Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 42 28 š pl 23 32 19 r ilg 54 7077 š pl 23 5387 r ilg 54 7077 23 5387 Kitos reikšmės Šv Antano Paduviečio bažnyčia Ąžu
Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
54°42′28″š. pl. 23°32′19″r. ilg. / 54.7077°š. pl. 23.5387°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
| Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Marijampolės |
| Savivaldybė | Kazlų Rūdos savivaldybė |
| Gyvenvietė | Didžiosios Zariškės |
| Adresas | Marijampolės g. 6 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1937 m. |
Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Didžiųjų Zariškių kaime, šalia Ąžuolų Būdos, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai kelio.
Parapijai priklausančios gyvenvietės ir kaimai: Alksniškės, Ąžuolų Būda, Didžioji Trakiškė, Dižiosios Zariškės, Gluškabūdė, Gyviškės, Guobai, Kazlai II, Kvietiškis, Pagyviškys, Pavobelkė, Račyliškė, Selema, Senovė ir Šerninė. Ąžuolų Būdos parapija ribojasi su Kazlų Rūdos, Plutiškių, Sasnavos ir Skriaudžių parapijomis. Ąžuolų Būdos parapija vyskupijoje yra viena mažiausių.
Bažnyčioje kiekvieną sekmadienį vyksta šv. Mišios (kitomis dienomis – pagal susitarimą). Rengiami kasmetiniai atlaidai: šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį), Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos – pirmąjį rugsėjo sekmadienį.
Istorija
1936 m. miškų ministerija paskyrė mišku apaugusį trikampį bažnyčiai pastatyti. 1937 m. vietos gyventojai, vadovaujami šaulių būrio vadui kapitonui Skučui, pastatė bažnyčią. 1938 m. įkurta parapija, apjungdama 15 kaimų iš gretimų parapijų. Parapija įkurta vyskupijos centre. Tarpukario Lietuvoje priklausė Garliavos dekanatui, pokaryje ir vėliau – Marijampolės dekanatui.
Bažnyčios statybos metais Kazlų Rūdos urėdas buvo Vincas Žemaitis, pritaręs šiam darbui. Tinkamus medžius naudojo bažnyčios statybai, o netinkamus parduodavo ir turėdavo šiek tiek pinigų bažnyčios statybai. Bažnyčia buvo statoma ten, kur ošė storos pušys ir eglės. Kadangi statybinės medžiagos bažnyčiai trūko, buvo prašyta iš ministro Stasio Raštikio. Šauliai ruošdavo vakarėlius, loterijas, o lėšas pervesdavo bažnyčios statybai. Vyrai pjaudavo medžius, raudavo kelmus, o moterys basos eidavo rauti kelmų šaknų. Tuo metu Ąžuolų Būdoje buvo apsigyvenęs tėvas pranciškonas Kazimieras. Jis salėje skaitydavo žmonėms paskaitas ir padėdavo vadovauti bažnyčios statybai. Iš Skriaudžių parapijos atvažiuodavo vikaras kun. Sakavičius mokyti vaikų prie pirmos Komunijos, ir jis rūpinosi bažnyčios statyba.
Bažnyčiai pamatus pašventino iš Vilkaviškio atvykęs vyskupas Antanas Karosas. Pastatytą bažnyčią šventino vyskupas Mečislovas Reinys. Buvo į iškilmes atvykęs ir ministras Raštikis. Tuo metu bažnytinio komiteto pirmininkas buvo Antanas Mozūraitis. Jam, jo broliui Andriui, jų seseriai Onai Mozūraitytei–Lenkutienei taip pat teko daug prisidėti prie bažnyčios statybos. Parapijiečiams iš valdžios išsirūpinti leidimą ir įvairius dokumentus padėjo Teisingumo ministerijos sekretorius kapitonas Skučas. Girininkas Valteris Užpurvis tiekė statybinę medžiagą šaulių namams ir bažnyčiai.
Pirmasis Ąžuolų Būdos parapijos klebonas buvo kun. Klemensas Pusdešris (1897–1953). Jis čia darbavosi nuo 1938 iki maždaug 1943 m. Jis su tikinčiaisiais pastatė visus parapijinius trobesius. Pirmos ir antros sovietinės okupacinės valdžios kalintas mirė Sibire.
Sovietmečiu klebonijos turtas ir bažnyčia buvo suvalstybinti – priklausė „Šviesos“, o vėliau „Ąžuolo“ kolūkiui. Nuo 1991 m. turtas grąžintas parapijai. Iki 1940 m. Ąžuolų Būdos parapijai priklausė: Dižiųjų Zariškių kaime 37 arai ir Guobų kaime 4 ha žemės (iš Mikalajavo dvaro).
Per pirmuosius 60 metų (iki 2007 m.) Ąžuolų Būdos parapijoje darbavosi 16 kunigų. Bene ilgiausiai, apie 20 metų (nuo 1960 m.), klebonavo kun. Antanas Vebeliūnas. Iki 1966 m. jokie bažnyčios remontai nebuvo daromi. Bažnyčios stogas, dengtas skiedromis, visai susidėvėjo, atsirado skylės, per kurias tekėjo vanduo. Šventoriaus tvora visiškai supuvo. Prie A. Vebeliūno bažnyčios stogas buvo perklotas skiedromis, bokštas apskardintas, įsigytas varpas, pertvarkyta elektra, iš vidaus lentelėmis iškalta bažnyčia, padaryti visi suolai bažnyčioje, aptvertas šventorius, išdažyta bažnyčia iš vidaus ir iš lauko, įsigyti „Kryžiaus keliai“, beveik visi liturginiai drabužiai, žvakidės ir kt. Manoma, A. Vebeliūno rūpesčiu iš Petrašiūnų bažnyčios Kaune gauta šoniniams Ąžuolų Būdos bažnyčios altoriams šv. Antano statula ir Nukryžiuotojo figūra, taip pat dvi klausyklos.
Kun. Kazimiero Juškevičiaus pastangomis bažnyčia uždengta skarda. Kun. Juozas Kupstaitis įsigijo baldakimą. Prie kun. A. Matusevičiaus buvo perdažyta bažnyčia iš lauko. Klebonaujant Ignui Plioraičiui, buvo įdėti antrieji bažnyčios langai, dvejos naujos durys, atnaujinti visi trys altoriai, pasiūtos keturios vėliavos, išlakuota bažnyčia, atlikti kiti smulkesni darbai.
2017 m. rugsėjo 10 d. bažnyčia paminėjo 80-ies metų jubiliejų. Parapijiečiai pasiruošė atnaujinę šventorių – kaip ir prieš 80 metų, miško apsuptoje teritorijoje rovė kelmus (tik šį kartą – ne bažnyčios pamatų statybai), atnaujino suolus, pastatė šv. Mergelės Marijos statulėlę šalia kryžiaus. Buvo pagaminta istorinė atminimų lenta, kurioje sudėtos bažnyčios istoriją liudijančios nuotraukos, atrastos senuose parapijiečių albumuose.
Ąžuolų Būdos kunigai
- Leonas Seniūnas, 1937–1938
- Klemensas Pusdešris, 1938–1943
- Jonas Kružikas, 1943–1945
- Mykolas Katilius, 1945–1949
- Mykolas Žemaitis, 1951
- Higinas Jankauskas, 1952–1957
- Aloyzas Šlapkauskas, 1957–1960
- Antanas Vebeliūnas, 1960–1979
- Albinas Jaudegis, 1979–1981
- Juozas Kupstaitis, 1981–1982
- Kazimieras Juškevičius, 1982–1989
- Vytautas Sabaliauskas, 1990
- Tadas Vallianas, 1990–1993
- Vytautas Simonas Guogis, 1993 iki 1994
- Vytautas Antanas Matusevičius, 1994–1996
- Ignas Plioraitis, 1990–1996
- Arvydas Liepa, 2002–2005
- Gintautas Kuliešius, 2005–2006
- Renaldas Janušauskas, 2006–
Architektūra
Bažnyčia pastatyta pagal techniko Žitkaus projektą. Ji stačiakampio plano, 8x10 m dydžio, vienabokštė, su apside. Pagrindiniu fasadu atgręžta į plentą, stovi lygioje vietoje, beveik stačiakampiame šventoriuje, kurio tvora medinių statinių.
Bažnyčia yra unikali savo neįprastomis proporcijomis. Jos išorė moderni, bet jos proporcijos palyginti sunkios, formos gana primityvios. Pastato stogas yra du kartus aukštesnis už sienas, o priekinis, labai masyvus varpinės bokštas yra keturis kartus aukštesnis už sienas. Šio kvadratinio plano bokšto plotis yra lygus bažnyčios sienų aukščiui. Bokšto viršūnė uždengta kryžminiu stogeliu su keturiais laužytais frontonais. Bokštą vainikuoja aukštas kryžius be įprastinių ornamentų. Stačiakampis varpinės bokštas priekiniame fasade nedaug išsikišęs į priekį.
Pastato vidaus erdvę skaido dvi poros stulpų. Gerokai aukštesnę ir platesnę už šonines, vidurinę navą pratęsia presbiterija, o abipus jos, šoninių navų galuose, atitvertos zakristijos. Nesuskaidyto į tarpsnius bokšto vientisas sienas skaido dvivėrės durys, o virš jų stačiakampiai langai. Dideli, platūs, taip pat stačiakampiai langai išdėstyti šoninių navų žemose sienose. Šoninių navų viršuje driekiasi originalios galerijų . Galerijos remiasi į stilizuotus liaudiškos formos stulpus. Altoriai paprasti. Didysis altorius – kuklios orderinės kompozicijos. Didžiajame altoriuje kabo švč. Mergelės Marijos paveikslas. Šoniniai – šv. Antano ir šv. Kryžiaus. Vidurinėje navoje virš pagrindinio įėjimo yra vargonų choras.
Galerija
- Vaizdas nuo plento
- 2018 m. vasarį. Priekyje išsiskiria masyvus varpinės bokštas
- Galinis fasadas – su langais. Stogas yra du kartus aukštesnis už sienas
- Bažnyčios interjeras su galerijų arkadomis.
- Vaizdas į vargonų chorą
Literatūra
- . Ąžuolų Būdos parapija. 2007.- 156 p. ISBN 978-9955-410-58-4
Nuorodos
- Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio parapija Archyvuota kopija 2018-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio bažnyčia paminėjo 80-ties metų jubiliejų[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Kas yra Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia? Ką reiškia Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia?
54 42 28 s pl 23 32 19 r ilg 54 7077 s pl 23 5387 r ilg 54 7077 23 5387 Kitos reiksmes Sv Antano Paduviecio baznycia Azuolu Budos sv Antano Paduviecio baznyciaVyskupija VilkaviskioDekanatas MarijampolesSavivaldybe Kazlu Rudos savivaldybeGyvenviete Didziosios ZariskesAdresas Marijampoles g 6Statybine medziaga medisPastatyta įrengta 1937 m Azuolu Budos sv Antano Paduviecio baznycia baznycia stovinti Didziuju Zariskiu kaime salia Azuolu Budos 6 km į pietrycius nuo Kazlu Rudos prie 230 Mauruciai Vincai Puskelniai kelio Parapijai priklausancios gyvenvietes ir kaimai Alksniskes Azuolu Buda Didzioji Trakiske Diziosios Zariskes Gluskabude Gyviskes Guobai Kazlai II Kvietiskis Pagyviskys Pavobelke Racyliske Selema Senove ir Sernine Azuolu Budos parapija ribojasi su Kazlu Rudos Plutiskiu Sasnavos ir Skriaudziu parapijomis Azuolu Budos parapija vyskupijoje yra viena maziausiu Baznycioje kiekviena sekmadienį vyksta sv Misios kitomis dienomis pagal susitarima Rengiami kasmetiniai atlaidai sv Antano Paduviecio birzelio 13 d keliama į artimiausia sekmadienį Svc M Marijos Ligoniu Sveikatos pirmajį rugsejo sekmadienį Didysis altorius su soniniais langais galineje presbiterijos sienojeIstorija1936 m misku ministerija paskyre misku apaugusį trikampį baznyciai pastatyti 1937 m vietos gyventojai vadovaujami sauliu burio vadui kapitonui Skucui pastate baznycia 1938 m įkurta parapija apjungdama 15 kaimu is gretimu parapiju Parapija įkurta vyskupijos centre Tarpukario Lietuvoje priklause Garliavos dekanatui pokaryje ir veliau Marijampoles dekanatui Baznycios statybos metais Kazlu Rudos uredas buvo Vincas Zemaitis pritares siam darbui Tinkamus medzius naudojo baznycios statybai o netinkamus parduodavo ir turedavo siek tiek pinigu baznycios statybai Baznycia buvo statoma ten kur ose storos pusys ir egles Kadangi statybines medziagos baznyciai truko buvo prasyta is ministro Stasio Rastikio Sauliai ruosdavo vakarelius loterijas o lesas pervesdavo baznycios statybai Vyrai pjaudavo medzius raudavo kelmus o moterys basos eidavo rauti kelmu saknu Tuo metu Azuolu Budoje buvo apsigyvenes tevas pranciskonas Kazimieras Jis saleje skaitydavo zmonems paskaitas ir padedavo vadovauti baznycios statybai Is Skriaudziu parapijos atvaziuodavo vikaras kun Sakavicius mokyti vaiku prie pirmos Komunijos ir jis rupinosi baznycios statyba Baznyciai pamatus pasventino is Vilkaviskio atvykes vyskupas Antanas Karosas Pastatyta baznycia sventino vyskupas Mecislovas Reinys Buvo į iskilmes atvykes ir ministras Rastikis Tuo metu baznytinio komiteto pirmininkas buvo Antanas Mozuraitis Jam jo broliui Andriui ju seseriai Onai Mozuraitytei Lenkutienei taip pat teko daug prisideti prie baznycios statybos Parapijieciams is valdzios issirupinti leidima ir įvairius dokumentus padejo Teisingumo ministerijos sekretorius kapitonas Skucas Girininkas Valteris Uzpurvis tieke statybine medziaga sauliu namams ir baznyciai Pirmasis Azuolu Budos parapijos klebonas buvo kun Klemensas Pusdesris 1897 1953 Jis cia darbavosi nuo 1938 iki mazdaug 1943 m Jis su tikinciaisiais pastate visus parapijinius trobesius Pirmos ir antros sovietines okupacines valdzios kalintas mire Sibire Sovietmeciu klebonijos turtas ir baznycia buvo suvalstybinti priklause Sviesos o veliau Azuolo kolukiui Nuo 1991 m turtas grazintas parapijai Iki 1940 m Azuolu Budos parapijai priklause Diziuju Zariskiu kaime 37 arai ir Guobu kaime 4 ha zemes is Mikalajavo dvaro Per pirmuosius 60 metu iki 2007 m Azuolu Budos parapijoje darbavosi 16 kunigu Bene ilgiausiai apie 20 metu nuo 1960 m klebonavo kun Antanas Vebeliunas Iki 1966 m jokie baznycios remontai nebuvo daromi Baznycios stogas dengtas skiedromis visai susidevejo atsirado skyles per kurias tekejo vanduo Sventoriaus tvora visiskai supuvo Prie A Vebeliuno baznycios stogas buvo perklotas skiedromis bokstas apskardintas įsigytas varpas pertvarkyta elektra is vidaus lentelemis iskalta baznycia padaryti visi suolai baznycioje aptvertas sventorius isdazyta baznycia is vidaus ir is lauko įsigyti Kryziaus keliai beveik visi liturginiai drabuziai zvakides ir kt Manoma A Vebeliuno rupesciu is Petrasiunu baznycios Kaune gauta soniniams Azuolu Budos baznycios altoriams sv Antano statula ir Nukryziuotojo figura taip pat dvi klausyklos Kun Kazimiero Juskeviciaus pastangomis baznycia uzdengta skarda Kun Juozas Kupstaitis įsigijo baldakima Prie kun A Matuseviciaus buvo perdazyta baznycia is lauko Klebonaujant Ignui Plioraiciui buvo įdeti antrieji baznycios langai dvejos naujos durys atnaujinti visi trys altoriai pasiutos keturios veliavos islakuota baznycia atlikti kiti smulkesni darbai 2017 m rugsejo 10 d baznycia paminejo 80 ies metu jubilieju Parapijieciai pasiruose atnaujine sventoriu kaip ir pries 80 metu misko apsuptoje teritorijoje rove kelmus tik sį karta ne baznycios pamatu statybai atnaujino suolus pastate sv Mergeles Marijos statulele salia kryziaus Buvo pagaminta istorine atminimu lenta kurioje sudetos baznycios istorija liudijancios nuotraukos atrastos senuose parapijieciu albumuose Azuolu Budos kunigaiLeonas Seniunas 1937 1938 Klemensas Pusdesris 1938 1943 Jonas Kruzikas 1943 1945 Mykolas Katilius 1945 1949 Mykolas Zemaitis 1951 Higinas Jankauskas 1952 1957 Aloyzas Slapkauskas 1957 1960 Antanas Vebeliunas 1960 1979 Albinas Jaudegis 1979 1981 Juozas Kupstaitis 1981 1982 Kazimieras Juskevicius 1982 1989 Vytautas Sabaliauskas 1990 Tadas Vallianas 1990 1993 Vytautas Simonas Guogis 1993 iki 1994 Vytautas Antanas Matusevicius 1994 1996 Ignas Plioraitis 1990 1996 Arvydas Liepa 2002 2005 Gintautas Kuliesius 2005 2006 Renaldas Janusauskas 2006 ArchitekturaBaznycia pastatyta pagal techniko Zitkaus projekta Ji staciakampio plano 8x10 m dydzio vienabokste su apside Pagrindiniu fasadu atgrezta į plenta stovi lygioje vietoje beveik staciakampiame sventoriuje kurio tvora mediniu statiniu Baznycia yra unikali savo neįprastomis proporcijomis Jos isore moderni bet jos proporcijos palyginti sunkios formos gana primityvios Pastato stogas yra du kartus aukstesnis uz sienas o priekinis labai masyvus varpines bokstas yra keturis kartus aukstesnis uz sienas Sio kvadratinio plano boksto plotis yra lygus baznycios sienu auksciui Boksto virsune uzdengta kryzminiu stogeliu su keturiais lauzytais frontonais Boksta vainikuoja aukstas kryzius be įprastiniu ornamentu Staciakampis varpines bokstas priekiniame fasade nedaug issikises į priekį Pastato vidaus erdve skaido dvi poros stulpu Gerokai aukstesne ir platesne uz sonines vidurine nava pratesia presbiterija o abipus jos soniniu navu galuose atitvertos zakristijos Nesuskaidyto į tarpsnius boksto vientisas sienas skaido dviveres durys o virs ju staciakampiai langai Dideli platus taip pat staciakampiai langai isdestyti soniniu navu zemose sienose Soniniu navu virsuje driekiasi originalios galeriju Galerijos remiasi į stilizuotus liaudiskos formos stulpus Altoriai paprasti Didysis altorius kuklios orderines kompozicijos Didziajame altoriuje kabo svc Mergeles Marijos paveikslas Soniniai sv Antano ir sv Kryziaus Vidurineje navoje virs pagrindinio įejimo yra vargonu choras GalerijaVaizdas nuo plento 2018 m vasarį Priekyje issiskiria masyvus varpines bokstas Galinis fasadas su langais Stogas yra du kartus aukstesnis uz sienas Baznycios interjeras su galeriju arkadomis Vaizdas į vargonu choraLiteratura Azuolu Budos parapija 2007 156 p ISBN 978 9955 410 58 4NuorodosVikiteka Azuolu Budos sv Antano Paduviecio baznycia vaizdine ir garsine medziagaAzuolu Budos sv Antano Paduviecio parapija Archyvuota kopija 2018 02 02 is Wayback Machine projekto Azuolu Budos sv Antano Paduviecio baznycia paminejo 80 ties metu jubilieju neveikianti nuoroda