Pavieto žemės teismas

Pavieto žemės teismas – nuo 1566 iki 1831 metų LDK veikę bajorų teismai.

Teismų reforma, pradėta 1564 m. , užbaigta 1566 m. priėmus II LDK statutą. 1794 m. prie žemės teismo prijungti kiti paviete veikę teismai. Po 1831 m. sukilimo teismai perorganizuoti į apskričių teismus.

Sudarymo tvarka

Žemės teismo pareigūnus – teisėją (lenk. sędzia ziemski), (lenk. podsędek) bei raštininką (lenk. pisarz ziemski) – iki gyvos galvos skirdavo valdovas, pasirinkdamas iš keturių kandidatų, kuriuos siūlė patys pavieto bajorai, specialiai ta proga šaukiamuose rinkiminiuose seimeliuose.

Pagal II LDK statutą (1566) paskirtojo pareigūno paaukštinimo pareigose atveju bajorai galėjo siūlyti tik vieną kandidatą, kuris turėjo būti patvirtintas valdovo.

Darbo tvarka

Teismas rinkosi į tris sesijas (LDK statuto numatytą dieną) per metus – vasarą, rudenį ir žiemą:

• Švč. Trejybės sesija – prasidėdavo praėjus pirmajam sekmadieniui po Sekminių (apytiksliai gegužės pabaigoje – birželį)
• Šv. Mykolo sesija – prasidėdavo rugsėjo 29 d. – po Mykolinių
• Trijų Karalių sesija – prasidėdavo sausio 7 d. – po Trijų Karalių šventės

Kiekviena sesija trukdavo tol, kol išspręsdavo visas bylas, tačiau dažniausiai apie tris savaites.

Bylų teismingumas

Teismas sprendė civilines ir baudžiamąsias bylas, išskyrus ginčus dėl žemės ribų, kuriuos sprendė vienasmenis , bei baudžiamąsias bylas, kurios nebuvo priskirtos išimtinei ar kitų teismų kompetencijai.

Kitos funkcijos

Pavieto žemės teismas vykdė ir notarines funkcijas – į teismo knygas įrašydavo testamentus, dvarų inventorius, turto pirkimo-pardavimo, įkeitimo sutartis ir kitus. Šie išrašai įgydavo teisinę galią.

Teismo pareigūnai turėjo aukštą rangą pavieto pareigūnų hierarchijoje (nes tiesiogiai bajorų išrinkti), dažnai dalyvavo sprendžiant ir kitus pavieto reikalus. Su jais dažnai savo veiksmus derindavo bei tardavosi kiti pavietų pareigūnai – maršalka, vėliavininkas, vaiskis.

Kilus abejonių dėl pavieto seimelio sušaukimo laiko ir vietos pareigūnai (jų kompetencijai priklausė seimelių organizavimas) koordinuodavo savo sprendimus su žemės teismo pareigūnais, kaip turinčiais didesnį autoritetą.

Pavieto žemės teismai šiuolaikinėje Lietuvos teritorijoje

Šiuolaikinės Lietuvos teritorijos klausimus spręsdavo šie LDK pavietų žemės teismai:

Trakų vaivadija:

• Gardino pavieto žemės teismas
• Kauno pavieto žemės teismas
• Trakų pavieto žemės teismas
• Upytės pavieto žemės teismas

Vilniaus vaivadija:

• Ašmenos pavieto žemės teismas
• Breslaujos pavieto žemės teismas
• Lydos pavieto žemės teismas
• Vilkmergės pavieto žemės teismas
• Vilniaus pavieto žemės teismas

Žemaičių seniūnija:

• Žemaitijos žemės teismas

Šaltiniai

1. Zakrzewski A. Ograniczenie przez sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego monarszego prawa mianowania urzędników sądowych, XVII–XVIII w. // Lietuvos valstybė XII–XVIII a. Vilnius, 1997, p. 174.

Nuorodos

• Vidaus reikalų istorija. 3 skyrius. Lietuvos valdymas Abiejų Tautų Respublikoje Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto.
• Darius Vilimas, LDK pavietų žemės teismų pareigūnai 1566–1588 m. (pirmoji pavietų bajoriškųjų juristų karta) Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
• Marytė Elena Tarvydienė, Žemėtvarkos pagrindai^{[neveikianti nuoroda]}