Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čikitanija isp Chiquitanía arba Čikitoso lyguma Llanos de Chiquitos gamtinis regionas rytų Bolivijoje Santa Kruso depart
Čikitanija
Čikitanija (isp. Chiquitanía) arba Čikitoso lyguma (Llanos de Chiquitos) – gamtinis regionas rytų Bolivijoje, Santa Kruso departamente, Gran Čako rytinė dalis. Šiaurėje palaipsniui pereina į Amazoniją, vakaruose remiasi į Andų kalnus ir Las Yungas miškus. Rytinė riba eina Paragvajaus upe ir Pantanalio pelkėmis.
Vyrauja plokčių lygumų reljefas, tačiau yra ir aukštumų bei žemų kalnų masyvų, pagrindinis – , iškylanti iki 1290 m (Čočiso k.). Taip pat daug tektoninių dubumų, kuriose susidaro pelkynai (pvz., Isosogo, Otukviso), druskos ir gėli ežerai (Konsepsjono ežeras). Upės priklauso Amazonės baseinui (Parapeti, Grandė) ir Paragvajaus baseinui ().
Nors Čikitanija yra tropinėse ir subekvatorinėse platumose, tačiau klimatas palyginti artimas vidutinėms platumoms. Būdingi dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai. Užėjus tropinėms oro masėms temperatūra pakyla iki 40 °C, tačiau vyraujant šaltoms oro masėms iš antarkties (pampero), temperatūra nukrenta iki 5-15 °C. Metinis kritulių kiekis keičiasi nuo 1050 mm Čikitanijos šiaurėje iki 600 mm.
Didžiajai Čikitanijos daliai būdinga įprasta Gran Čako augalija – savanos tipo žolynai su įvairių kietmedžių, palmių ir dygių krūmų sąžalynais. Vyraujantys medžiai: grakščioji bucija, Chorisia, paragvajinė cezalpinija, baltasis algarobas, tikrasis raudonmedis. Regiono šiaurėje upių slėniuose auga galeriniai miškai, kuriuos formuoja labiau Amazonijai būdingi augalai (svietenijos, hevėja, įvairios palmės).
Svarbiausi regione gyvenantys žinduoliai: jaguaras, puma, pekaris, tapyras, ocelotas, karčiuotasis vilkas, jaguarundis, , pilkoji mazama, balinis elnias, kapibara, brazilinė ūdra; ropliai: žakarė, anakonda, žarara, tropikinė barškuolė; paukščiai: tukanai, , , juodasis grifas, karališkasis grifas, įvairūs ereliai, sakalai, harpija, , pelėdos, nandu.
Čikitanijoje gyvena ~20 indėnų genčių, daugiausia kalbančių tupių-gvaranių kalbomis. XVII–XVII čia veikė Čikitanijos jėzuitų misijos. Regiono pavadinimas (chiquito ispanų kalboje reiškia mažytis) kilo nuo klaidingos konkistadorų interpretacijos: išvydę vietinių gyventojų (pampidų) trobeles su mažomis durimis pamanė, jog čia gyvena maži žmonės (pigmėjai), tačiau šie iš tiesų buvo netgi didesni už europiečius.
Nuorodos
- La gran Chiquitania: Paskutinis rojus (anglų kalba) Archyvuota kopija 2011-07-08 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čikitanija, Kas yra Čikitanija? Ką reiškia Čikitanija?
Cikitanija isp Chiquitania arba Cikitoso lyguma Llanos de Chiquitos gamtinis regionas rytu Bolivijoje Santa Kruso departamente Gran Cako rytine dalis Siaureje palaipsniui pereina į Amazonija vakaruose remiasi į Andu kalnus ir Las Yungas miskus Rytine riba eina Paragvajaus upe ir Pantanalio pelkemis Budingas Cikitanijos krastovaizdis San Ignasijo apylinkes Vyrauja plokciu lygumu reljefas taciau yra ir aukstumu bei zemu kalnu masyvu pagrindinis iskylanti iki 1290 m Cociso k Taip pat daug tektoniniu dubumu kuriose susidaro pelkynai pvz Isosogo Otukviso druskos ir geli ezerai Konsepsjono ezeras Upes priklauso Amazones baseinui Parapeti Grande ir Paragvajaus baseinui Nors Cikitanija yra tropinese ir subekvatorinese platumose taciau klimatas palyginti artimas vidutinems platumoms Budingi dideli dienos ir nakties temperaturu skirtumai Uzejus tropinems oro masems temperatura pakyla iki 40 C taciau vyraujant saltoms oro masems is antarkties pampero temperatura nukrenta iki 5 15 C Metinis krituliu kiekis keiciasi nuo 1050 mm Cikitanijos siaureje iki 600 mm Didziajai Cikitanijos daliai budinga įprasta Gran Cako augalija savanos tipo zolynai su įvairiu kietmedziu palmiu ir dygiu krumu sazalynais Vyraujantys medziai grakscioji bucija Chorisia paragvajine cezalpinija baltasis algarobas tikrasis raudonmedis Regiono siaureje upiu sleniuose auga galeriniai miskai kuriuos formuoja labiau Amazonijai budingi augalai svietenijos heveja įvairios palmes Svarbiausi regione gyvenantys zinduoliai jaguaras puma pekaris tapyras ocelotas karciuotasis vilkas jaguarundis pilkoji mazama balinis elnias kapibara braziline udra ropliai zakare anakonda zarara tropikine barskuole pauksciai tukanai juodasis grifas karaliskasis grifas įvairus ereliai sakalai harpija peledos nandu Cikitanijoje gyvena 20 indenu genciu daugiausia kalbanciu tupiu gvaraniu kalbomis XVII XVII cia veike Cikitanijos jezuitu misijos Regiono pavadinimas chiquito ispanu kalboje reiskia mazytis kilo nuo klaidingos konkistadoru interpretacijos isvyde vietiniu gyventoju pampidu trobeles su mazomis durimis pamane jog cia gyvena mazi zmones pigmejai taciau sie is tiesu buvo netgi didesni uz europiecius NuorodosLa gran Chiquitania Paskutinis rojus anglu kalba Archyvuota kopija 2011 07 08 is Wayback Machine projekto