Žemaičių vandenskyrinis kalvynas

Žemaičių vandenskyrinis kalvynas arba Vidurio Žemaičių aukštuma – aukštuma Žemaitijoje, Žemaičių aukštumos aukščiausioji dalis. Driekiasi ~40 km tarp Luokės šiaurėje ir Kaltinėnų pietuose, masyvo plotis – 10 km. Sudaro Minijos, Virvytės, Jūros ir Kražantės upių baseinų vandenskyrą. Virš gretimų Rytų ir Vakarų Žemaičių plynaukščių iškilusi 140 m. Kalvyną sudaro trys plokščiakalvės, suskaidytos ledyno tirpsmo vandenų; aukščiausi šių plokščiakalvių taškai yra Medvėgalis (234 m), Girgždūtė (228 m) ir Šatrija (228 m).

Būdingos didelės, padrikos moreninės kalvos ir keimai, įlomės, įdubos, erdvūs duburiai. Masyvų pakraščiuose yra žemesnių, mažesnių kalvų. Tarpukalvių dugnų altitudė yra 160–170 m. Santykinis plokščiakalvių aukštis – 20-30 m. Vėlyvajame ledynmetyje čia buvo patvanka (tai rodo smėlingų, žvirgždingų, priemolingų kalvų ir klonių gausa). Kalvyno duburiuose telkšo dideli ežerai ir pelkės – Plateliai, Lūkstas, Beržoras, Germantas, Alsėdžių ežeras, Butkų pelkė, Šilų pelkė, Pabiržulė, Sietuva, Vartuva. Šiaurinė baseino dalis priklauso Ventos, vakarinė – Minijos baseinui.

Žemaičių vandenskyrinis kalvynas nuo aplinkinių plynaukščių pasižymi kiek skirtingu klimatu – mažiau kritulių, trumpesnės ir vėsesnės vasaros, storesnė sniego danga. Būdingi vėlėniniai jauriniai vidutiniškai nujaurėję ir vėlėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai. Miškingumas mažas, pušynų yra Platelių ir Lieplaukės duburiuose.

Šaltiniai

1. Žemaičių vandenskyrinis kalvynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 647