciami prisijungti prie rusu pajegu Pasekmes1757 m rusu zygio į Prusija zemelapis Musio metu rusai neteko 25 kariu zuvusiais ir suzeistais Prusu kariuomenes ir vietos gyventoju nuostoliai nebuvo uzfiksuoti taciau teigiama kad jie nebuvo dideli Rusu uzimto miesto gubernatoriumi buvo paskirtas brigados vadas Treidenas Jis is karto įsake pradeti įtvirtinimu atkurimo darbus Miesto įgula tapo Permes pestininku pulkas Pagalbiniai darbai buvo pavesti Keksholmo pulkui Klaipedos uzemimas issprende svarba Rusijos kariuomenes logistikos problema uzeme miesta jie galejo įkurti atramine tvirtove kuria galejo saugiai aprupinti jura ir sausuma Klaipeda buvo naudojama kaip Aprachino armijos tiekimo baze Liepos 22 d Fermoro vadovaujamos pajegos iszygiavo is Klaipedos į Tilze kuria pasieke liepos 29 d Klaipedoje liko trys Riazanes brigados pulkai Miesto gyventojai buvo priversti prisiekti istikimybe Rusijos imperatorei Jekaterinai Didziajai Po sio musio Klaipeda rusai valde 7 metus iki 1763 m Saltiniai LT Elertas Dainius 1757 m birzelio 29 liepos 5 d Klaipedos tvirtoves puolimo planas Lietuvos juru muziejus Muziejininku darbai ir įvykiu kronika 2010 1 DE Geschichte des siebenjahrige Krieges in einer Reihe von Vorlesungen Preussiche grossen Generlastbs t 1 Berlin 1824 DE Gieraths Die Kampfhandlungen der Brandenburgische preussischen Armee Berlin 1964 DE Grosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II Die Kriege Friedrichs des Grossen Part 3 Der siebenjahrige Krieg 1756 1763 Vol 4 Gross Jagersdorf und Breslau Berlin 1902 pp 68 69 DE Jany K Geschichte der Koniglisch Preussischen Armee bis zum Jahre 1807 t 2 Berlin 1929 DE Masslowski D F Des Siebenjahrige Krieges nach Russischer Darstellung T 1 trans by A Drygalski Berlin 1888 DE Tempelhof G F Geschichte des siebenjahrige Krieges in Deutschland Berlin 1783 PL Wojciech Stanislaw Mikula Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej Komunikaty Mazursko Warminskie 1997 nr 2 PL Wrzosek M Kampania 1757 roku w Prusach Wschodnich Studia i Materialy do Historii Wojskowosci t V 1960 IsnasosGrosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II Die Kriege Friedrichs des Grossen Part 3 Der siebenjahrige Krieg 1756 1763 Vol 4 Gross Jagersdorf und Breslau pp 68 69 Elertas Dainius 1757 m birzelio 29 liepos 5 d Klaipedos tvirtoves puolimo planas Lietuvos juru muziejus Muziejininku darbai ir įvykiu kronika 2010 1 Wojciech Stanislaw Mikula Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej Komunikaty Mazursko Warminskie 1997 nr 2