Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žalieji tajai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tai lu | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~700 000 |
| Populiacija šalyse | Kinija: 280 000 Laosas: 134 000 Mianmaras: 200 000 Tailandas: 83 000 Vietnamas: 4960 |
| Kalba (-os) | |
| Religijos | budizmas (theravada) |
| Giminingos etninės grupės | lao, šanai |
Žalieji tajai arba Tai lu (savivardis: ᦺᦑᦟᦹᧉ tailiu, kin. 傣仂, pinyin: dăilè, taj. ไทลื้อ = Thai Leu) arba lu (viet. Người Lự) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti kalnuotose dabartinės Kinijos (Junanio), Vietnamo, Laoso, Mianmaro, Tailando teritorijose ir kalbanti atskira kalba. Laose, Tailande ir Vietname išskiriami kaip atskira oficialiai pripažinta tautinė mažuma. Kinijoje sudaro dalį pripažintos dajų etninės grupės. Mianmare priskiriami oficialiai pripažintai šanų etninei grupei.
Teritorija
Žaliųjų tajų teritorija gyvenamas arealas yra padalintas tarp 5 valstybių:
- Kinijoje jie koncentruojasi Junano ;
- Laose jie koncentruojasi šiauriausioje ;
- Mianmare jie koncentruojasi Šanų valstijos ryčiausioje dalyje;
- Tailande jų yra šiauriausioje ;
- Vietname jie gyvena ;
Istorija
Žalieji tajai formavosi pietiniame Junane, Mekongo slėnyje, ir jų gyvenamas arealas sudarė vieną iš tradicinių tajų kultūrinių regionų, ar karalysčių (muongų). Kadangi jų svarbiausias miestas buvo , visas kultūrinis regionas vadintas šiuo vardu.
XII a. žalieji tajai įkūrė savo Čiang Hungo karalystę, kuri išplėtė hegemoniją į aplinkines kalnų gentis. ji tapo galingiausia ankstyvųjų tajų valstybių, ir jai duoklę mokėjo kitos to meto tajų karalystės: Muang Sua, Muang Thaengas, ir pan. Ekspansijos laikais žalieji tajai apgyvendino dabartinį gyvenamą arealą. XIII a. Mongolų imperija nukariavo Čiang Hungą ir valstybėje įkūrė naują dinastiją – Dao, kuri valdė karalystę iki pat XX a. vidurio. Nuo tada kinų šaltiniuose valstybė tapo žinoma kaip Čeli ar Sipsongpana.
Po XIII a. karalystė niekada neatkūrė buvusios galybės. XIII a. pabaigoje ji pati ėmė mokėti duoklę , iš kurios į valstybę atėjo aukštesnio lygio kultūra: Theravados budizmas, rašto sistema, meno stilius. Nuo XVI a. nusilpus Lanna, karalystė pradėjo mokėti duoklę Mianmaro Taungu dinastijai. Nuo XVIII a. karalystė mokėjo duoklę iš karto trims valstybėms – Kinijai, Mianmarui ir Tailandui. Tailando karalius, siekdamas apgyvendinti karo nusiaubtus regionus šiauriniame Tailande, priverstinai iškeldino daug Sipsongpanos gyventojų į Tailandą, kur vis dar yra ryški žaliųjų tajų diaspora.
Nuo 1847 m. vykstant pilietiniam karui, stiprių kaimyninių valstybių armijos kariavo žaliųjų tajų teritorijose, kas didino gyventojų egzodą į šiaurinį Tailandą. Buvusi karalystė padalinta tarp Britų Indijos (vėliau perėjo Mianmarui) ir Prancūzų Indokinijos (vėliau perėjo Laosui ir Vietnamui). Karalystės likučiai aplink sostinę buvo absorbuoti Kinijos, kaip vasalas. Karalystė oficialiai panaikinta po Čingų imperijos žlugimo 1911 m., o į Kinijos Liaudies Respubliką įjungta 1953 m. Karalystės teritorijoje suformuota autonominė prefektūra.
Kultūra
Žalieji tajai yra labai stipriai paveikti kultūros, ateinančios iš Pietryčių Azijos, ypač Tailando (pirmiausia šiaurinio Tailando karalystės). Jie išpažįsta theravados budizmą, švenčia šventę. Kaip ir kitos Pietryčių Azijos kalbos, jų kalba turi daug skolinių iš Pali kalbos. Kalba buvo pradėta rašyti XIII a., naudojant Lanna karalystės raštą (), ir ši tradicija išlaikyta iki dabar. Žaliesiems tajams, kurie atiteko Kinijai, nuo 1953 m. buvo sukurtas specialus reformuotas raštas (), kuris nepaplito.
Daugiausia verčiasi žemdirbyste, arklininkyste. Išvystyta keramika ir tekstilė. Senovėje buvo garsios žaliųjų tajų skaros, kurias gamindavo ir Laoso karaliaus dvarui. Moterys dėvi tamsius juostuotus sijonus ir trumpus švarkelius. Jaunos merginos dar išsiskiria raudonais tiurbanais. Paplitusios tatuiruotės. Namai karkasiniai, statomi ant polių, dengiami šiaudais.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žalieji tajai, Kas yra Žalieji tajai? Ką reiškia Žalieji tajai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Tai luGyventoju skaicius 700 000Populiacija salyse Kinija 280 000 Laosas 134 000 Mianmaras 200 000 Tailandas 83 000 Vietnamas 4960Kalba os Religijos budizmas theravada Giminingos etnines grupes lao sanai Zalieji tajai arba Tai lu savivardis ᦺᦑᦟᦹᧉ tailiu kin 傣仂 pinyin dăile taj ithlux Thai Leu arba lu viet Người Lự Pietryciu Azijos tauta gyvenanti kalnuotose dabartines Kinijos Junanio Vietnamo Laoso Mianmaro Tailando teritorijose ir kalbanti atskira kalba Laose Tailande ir Vietname isskiriami kaip atskira oficialiai pripazinta tautine mazuma Kinijoje sudaro dalį pripazintos daju etnines grupes Mianmare priskiriami oficialiai pripazintai sanu etninei grupei TeritorijaZaliuju taju teritorija gyvenamas arealas yra padalintas tarp 5 valstybiu Kinijoje jie koncentruojasi Junano Laose jie koncentruojasi siauriausioje Mianmare jie koncentruojasi Sanu valstijos ryciausioje dalyje Tailande ju yra siauriausioje Vietname jie gyvena IstorijaPagrindinis straipsnis Ceng Hungas Zalieji tajai formavosi pietiniame Junane Mekongo slenyje ir ju gyvenamas arealas sudare viena is tradiciniu taju kulturiniu regionu ar karalysciu muongu Kadangi ju svarbiausias miestas buvo visas kulturinis regionas vadintas siuo vardu XII a zalieji tajai įkure savo Ciang Hungo karalyste kuri isplete hegemonija į aplinkines kalnu gentis ji tapo galingiausia ankstyvuju taju valstybiu ir jai duokle mokejo kitos to meto taju karalystes Muang Sua Muang Thaengas ir pan Ekspansijos laikais zalieji tajai apgyvendino dabartinį gyvenama areala XIII a Mongolu imperija nukariavo Ciang Hunga ir valstybeje įkure nauja dinastija Dao kuri valde karalyste iki pat XX a vidurio Nuo tada kinu saltiniuose valstybe tapo zinoma kaip Celi ar Sipsongpana Po XIII a karalyste niekada neatkure buvusios galybes XIII a pabaigoje ji pati eme moketi duokle is kurios į valstybe atejo aukstesnio lygio kultura Theravados budizmas rasto sistema meno stilius Nuo XVI a nusilpus Lanna karalyste pradejo moketi duokle Mianmaro Taungu dinastijai Nuo XVIII a karalyste mokejo duokle is karto trims valstybems Kinijai Mianmarui ir Tailandui Tailando karalius siekdamas apgyvendinti karo nusiaubtus regionus siauriniame Tailande priverstinai iskeldino daug Sipsongpanos gyventoju į Tailanda kur vis dar yra ryski zaliuju taju diaspora Nuo 1847 m vykstant pilietiniam karui stipriu kaimyniniu valstybiu armijos kariavo zaliuju taju teritorijose kas didino gyventoju egzoda į siaurinį Tailanda Buvusi karalyste padalinta tarp Britu Indijos veliau perejo Mianmarui ir Prancuzu Indokinijos veliau perejo Laosui ir Vietnamui Karalystes likuciai aplink sostine buvo absorbuoti Kinijos kaip vasalas Karalyste oficialiai panaikinta po Cingu imperijos zlugimo 1911 m o į Kinijos Liaudies Respublika įjungta 1953 m Karalystes teritorijoje suformuota autonomine prefektura KulturaZaliuju taju tekstiles pavyzdziaiZaliuju taju rasto pavyzdys Zalieji tajai yra labai stipriai paveikti kulturos ateinancios is Pietryciu Azijos ypac Tailando pirmiausia siaurinio Tailando karalystes Jie ispazįsta theravados budizma svencia svente Kaip ir kitos Pietryciu Azijos kalbos ju kalba turi daug skoliniu is Pali kalbos Kalba buvo pradeta rasyti XIII a naudojant Lanna karalystes rasta ir si tradicija islaikyta iki dabar Zaliesiems tajams kurie atiteko Kinijai nuo 1953 m buvo sukurtas specialus reformuotas rastas kuris nepaplito Daugiausia verciasi zemdirbyste arklininkyste Isvystyta keramika ir tekstile Senoveje buvo garsios zaliuju taju skaros kurias gamindavo ir Laoso karaliaus dvarui Moterys devi tamsius juostuotus sijonus ir trumpus svarkelius Jaunos merginos dar issiskiria raudonais tiurbanais Paplitusios tatuiruotes Namai karkasiniai statomi ant poliu dengiami siaudais