Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žoržas RuoGimė 1871 m gegužės 27 d ParyžiusMirė 1958 m vasario 13 d 81 metai ParyžiusPalaidotas a Versalis Sen Lui kapin
Žoržas Ruo
| Žoržas Ruo | |
|---|---|
| Gimė | 1871 m. gegužės 27 d. Paryžius |
| Mirė | 1958 m. vasario 13 d. (81 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Versalis, Sen Lui kapinės |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Ekspresionizmas |
Žoržas Ruo (pranc. Georges Rouault, 1871 – 1958 m.) – XX a. prancūzų modernizmo tapytojas, grafikas, iliustratorius. Jo kūrybai būdingos ryškios spalvos, religinis ekspresionizmas.
Biografija
Žoržas Ruo gimė 1871 m. gegužės 27 d. Paryžiaus Benevilio darbininkų kvartale. Jo tėvas dirbo pianinų gamykloje užbaigėju ir lakuotoju. Ž. Ruo mokinosi protestantų mokykloje, nuo 1885 m. dirbo pas vitražų kūrėją Georges Hirsch. Kartu mokėsi Dekoratyviųjų menų mokyklos vakarinėse klasėse ir 1891 m. įstojo į Aukštąją dailės mokyklą, Elie Delaunay studiją. Šiam mokytojui mirus po metų, Ž. Ruo mokė Gustavas Moro. Mokymosi metais Ž. Ruo tapė tradicinius paveikslus ir 2 kartus nesėkmingai pretendavo į Romos prizą pradedantiesiems menininkams. 1898 m. mirus G. Moro, jam buvo pasiūlyta tapti pomirtinio G. Moro muziejaus kuratoriumi (muziejus atsidarė 1903 m.). 1900 m. dailininkas laimėjo bronzos medalį už klasikinį paveikslą Pasaulinės parodos Paryžiuje metu. Apie 1901 m. Ž. Ruo pradėjo tapyti modernistine maniera ir 1903 m. buvo vienas Rudens salono parodos, kurioje daugiausiai buvo reprezentuojami avangardiniai dailininkai, steigėjų.
1905 m. Rudens salone Ž. Ruo savo kūriniais buvo artimas fovistams. Jo modernistiniai darbai buvo įtakoti gotikinių viduramžių vitražų. Taip pat Ž. Ruo buvo karštas katalikas, įtakotas religinių rašytojų ir , su kuriais draugavo. Dailininkas gyveno labai skurdžiai, nepaisant sėkmingos personalinės parodos 1910 m. Druė galerijoje. Apie 1910-11 m. jis persikėlė į Versalį, kur nuomojo būstą skurdžiame kvartale. Jis turėjo žmoną, tapytojo seserį Marthe Le Sidaner, su kuria susilaukė 3 vaikų. 1916 m. Ž. Ruo grįžo į Paryžių, 1917 m. pasirašė sutartį su meno dileriu , kuris išvadavo nuo finansinio nepritekliaus ir net suteikė studiją savo namuose. A. Volaro užsakymu Ž. Ruo daugiausia dirbo grafikos srityje iliustratoriumi sekančius porą dešimtmečių. Nuo 1918 m. grįžo prie klasikinių religinių tapybos temų. 1921 m. buvo publikuota pirmoji monografija apie dailininką. 1924 m. Druė galerijoje įvyko retrospektyvinė Ž. Ruo paroda ir jis buvo apdovanotas Garbės Legiono ordinu. 1926 m. Ž. Ruo išleido autobiografinę knygą Souvenirs intimes. 1929 m. ruošė dekoracijas paskutiniam S. Diagilevo trupės baletui Paryžiuje.
1937 m. Nepriklausomųjų parodoje buvo eksponuota daugiau nei 40 Ž. Ruo paveikslų, anksčiau nerodytų publikai dėl sutarties su A. Volaru. 1939 m. žuvus A. Volarui, daug kūrinių liko jo paveldėtojų nuosavybėje ir 1947 m. Ž. Ruo kreipėsi į teismą dėl apie 800 nebaigtų ir nepasirašytų darbų grąžinimo. Teismas didele dalimi patenkino Ž. Ruo reikalavimus. 1948 m. 315 šių kūrinių Ž. Ruo sudegino viešai. 1945 m. įvyko Ž. Ruo paroda , 1946 m. kartu su Ž. Braku − Teito galerijoje Londone. 1948 m. jo kūriniai eksponuoti Venecijos bienalėje ir ta proga dailininkas pirmą kartą viešėjo Italijoje. Žoržas Ruo mirė 1958 m. vasario 13 d. Jam buvo suteiktos valstybinės laidotuvės, dailininko rangas pakeltas į Garbės Legiono ordino komandorus. Palaidotas Sen Lui kapinėse Versalyje.
Ž. Ruo buvo nuošalyje kitų Prancūzijos avangardinių menininkų, nes didesnioji jo kūrybos dalis buvo ekspresionistinė ir religinė − abu bruožai nepopuliarūs to meto Prancūzijos dailėje. Yra nutapęs prostitučių, klounų, Kristaus kančios paveikslų, tikriausiai įtakotų religinės krizės. Kita ženkli kūrybos dalis − gėlių natiurmortai, vėlyvieji mistiniai peizažai. Dailininkas plačiai dirbo grafikos srityje − kūrė litografijas, ofortus, medžio raižinius. Vienareikšmiškai geriausia įvardijama Miserere et Guerre grafikos serija (1919 − 1927).
Kūrinių galerijos
- Wikimedia projektas
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- wikiart.org
- artnet.com
- the-athenaeum.org
Šaltiniai
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 92-94
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žoržas Ruo, Kas yra Žoržas Ruo? Ką reiškia Žoržas Ruo?
Zorzas RuoGime 1871 m geguzes 27 d ParyziusMire 1958 m vasario 13 d 81 metai ParyziusPalaidotas a Versalis Sen Lui kapinesTautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis Ekspresionizmas Zorzas Ruo pranc Georges Rouault 1871 1958 m XX a prancuzu modernizmo tapytojas grafikas iliustratorius Jo kurybai budingos ryskios spalvos religinis ekspresionizmas BiografijaZorzas Ruo gime 1871 m geguzes 27 d Paryziaus Benevilio darbininku kvartale Jo tevas dirbo pianinu gamykloje uzbaigeju ir lakuotoju Z Ruo mokinosi protestantu mokykloje nuo 1885 m dirbo pas vitrazu kureja Georges Hirsch Kartu mokesi Dekoratyviuju menu mokyklos vakarinese klasese ir 1891 m įstojo į Aukstaja dailes mokykla Elie Delaunay studija Siam mokytojui mirus po metu Z Ruo moke Gustavas Moro Mokymosi metais Z Ruo tape tradicinius paveikslus ir 2 kartus nesekmingai pretendavo į Romos priza pradedantiesiems menininkams 1898 m mirus G Moro jam buvo pasiulyta tapti pomirtinio G Moro muziejaus kuratoriumi muziejus atsidare 1903 m 1900 m dailininkas laimejo bronzos medalį uz klasikinį paveiksla Pasaulines parodos Paryziuje metu Apie 1901 m Z Ruo pradejo tapyti modernistine maniera ir 1903 m buvo vienas Rudens salono parodos kurioje daugiausiai buvo reprezentuojami avangardiniai dailininkai steigeju 1905 m Rudens salone Z Ruo savo kuriniais buvo artimas fovistams Jo modernistiniai darbai buvo įtakoti gotikiniu viduramziu vitrazu Taip pat Z Ruo buvo karstas katalikas įtakotas religiniu rasytoju ir su kuriais draugavo Dailininkas gyveno labai skurdziai nepaisant sekmingos personalines parodos 1910 m Drue galerijoje Apie 1910 11 m jis persikele į Versalį kur nuomojo busta skurdziame kvartale Jis turejo zmona tapytojo seserį Marthe Le Sidaner su kuria susilauke 3 vaiku 1916 m Z Ruo grįzo į Paryziu 1917 m pasirase sutartį su meno dileriu kuris isvadavo nuo finansinio nepritekliaus ir net suteike studija savo namuose A Volaro uzsakymu Z Ruo daugiausia dirbo grafikos srityje iliustratoriumi sekancius pora desimtmeciu Nuo 1918 m grįzo prie klasikiniu religiniu tapybos temu 1921 m buvo publikuota pirmoji monografija apie dailininka 1924 m Drue galerijoje įvyko retrospektyvine Z Ruo paroda ir jis buvo apdovanotas Garbes Legiono ordinu 1926 m Z Ruo isleido autobiografine knyga Souvenirs intimes 1929 m ruose dekoracijas paskutiniam S Diagilevo trupes baletui Paryziuje 1937 m Nepriklausomuju parodoje buvo eksponuota daugiau nei 40 Z Ruo paveikslu anksciau nerodytu publikai del sutarties su A Volaru 1939 m zuvus A Volarui daug kuriniu liko jo paveldetoju nuosavybeje ir 1947 m Z Ruo kreipesi į teisma del apie 800 nebaigtu ir nepasirasytu darbu grazinimo Teismas didele dalimi patenkino Z Ruo reikalavimus 1948 m 315 siu kuriniu Z Ruo sudegino viesai 1945 m įvyko Z Ruo paroda 1946 m kartu su Z Braku Teito galerijoje Londone 1948 m jo kuriniai eksponuoti Venecijos bienaleje ir ta proga dailininkas pirma karta viesejo Italijoje Zorzas Ruo mire 1958 m vasario 13 d Jam buvo suteiktos valstybines laidotuves dailininko rangas pakeltas į Garbes Legiono ordino komandorus Palaidotas Sen Lui kapinese Versalyje Z Ruo buvo nuosalyje kitu Prancuzijos avangardiniu menininku nes didesnioji jo kurybos dalis buvo ekspresionistine ir religine abu bruozai nepopuliarus to meto Prancuzijos daileje Yra nutapes prostituciu klounu Kristaus kancios paveikslu tikriausiai įtakotu religines krizes Kita zenkli kurybos dalis geliu natiurmortai velyvieji mistiniai peizazai Dailininkas placiai dirbo grafikos srityje kure litografijas ofortus medzio raizinius Vienareiksmiskai geriausia įvardijama Miserere et Guerre grafikos serija 1919 1927 Kuriniu galerijosWikimedia projektas Niujorko siuolaikinio meno muziejus wikiart org artnet com the athenaeum orgSaltiniaiEdward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 92 94 Encyclopaedia Britannica