Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiaurinė Epocha J2000Spektrinė klasė F7 cefeidė F3 tolimasis palydovas C artimasis palydovas Rektascensija 2h31m48 70sDe

Šiaurinė žvaigždė

  • Pagrindinis puslapis
  • Šiaurinė žvaigždė
Šiaurinė žvaigždė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šiaurinė
Epocha J2000
Spektrinė klasė F7 (cefeidė),
F3 (tolimasis palydovas),
C (artimasis palydovas)
Rektascensija 2h31m48.70s
Deklinacija +89°15'51.0"
Atstumas 323šm
Regimasis ryškis (V) 1,94-2,05
Fizikinės charakteristikos
Masė MS
Spindulys RS
Spalva (B-V)
Spalva (U-B)
Absoliutinis ryškis (V) -4,6
Šviesis (V) LS
Paviršiaus temperatūra K

Šiaurinė (lot. Polaris) – ryškiausia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždė (tiksliau, trijų žvaigždžių sistema), esanti arčiausiai šiaurinio dangaus poliaus (nutolusi per 45'). Geltona. Matoma visame Šiaurės pusrutulyje ištisus metus.

Navigacinė žvaigždė, jos aukštis virš horizonto laipsniais rodo vietos geografinę platumą. Pagal Šiaurinę galima rasti šiaurės kryptį. Ji randama, apie 5 kartus pratęsus dvi kraštines Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždes (β Umi ir α Umi).

Hubble teleskopo pagalba šiuo metu nustatyta, jog žvaigždė yra trinarė.

Didžiausia šios sistemos žvaigždė (Šiaurinė A) yra milžinė cefeidė. Jos šviesumas keičiasi 3,97 paros periodu, kuris kasmet pailgėja maždaug aštuoniomis sekundėmis. Šios žvaigždės šviesumas pamažu didėja: manoma, kad ji dabar daugiau kaip dvigubai ryškesnė nei kai ją stebėjo Ptolemėjus. Ryškumo svyravimų apimtis mažėja (nuo 1900 m. iki dabar svyravimai susilpnėjo nuo 8 % iki 2 %). Ši milžinė nelabai ryški tik todėl, kad yra gana toli.

Didžioji žvaigždė turi labai arti skriejantį mažą palydovą Šiaurinę Ab ir daug toliau esančią Šiaurinę B (stebėtą jau Viljamo Heršelio 1780 metais). Abu šie palydovai yra geltonosios nykštukės.

Kituose kataloguose Šiaurinė dar žymima 1 UMi, HD 8890 arba HR 424.

Kadangi Šiaurinė žvaigždė danguje turi pastovią vietą, ji vadinama Vinimi. Šiaurinę žvaigždę lietuviai dar vadino Marių žvaigžde arba Jūreivių žvaigžde, Jūra-žvaigžde, nes pagal ją orientavosi žvejai ir jūrininkai. Manoma, jog ši žvaigždė buvo žinoma ir pirmykščiam žmogui. Visos Europos ir Azijos tautos ją laikė dangaus centru. Tai, kad apie Šiaurinę žvaigždę sukasi Mažieji ir Didieji Grįžulo Ratai, sudarė pagrindą gausiems mitams ir legendoms. Kartais Šiaurinę žvaigždę slavai vadindavo Kuolu, aplink kurį vaikščioja arklys.

Pietų pusrutulyje tokios ryškios „Pietinės“ žvaigždės nėra.

Literatūra

  • Hubble atranda Šiaurinę Ab

Šaltiniai

  1. http://www.space.com/18717-north-star-distance-measurement.html

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 18:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurinė žvaigždė, Kas yra Šiaurinė žvaigždė? Ką reiškia Šiaurinė žvaigždė?

Siaurine Epocha J2000Spektrine klase F7 cefeide F3 tolimasis palydovas C artimasis palydovas Rektascensija 2h31m48 70sDeklinacija 89 15 51 0 Atstumas 323smRegimasis ryskis V 1 94 2 05Fizikines charakteristikosMase MSSpindulys RSSpalva B V Spalva U B Absoliutinis ryskis V 4 6Sviesis V LSPavirsiaus temperatura K Siaurine lot Polaris ryskiausia Mazuju Grįzulo Ratu zvaigzde tiksliau triju zvaigzdziu sistema esanti arciausiai siaurinio dangaus poliaus nutolusi per 45 Geltona Matoma visame Siaures pusrutulyje istisus metus Siaurines radimas pagal Didziuosius apacioje ir Mazuosius virsuje Grįzulo ratus Navigacine zvaigzde jos aukstis virs horizonto laipsniais rodo vietos geografine platuma Pagal Siaurine galima rasti siaures kryptį Ji randama apie 5 kartus pratesus dvi krastines Didziuju Grįzulo Ratu zvaigzdes b Umi ir a Umi Hubble teleskopo pagalba siuo metu nustatyta jog zvaigzde yra trinare Didziausia sios sistemos zvaigzde Siaurine A yra milzine cefeide Jos sviesumas keiciasi 3 97 paros periodu kuris kasmet pailgeja mazdaug astuoniomis sekundemis Sios zvaigzdes sviesumas pamazu dideja manoma kad ji dabar daugiau kaip dvigubai ryskesne nei kai ja stebejo Ptolemejus Ryskumo svyravimu apimtis mazeja nuo 1900 m iki dabar svyravimai susilpnejo nuo 8 iki 2 Si milzine nelabai ryski tik todel kad yra gana toli Didzioji zvaigzde turi labai arti skriejantį maza palydova Siaurine Ab ir daug toliau esancia Siaurine B stebeta jau Viljamo Herselio 1780 metais Abu sie palydovai yra geltonosios nykstukes Kituose kataloguose Siaurine dar zymima 1 UMi HD 8890 arba HR 424 Kadangi Siaurine zvaigzde danguje turi pastovia vieta ji vadinama Vinimi Siaurine zvaigzde lietuviai dar vadino Mariu zvaigzde arba Jureiviu zvaigzde Jura zvaigzde nes pagal ja orientavosi zvejai ir jurininkai Manoma jog si zvaigzde buvo zinoma ir pirmyksciam zmogui Visos Europos ir Azijos tautos ja laike dangaus centru Tai kad apie Siaurine zvaigzde sukasi Mazieji ir Didieji Grįzulo Ratai sudare pagrinda gausiems mitams ir legendoms Kartais Siaurine zvaigzde slavai vadindavo Kuolu aplink kurį vaikscioja arklys Pietu pusrutulyje tokios ryskios Pietines zvaigzdes nera LiteraturaHubble atranda Siaurine AbSaltiniaihttp www space com 18717 north star distance measurement html

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Trasa Suzuka

  • Liepa 17, 2025

    Trasa Nurburgring

  • Liepa 17, 2025

    Trasa Monza

  • Liepa 17, 2025

    Trasa Montreal

  • Liepa 17, 2025

    Trasa Jacarepagua

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje