Kitos reikšmės Žagarės piliakalnis reikšmės Žagarės I piliakalnisŽvelgaičio kalnasŽagarės I piliakalnisKoordinatės 56 21
Žagarės I piliakalnis

- Kitos reikšmės – Žagarės piliakalnis (reikšmės).
Žagarės I piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Žagarės I piliakalnis | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Joniškio rajonas | ||
Seniūnija | Žagarės seniūnija | ||
Plotas | 55x50-68 m | ||
Naudotas | XIII a. - XVII a. | ||
Tirtas | 1956, 1999 m. | ||
Registro Nr. | A595KP / 23857, 2034, 23858 / AR249 |
Žagarės piliakalnis su gyvenviete (u.k. 23857), Aukštadvaris, Plikasis Kalnas, Žvelgaičio Kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A595KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR249) – spėjamas piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žagarės, Žagarės seniūnija. Pasiekiamas Švėtės kairiuoju krantu važiuojant iš Žagarės į Naująją Akmenę, 1,2 km nuo plento posūkio į pietvakarius išvažiavus iš Žagarės, yra kairėje.
Piliakalnis
Piliakalnis yra Švėtės kairiajame krante esančios ilgos kalvos aukščiausioje dalyje, 700 m į vakarus nuo Žagarės antrojo piliakalnio (Raktuvės kalno). Aikštelė trapecijos formos, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 55 m ilgio, 50 m pločio pietvakarių, 68 m šiaurės rytų krašte. Kraštuose ji apjuosta 1 m aukščio, 10 m pločio pylimu. Šiaurės rytų piliakalnio šlaite, 4 m žemiau pylimo yra 3 m pločio terasa, kiek nuolaidėjanti į išorę. 5 m žemiau terasos, pašlaitėje, iškastas 12 m pločio, 2 m gylio griovys, kurio išorinėje pusėje supiltas 0,4 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Griovys pietinėje dalyje Švėtės kranto šlaito nesiekia per 10 m. Panašu, kad šioje vietoje jis suko į pietryčius ir išėjo į toliau nuo piliakalnio papėdės matomą įdubimą, taip suformuodamas tarsi trikampio formos priešpiliuką įvažiavimui į dvarvietę. Šlaitai statūs, 1,5 m pietvakariuose ir 15 m aukščio šiaurės rytuose. Šiaurės rytuose pylimą apardė į jį įsirėžęs kelias. Aikštelė dirvonuoja, šiaurinis piliakalnio kraštas apaugęs retomis pušimis.
Į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
1956 m. Julius Naudužas (Šiaulių Aušros muziejus)aikštelės šiauriniame kampe ištyrė 50 m² plotą, bet neparašė ataskaitos. Aptikta XVI a. – XVIII a. dvaro pastato vieta, sudegusio XIII a. medinio pastato liekanos, XIII a. – XVII a. radinių: žalvarinės pasaginės segės, geležiniai kaltelis, ietigalis, , lygios ir žiestos keramikos, koklių, XVII a. Rygos moneta.
1999 m. Romas Jarockis, (Lietuvos istorijos institutas) aikštelės šiaurės vakarų dalyje ištyrė 3 m² dydžio plotą, rado iki 1,2 m storio kultūrinį sluoksnį su žiesta XIII a. ir XVI a. – XVII a. keramika.
Kultūrinis sluoksnis sudarytas iš 50-120 cm storio tamsios žemės, su išsiskiriančiais dviem horizontais, kurių viršutinis su įvairiais archeologiniais radiniais: koklių fragmentais, žiesta glazūruota ir neglazūruota keramika, stiklo šukėmis, plytų duženomis ir kt., skiriamas dvaro egzistavimo laikotarpiui, bei apatinis horizontas su sudegusio pastato liekanomis ir įvairiais archeologiniais radiniais: žiesta keramika, pasaginėmis segėmis cilindriniais ir gyvuliniais galais, žvangučiais, įmoviniais ietigaliais, degusio molio tinko gabalais ir kt., datuojamas vėlyvuoju geležies amžiumi; kultūrinis sluoksnis apardytas įvairių žemės judinimo darbų metu.
2010 m. piliakalnio 50 m² plotą tyrė Šiaulių Aušros muziejaus archeologas Ernestas Vasiliauskas su studentais, atliekančiais praktiką. Patvirtinta, kad tai piliakalnis, aptikta XIII a. antrosios pusės radinių: penkis arbaletus, ledo pasagėles. Arbaletai - kryžiuočių arba Livonijos ordino palikimas. Ledo pasagėles jie įkaldavo žirgui į kanopas, kad žiemą būtų lengviau keliauti per upes. Tokių ledo pasagėlių labai daug randama Livonijos pilyse. Surasta ir buities fragmentų, tai – peiliukai ir moteriški papuošalai: segės, ornamentuotas kryželis, žvangučiai nuo kaklo vėrinio. Tai – tipiškas XIII a. pabaigos moteriškų papuošalų komplektas. Atidengta metro pločio akmenų eilė bylotų, jog tai – gynybinės vidinės sienos dalis. Kad buvo piliakalnis, yra ir išorinių bruožų: statūs 45 laipsnių šlaitai, gynybiniai grioviai, kurių vienas labai gerai matomas nuo miestelio pusės. Apie piliakalnį liudija ir pylimo likučiai, nors jie netipiški baltiškiems pylimams, yra labai žemi, vos vienas metras. Greičiausiai, pilį statė vokiečiai. Tai patvirtina ne tik radiniai, kurie yra ne baltiškos kilmės, bet ir piliakalnio forma: keturkampis, tiksliau, trapecija, su grioviais ir terasomis. Baltai mėgsta ovalo formą, o pylimas - gale, su grioviu. Vokiečių medinės pilys buvo statomos kaip laikini pastatai. Čia taip pat turėjo stovėti medinė pilis. Ordino politika buvo tokia - norint įsisavinti naujas žemes, reikėjo pristatyti pilių.
Istorija
Piliakalnis greičiausiai yra XVI a. – XVIII a. dvarvietė, įrengta XIII a. neįtvirtintos gyvenvietės vietoje. (Aukštadvario) minimas nuo 1495 m., išlikęs detalus jo 1647 m. inventorius.
2010 m. tyrimų metu paneigta, kad ant šio piliakalnio buvo pasistatęs pilį Lietuvos kunigaikštis Žvelgaitis. Žagarė paminėta ne su karyba susijusiuose dokumentuose. 1254 m. Žiemgalos dalybos dokumente, Žiemgala dalijama į tris lygias dalis. Viena atitenka ordinui, antra - Rygos arkivyskupui ir Rygos kapitulai. Žagarė atitenka Rygos arkivyskupui kartu su Sirene. 1271 m. rugpjūčio 27 d. sutartyje tarp Ordino magistro Valterio iš Nordekos ir Rygos arkivyskupo rašoma: jei Ordinas pastatys pilį Žagarėje arba Sirenėj, jam atiteks ta žemė. Tikriausiai pilis ir buvo pastatyta Žagarėje, tai bylotų radiniai, rasti piliakalnyje. Galima spėti, kad pilis buvo naudota ir antrąjį kartą užkariaujant Žiemgalą 1272 m. Ir ji galėjo egzistuoti iki 1279 m. 1426 m. vyko sienų koregavimas tarp Livonijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Nuo Joniškio iki Akmenės 40 kilometrų tikslinta siena, ir Žagarė atiteko Livonijos ordinui. Tik XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje siena „pastumta“ į Šiaurę.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Papilės piliakalnis 37 km | |||||||||||
Gyvolių piliakalnis 40 km Lokavos piliakalnis 13 km | | Žagarės II piliakalnis 0,7 km | |||||||||
Rekčių piliakalnis 38 km Romučių piliakalnis 41 km | Luponių piliakalnis 36 km Jurgaičių piliakalnis 38 km | Kalnelio piliakalnis 24 km Peleniškių piliakalnis 48 km |
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 186-187 (Nr. 843)
- Svajūnas Sabaliauskas. Žvelgaičio piliakalnis atskleidžia istorijos paslaptis. Šiauliai plius, 2010 m. liepos 29 d.
- Žvelgaičio piliakalnis atskleidžia istorijos paslaptis
Literatūra
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.114
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p.58
- Jarockis R. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 66–67.
- Jarockis R. Žagarės Žvelgaičio piliakalnio ir Kairelių senovės gyvenvietės žvalgymas 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 95–96.
- Kulikauskas P. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok, 1965. T. II, p. 237.
- Naudužas J. Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra, Žagarė, 1959 m. gruodžio 10 d. Nr. 97(883), p. 3–4.
- Ozols J. Die vor - und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn, 1971. p. 24-26 (Nr. 14)
- Stepiņš P. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p. 230–234.
- Šliavas J. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, 1967. p. 56–57.
Šliavas J. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, 1969. p. 92.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žagarės I piliakalnis, Kas yra Žagarės I piliakalnis? Ką reiškia Žagarės I piliakalnis?
Kitos reiksmes Zagares piliakalnis reiksmes Zagares I piliakalnisZvelgaicio kalnasZagares I piliakalnisKoordinates 56 21 24 9 s pl 23 13 50 7 r ilg 56 356917 s pl 23 230750 r ilg 56 356917 23 230750Vieta Joniskio rajonasSeniunija Zagares seniunijaPlotas 55x50 68 mNaudotas XIII a XVII a Tirtas 1956 1999 m Registro Nr A595KP 23857 2034 23858 AR249 Zagares piliakalnis su gyvenviete u k 23857 Aukstadvaris Plikasis Kalnas Zvelgaicio Kalnas registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A595KP Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR249 spejamas piliakalnis Joniskio rajono savivaldybes teritorijoje prie Zagares Zagares seniunija Pasiekiamas Svetes kairiuoju krantu vaziuojant is Zagares į Naujaja Akmene 1 2 km nuo plento posukio į pietvakarius isvaziavus is Zagares yra kaireje Piliakalnis3D modelisVaizdas atsiveriantis uzlipus laiptais ant piliakalnio Piliakalnis yra Svetes kairiajame krante esancios ilgos kalvos auksciausioje dalyje 700 m į vakarus nuo Zagares antrojo piliakalnio Raktuves kalno Aikstele trapecijos formos pailga siaures rytu pietvakariu kryptimi 55 m ilgio 50 m plocio pietvakariu 68 m siaures rytu kraste Krastuose ji apjuosta 1 m aukscio 10 m plocio pylimu Siaures rytu piliakalnio slaite 4 m zemiau pylimo yra 3 m plocio terasa kiek nuolaidejanti į isore 5 m zemiau terasos paslaiteje iskastas 12 m plocio 2 m gylio griovys kurio isorineje puseje supiltas 0 4 m aukscio 3 m plocio pylimas Griovys pietineje dalyje Svetes kranto slaito nesiekia per 10 m Panasu kad sioje vietoje jis suko į pietrycius ir isejo į toliau nuo piliakalnio papedes matoma įdubima taip suformuodamas tarsi trikampio formos priespiliuka įvaziavimui į dvarviete Slaitai status 1 5 m pietvakariuose ir 15 m aukscio siaures rytuose Siaures rytuose pylima aparde į jį įsirezes kelias Aikstele dirvonuoja siaurinis piliakalnio krastas apauges retomis pusimis 2015 m Į siaures rytus ir pietvakarius nuo piliakalnio 3 ha plote yra papedes gyvenviete Tyrimai1956 m Julius Nauduzas Siauliu Ausros muziejus aiksteles siauriniame kampe istyre 50 m plota bet neparase ataskaitos Aptikta XVI a XVIII a dvaro pastato vieta sudegusio XIII a medinio pastato liekanos XIII a XVII a radiniu zalvarines pasagines seges geleziniai kaltelis ietigalis lygios ir ziestos keramikos kokliu XVII a Rygos moneta 1999 m Romas Jarockis Lietuvos istorijos institutas aiksteles siaures vakaru dalyje istyre 3 m dydzio plota rado iki 1 2 m storio kulturinį sluoksnį su ziesta XIII a ir XVI a XVII a keramika Kulturinis sluoksnis sudarytas is 50 120 cm storio tamsios zemes su issiskirianciais dviem horizontais kuriu virsutinis su įvairiais archeologiniais radiniais kokliu fragmentais ziesta glazuruota ir neglazuruota keramika stiklo sukemis plytu duzenomis ir kt skiriamas dvaro egzistavimo laikotarpiui bei apatinis horizontas su sudegusio pastato liekanomis ir įvairiais archeologiniais radiniais ziesta keramika pasaginemis segemis cilindriniais ir gyvuliniais galais zvanguciais įmoviniais ietigaliais degusio molio tinko gabalais ir kt datuojamas velyvuoju gelezies amziumi kulturinis sluoksnis apardytas įvairiu zemes judinimo darbu metu 2010 m piliakalnio 50 m plota tyre Siauliu Ausros muziejaus archeologas Ernestas Vasiliauskas su studentais atliekanciais praktika Patvirtinta kad tai piliakalnis aptikta XIII a antrosios puses radiniu penkis arbaletus ledo pasageles Arbaletai kryziuociu arba Livonijos ordino palikimas Ledo pasageles jie įkaldavo zirgui į kanopas kad ziema butu lengviau keliauti per upes Tokiu ledo pasageliu labai daug randama Livonijos pilyse Surasta ir buities fragmentu tai peiliukai ir moteriski papuosalai seges ornamentuotas kryzelis zvanguciai nuo kaklo verinio Tai tipiskas XIII a pabaigos moterisku papuosalu komplektas Atidengta metro plocio akmenu eile bylotu jog tai gynybines vidines sienos dalis Kad buvo piliakalnis yra ir isoriniu bruozu status 45 laipsniu slaitai gynybiniai grioviai kuriu vienas labai gerai matomas nuo miestelio puses Apie piliakalnį liudija ir pylimo likuciai nors jie netipiski baltiskiems pylimams yra labai zemi vos vienas metras Greiciausiai pilį state vokieciai Tai patvirtina ne tik radiniai kurie yra ne baltiskos kilmes bet ir piliakalnio forma keturkampis tiksliau trapecija su grioviais ir terasomis Baltai megsta ovalo forma o pylimas gale su grioviu Vokieciu medines pilys buvo statomos kaip laikini pastatai Cia taip pat turejo stoveti medine pilis Ordino politika buvo tokia norint įsisavinti naujas zemes reikejo pristatyti piliu IstorijaPiliakalnis greiciausiai yra XVI a XVIII a dvarviete įrengta XIII a neįtvirtintos gyvenvietes vietoje Aukstadvario minimas nuo 1495 m islikes detalus jo 1647 m inventorius 2010 m tyrimu metu paneigta kad ant sio piliakalnio buvo pasistates pilį Lietuvos kunigaikstis Zvelgaitis Zagare pamineta ne su karyba susijusiuose dokumentuose 1254 m Ziemgalos dalybos dokumente Ziemgala dalijama į tris lygias dalis Viena atitenka ordinui antra Rygos arkivyskupui ir Rygos kapitulai Zagare atitenka Rygos arkivyskupui kartu su Sirene 1271 m rugpjucio 27 d sutartyje tarp Ordino magistro Valterio is Nordekos ir Rygos arkivyskupo rasoma jei Ordinas pastatys pilį Zagareje arba Sirenej jam atiteks ta zeme Tikriausiai pilis ir buvo pastatyta Zagareje tai bylotu radiniai rasti piliakalnyje Galima speti kad pilis buvo naudota ir antrajį karta uzkariaujant Ziemgala 1272 m Ir ji galejo egzistuoti iki 1279 m 1426 m vyko sienu koregavimas tarp Livonijos ir Lietuvos Didziosios kunigaikstystes Nuo Joniskio iki Akmenes 40 kilometru tikslinta siena ir Zagare atiteko Livonijos ordinui Tik XV a pabaigoje XVI a pradzioje siena pastumta į Siaure Aplinkiniai piliakalniaiPapiles piliakalnis 37 kmGyvoliu piliakalnis 40 km Lokavos piliakalnis 13 km Zagares II piliakalnis 0 7 kmRekciu piliakalnis 38 km Romuciu piliakalnis 41 km Luponiu piliakalnis 36 km Jurgaiciu piliakalnis 38 km Kalnelio piliakalnis 24 km Peleniskiu piliakalnis 48 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 186 187 Nr 843 Svajunas Sabaliauskas Zvelgaicio piliakalnis atskleidzia istorijos paslaptis Siauliai plius 2010 m liepos 29 d Zvelgaicio piliakalnis atskleidzia istorijos paslaptisLiteraturaLietuvos kulturos ir gamtos paminklu atlasas Enciklopediju leidykla Vilnius 1991 m p 18 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 114 Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasas V 1993 p 58 Jarockis R Siaures vakaru Lietuvos piliakalniu ir ju papedziu gyvenvieciu zvalgomieji tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 66 67 Jarockis R Zagares Zvelgaicio piliakalnio ir Kaireliu senoves gyvenvietes zvalgymas 1999 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais Vilnius 2000 p 95 96 Kulikauskas P Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955 1961 Acta Baltico Slavica Bialystok 1965 T II p 237 Nauduzas J Zvelgaicio kalnas Komunizmo ausra Zagare 1959 m gruodzio 10 d Nr 97 883 p 3 4 Ozols J Die vor und fruhgeschichtlichen Burgen Semgalens Bonn 1971 p 24 26 Nr 14 Stepins P Lietuvos Ziemgalos piliakalniai Lietuvos archeologija Vilnius 2003 T 24 p 230 234 Sliavas J Kai kurios pastabos ziemgaliu klausimu Krastotyra Vilnius 1967 p 56 57 Sliavas J Kai kurie Joniskio rajono archeologiniai paminklai Krastotyra Vilnius 1969 p 92 NuorodosLietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai