Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemaičių lietuviškasis sąjūdis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemaičių lituanistinis sąjūdis – kultūrinis daugiausia iš Žemaitijos kilusių lietuvių inteligentų, kurių nemaža dalis buvo bajorai, sąjūdis XIX a. I pusėje, kurio tikslas buvo kultūrinis lietuvių atgimimas, pasirengimas socialinėms reformoms ir politiniam išsivadavimui. Žemaičių lietuviškasis sąjūdis laikytinas pirmuoju tautinio lietuvių atgimimo ir lietuvių tautinio sąjūdžio etapu.
Žemaičių inteligentų grupės ir jų veikla iki 1830–1831 m. sukilimo
Žemaičių lietuviškasis sąjūdis formavosi kaip atskirų, dažnai didikų mecenatystės būdu išlaikomų, sava kultūra besirūpinančių intelektualų grupių veiklos padarinys. Jo pradžia yra būtent Žemaitijoje ir turėtų būti siejama su Juozapo Arnulfo Giedraičio aplinka. Šiai aplinkai priklausė tokie lietuvių kultūroje žinomi žmonės kaip Antanas Klementas ir Dionizas Poška. Pats Juozapas Arnulfas Giedraitis domėjosi lietuvių kultūra, 1806 m. išvertė į lietuvių kalbą evangelijas, o 1816 m. visą Naująjį Testamentą. Buvo bandyta versti ir pasaulietinę literatūrą. 1809 m. Giedraitis vertė į lietuvių kalbą Torkvato Tasso kūrybą. Kiek vėliau susiformuoja žemaičių literatų, palaikiusių tarpusavio ryšius, grupė. Jai priklausė Dionizas Poška ir ekscentrikas poliglotas . 1824 m. D. Poška parašo, o 1829 m. lenkų kalba Varšuvoje atspausdina publicistinį darbą „Kaimiečio artojo mąstymai“, kur kelia mintis apie būtinumą mokytis Lietuvos istorijos ir rašyti darbus apie Lietuvos istoriją. D. Poška rūpinosi užmegzti ryšius su Vilniaus universiteto profesoriais J. Lobojka ir J. Leleveliu, žinomu Lietuvos teisės tyrinėtoju T. Čackiu. XIX a. 3 dešimtmetyje aktyviausiai veikia Vilniuje susibūrusių žemaičių, universiteto studentų grupė. 1822–1823 mokslo metais Vilniaus universitete studijavo 78 studentai iš Žemaitijos, t. y., beveik dešimtadalis visų studentų. Aktyvios lietuviškos kultūrinės veiklos lyderiais laikytini Kajetonas Nezabitauskis, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir grafas Jurgis Pliateris. 1824 m. Kajetonas Nezabitauskis išspausdina greitai išpopuliarėjantį lietuvių (žemaičių) kalbos elementorių. Jis ir vėliau sielojasi, kad yra tokių, kurie, tik paminėjus kelis žemaitiškus žodžius, ar nuraustą ar nusijuokią, o kiti jaučia pasibjaurėjimą, nors nė vienas protingas žmogus čia negalėsiąs rasti nieko juokingo ar bjauraus. Tai tipiška savo gimtąją kalbą puoselėti raginančio tautinio judėjimo atstovo pozicija, XIX a. sutinkama daugelyje pavergtų tautų. K. Nezabitauskis kėlė ir žurnalo leidimo žemaičių kalba planus, bet jie liko nerealizuoti.
Žemaičių aktyvistai 1831–1863 m.
Vilniaus universiteto uždarymas ir 1830–1831 m. sukilimo nesėkmė išblaškė ir žemaičių intelektualus. Bet ir po sukilimo jų veikla buvo tęsiama. 1835 m. į Peterburgą atvykus S. Daukantui, apie jį vėl susitelkia eilė kitų Lietuvos patriotų. Tarp jų – I. Onacevičius, V. Anastasevičius, J. Križanauskis ir kt. 1842 m. į Peterburgo žemaičių būrelio veiklą įsijungia ir Motiejus Valančius. Būtent būrelio idėjų veikiamas M. Valančius parengė Žemaičių vyskupystės istoriją lietuvių kalba. Šis darbas aiškiai buvo įtakotas S. Daukanto veikalų iš Lietuvos istorijos, su kurių rankraščiais M. Valančius buvo supažindintas. M. Valančiui nuo 1845 m. pabaigos įsikūrus Varniuose, lietuviškosios kultūros vystymo entuziastai ėmė telktis Varniuose. Tapęs Žemaičių vyskupu M. Valančius pasikvietė į Varnius ir S. Daukantą. Seni bendražygiai čia susipyko, greičiausiai dėl skirtingų veiklos prioritetų(M. Valančiui svarbiausia buvo katalikų bažnyčia, o bažnyčios lietuviškumas ir mokymas lietuvių kalba buvo daugiau pastoracijos priemonė o S. Daukantui pirmiau visko buvo lietuviškoji kultūra ir jos ugdymas), nors visos konflikto aplinkybės taip ir yra neišaiškintos dėl šaltinių stokos. Nepaisant S. Daukanto pasitraukimo Valančius neapleidžia ir lietuviškos veiklos, 1859 m. yra siekiama gauti leidimą leisti lietuvių kalba laikraštį „Pakeleivingas“. Šie siekimai susiduria su Rusijos biurokratinės mašinos įtarumu ir žlunga. Be ryškiausių šio laikmečio figūrų lietuvių kultūros vystymu rūpinasi ir keli kiti asmenys, kurie turi kiek mažiau galimybių organizuotam kolektyviniam veikimui. Iš tokių minėtinas Liudvikas Adomas Jucevičius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemaičių lietuviškasis sąjūdis, Kas yra Žemaičių lietuviškasis sąjūdis? Ką reiškia Žemaičių lietuviškasis sąjūdis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemaiciu lituanistinis sajudis kulturinis daugiausia is Zemaitijos kilusiu lietuviu inteligentu kuriu nemaza dalis buvo bajorai sajudis XIX a I puseje kurio tikslas buvo kulturinis lietuviu atgimimas pasirengimas socialinems reformoms ir politiniam issivadavimui Zemaiciu lietuviskasis sajudis laikytinas pirmuoju tautinio lietuviu atgimimo ir lietuviu tautinio sajudzio etapu Zemaiciu inteligentu grupes ir ju veikla iki 1830 1831 m sukilimoZemaiciu lietuviskasis sajudis formavosi kaip atskiru daznai didiku mecenatystes budu islaikomu sava kultura besirupinanciu intelektualu grupiu veiklos padarinys Jo pradzia yra butent Zemaitijoje ir turetu buti siejama su Juozapo Arnulfo Giedraicio aplinka Siai aplinkai priklause tokie lietuviu kulturoje zinomi zmones kaip Antanas Klementas ir Dionizas Poska Pats Juozapas Arnulfas Giedraitis domejosi lietuviu kultura 1806 m isverte į lietuviu kalba evangelijas o 1816 m visa Naujajį Testamenta Buvo bandyta versti ir pasaulietine literatura 1809 m Giedraitis verte į lietuviu kalba Torkvato Tasso kuryba Kiek veliau susiformuoja zemaiciu literatu palaikiusiu tarpusavio rysius grupe Jai priklause Dionizas Poska ir ekscentrikas poliglotas 1824 m D Poska paraso o 1829 m lenku kalba Varsuvoje atspausdina publicistinį darba Kaimiecio artojo mastymai kur kelia mintis apie butinuma mokytis Lietuvos istorijos ir rasyti darbus apie Lietuvos istorija D Poska rupinosi uzmegzti rysius su Vilniaus universiteto profesoriais J Lobojka ir J Leleveliu zinomu Lietuvos teises tyrinetoju T Cackiu XIX a 3 desimtmetyje aktyviausiai veikia Vilniuje susiburusiu zemaiciu universiteto studentu grupe 1822 1823 mokslo metais Vilniaus universitete studijavo 78 studentai is Zemaitijos t y beveik desimtadalis visu studentu Aktyvios lietuviskos kulturines veiklos lyderiais laikytini Kajetonas Nezabitauskis Simonas Daukantas Simonas Stanevicius ir grafas Jurgis Pliateris 1824 m Kajetonas Nezabitauskis isspausdina greitai ispopuliarejantį lietuviu zemaiciu kalbos elementoriu Jis ir veliau sielojasi kad yra tokiu kurie tik paminejus kelis zemaitiskus zodzius ar nurausta ar nusijuokia o kiti jaucia pasibjaurejima nors ne vienas protingas zmogus cia negalesias rasti nieko juokingo ar bjauraus Tai tipiska savo gimtaja kalba puoseleti raginancio tautinio judejimo atstovo pozicija XIX a sutinkama daugelyje pavergtu tautu K Nezabitauskis kele ir zurnalo leidimo zemaiciu kalba planus bet jie liko nerealizuoti Zemaiciu aktyvistai 1831 1863 m Vilniaus universiteto uzdarymas ir 1830 1831 m sukilimo nesekme isblaske ir zemaiciu intelektualus Bet ir po sukilimo ju veikla buvo tesiama 1835 m į Peterburga atvykus S Daukantui apie jį vel susitelkia eile kitu Lietuvos patriotu Tarp ju I Onacevicius V Anastasevicius J Krizanauskis ir kt 1842 m į Peterburgo zemaiciu burelio veikla įsijungia ir Motiejus Valancius Butent burelio ideju veikiamas M Valancius parenge Zemaiciu vyskupystes istorija lietuviu kalba Sis darbas aiskiai buvo įtakotas S Daukanto veikalu is Lietuvos istorijos su kuriu rankrasciais M Valancius buvo supazindintas M Valanciui nuo 1845 m pabaigos įsikurus Varniuose lietuviskosios kulturos vystymo entuziastai eme telktis Varniuose Tapes Zemaiciu vyskupu M Valancius pasikviete į Varnius ir S Daukanta Seni bendrazygiai cia susipyko greiciausiai del skirtingu veiklos prioritetu M Valanciui svarbiausia buvo kataliku baznycia o baznycios lietuviskumas ir mokymas lietuviu kalba buvo daugiau pastoracijos priemone o S Daukantui pirmiau visko buvo lietuviskoji kultura ir jos ugdymas nors visos konflikto aplinkybes taip ir yra neisaiskintos del saltiniu stokos Nepaisant S Daukanto pasitraukimo Valancius neapleidzia ir lietuviskos veiklos 1859 m yra siekiama gauti leidima leisti lietuviu kalba laikrastį Pakeleivingas Sie siekimai susiduria su Rusijos biurokratines masinos įtarumu ir zlunga Be ryskiausiu sio laikmecio figuru lietuviu kulturos vystymu rupinasi ir keli kiti asmenys kurie turi kiek maziau galimybiu organizuotam kolektyviniam veikimui Is tokiu minetinas Liudvikas Adomas Jucevicius