Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Nepticulidae Stigmella betulicola Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klasė
Nepticulidae
| Nepticulidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Stigmella betulicola) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Mažieji gaubtagalviai, sin. minuojančios kandelės, (Nepticulidae) – drugių (Lepidoptera) šeima, priklausanti (Nepticuloidea) antšeimiui.
Mityba ir trofiniai ryšiai
Dauguma mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) vikšrai minuoja mitybinio augalo lapus, tik retkarčiais pumpurus (, kai kurios rūšys), klevų skristukus (antros generacijos ), jauną medžių žievę ( pogentės rūšys). Tarp lapų minuotojų, kurie yra vyraujantys, grupės rūšys pradeda miną mitybinio augalo lapkotyje ar lapo vidurinėje gyslelėje, o tik vėliau mina pereina į lapo plokštelę.
Dauguma mažųjų gaubtagalvių minų yra viršutinės, retai – apatinės. Ekskrementų išsidėstymas minoje turi svarbią diagnostinę reikšmę. Ekskrementai gali būti sutelkti į ploną (arba plačią) vidurinę liniją, kuri yra arba ištisinė, arba punktyrinė; taip pat ekskrementai gali būti išsidėstę spirale arba paskirų granulių pavidalu, o kartais – be sistemos (padrikai) arba sutelkti į didelę centrinę dėmę. Pasitaiko, kad tarp ekskrementų ir išgraužto minos tako vidinio krašto nelieka neužpildytų tarpelių (, ir kt. rūšys). Dažnai tos pačios rūšies ekskrementų išsidėstymas minos pradžioje, viduryje ir pabaigoje gali skirtis ( ir grupės rūšys, pvz., ir daug kitų rūšių). Kartais dvi giminiškos rūšys, formuojančios labai panašias minas ir minuojančios ant to paties augalo, skiriasi tik ekskrementų linijos pločiu minos pradinėje dalyje. Daugelio rūšių ekskrementų išsidėstymas išlieka pastovus nuo minos pradžios iki pabaigos (pvz., , ). Ekskrementų išsidėstymas taip pat gali kisti nuo mitybinio augalo fizinių savybių ir aplinkos sąlygų; vikšrai, užsikrėtę parazitais, dažniausiai išdėsto ekskrementus kiek kitaip negu sveiki. Ekskrementų spalva yra daugiau rūšies požymis. Kartais ekskrementų spalva yra susijusi su mitybinio augalo audinių purumu ar minos amžiumi bei klimato sąlygomis.
Mažųjų gaubtagalvių vikšrai nepalieka minuojamo lapo tol, kol visiškai nesuauga, išskyrus kai kurias ir kt. rūšis, kurios gali keisti minuojamą lapą. Šių rūšių lervos pereina iš vieno lapo į kitą per lapkotį ar augalo stiebą. Vidutinių platumų, kai kurių rudeni minuojančių rūšių vikšrai gali maitintis nukritusiuose, gelstančiuose lapuose; lervos aplinkui išgraužiamą miną konservuoja žalias audinio saleles. Visiškai suaugusios lervos palieka miną tam, kad sudarytų šilkinį kokoną ir virstų lėliuke miško paklotėje ar dirvožemyje; kartais kokonai gali būti susukami ir ant mitybinio augalo stiebo, ir žievės, kartais – šalia minos.
Žinomos tik kelios rūšys, kurių vikšrai virsta lėliuke pačioje minoje ( grupės rūšys, ir ). Biciklinių ir policiklinių rūšių vasarinės generacijos lėliukės stadijos trukmė – 10–21 diena; žiemojančių generacijų vikšrai nevirsta lėliukėmis, o diapauzuoja pronimfos stadijoje; pavasarį susidariusi lėliukė užtrunka tiek pat, kiek ir vasarinių generacijų lėliukės. Atogrąžose aptinkamų mažųjų gaubtagalvių rūšių biologija yra kol kas labai menkai žinoma; kai kurios iš jų buvo paskelbtos policiklinėmis; matyt, tokios, 3 ar daugiau generacijų per vienerius metus turinčios rūšys, gali būti vyraujančios pusiaujo drėgnuosiuose miškuose. Pastebėta, kad vidutinių platumų vadinamosios biciklinės rūšys gali turėti 3 generacijas per metus, jeigu tam yra palankios klimatinės sąlygos (pvz., neįprastai ilgas ir šiltas ruduo Lietuvoje).
Trofiškai Nepticulidae yra susiję su Magnoliophyta augalais iš 18 poklasių ir daugybės šeimų; apibendrinti duomenys buvo paskelbti anksčiau (Puplesis, Diškus, 2003). Tačiau daugelio paatogrąžių ar atogrąžų kraštuose paplitusių mažųjų gaubtagalvių trofiniai ryšiai dar nėra išaiškinti. Nepticulidae rūšys yra tipiški stenofagai. Nors yra nustatyta daug monofagų, daugiausia yra rūšių, kurioms būdinga siaura oligofagija, t. y. rūšys, minuojančios ant dviejų ar daugiau tos pačios genties augalų rūšių (apie 80 % visų trofiškai ištirtų rūšių). Platūs oligofagai (t. y. minuojantys ant augalų iš dviejų ar daugiau giminiškų genčių) dažniausiai yra tos rūšys, kurios trofiškai susijusios su Rosaceae šeimos augalais. Kol kas nustatyti tik keli disjunkcinės oligofagijos atvejai ir nenustatyta nė viena rūšis, kurią būtų galima pavadinti polifage.
Taksonomija
Nepticulidae klasifikavimo istorija ir originali šeimos filogenetinė schema buvo pateikta anksčiau (Puplesis, 1994). Pagal Nepticulidae kladogramą, sudarytą panaudojant 79, daugiausia morfologinius požymius, išsiskiria dvi stambiausios filogenetinės šakos, kurioms yra suteikti pošeimių rangai: (įskaitant tik Australijoje paplitusią ) ir Trifurculinae. Nepaisant neįprastai atrodančių Pectinivalva genitalinių struktūrų (daugiausia dėl ryškių plesiomorfinių, o ne apomorfinių požymių), kol kas nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų paremti Pectinivalvinae pošeimį.
Paplitimas
Mažieji gaubtagalviai paplitę visame pasaulyje, aptinkami beveik visose svarbiausiose sausumos ekosistemose. Lietuvoje pirmą kartą juos 1932 m. paminėjo entomologas A. Palionis, nurodydamas vieną rūšį. Vėliau juos tyrė J. Priuferis (1947), , , ir . Kadangi iki XX a. paskutiniojo dešimtmečio nebuvo visiškai nusistovėjusios ir aiškios Nepticulidae sistemos bei diagnostikos, ne visi seniau skelbti duomenys buvo pakankamai tikslūs; daug teiginių apie šių vabzdžių rūšių aptikimą Lietuvoje buvo pateikta tik pagal tuščias minas, kurios ne visada tiksliai nusako minuotojo rūšį. Tad kai kurios Lietuvos faunoje aptiktos mažųjų gaubtagalvių rūšys Lietuvos faunoje buvo paminėtos klaidingai.
A. Diškui pavyko išauginti iš vikšrų apie 93 % šiuo metu išaiškintos Lietuvos faunos rūšių ir taip atskleisti daug nežinomų mažųjų gaubtagalvių biologijos ypatybių. Nustatyta, kad Lietuvoje Nepticulidae mitybiškai susiję su 15 augalų šeimų ir 32 mitybinių augalų gentimis (daugiausia Lietuvos mažieji gaubtagalviai yra gluosninių, bukinių, beržinių ir ypač erškėtinių augalų minuotojai). Šiuo metu mažuosius gaubtagalvius taip pat tiria Asta Navickaitė (VPU doktorantė, vadovas – doc. dr. A. Diškus, konsultantas – prof. habil. dr. J. R. Stonis).
Daugelio mažųjų gaubtagalvių rūšių paplitimas Lietuvoje iki šiol yra menkai ištirtas. Taip pat dar galima atrasti nemažai naujų rūšių. Šiuo metu kaimyninėje Lenkijoje yra žinoma 100 rūšių mažųjų gaubtagalvių, Švedijoje 87, Estijoje 59, Latvijoje 63, o Lietuvoje 74 rūšys. Tačiau, matyt, jų mūsų šalyje gali gyventi apie 85 ar net daugiau rūšių.
Pasaulyje mažųjų gaubtagalvių žinoma daugiau nei 700 rūšių, priklausančių 16 genčių.
Nepticulidae atstovai paplitę visuose Žemės biogeografiniuose regionuose.
Lietuvos mažieji gaubtagalviai
- (Enteucha acetosae). Minuoja rūgštynes. Anksčiau ši rūšis buvo laikoma reta Lietuvoje.
- (Stigmella lapponica). Minuoja beržų lapus. Lokali rūšis.
- (Stigmella confusella). Minuoja beržų lapus. Lokali rūšis.
- (Stigmella freyella). Minuoja dirvinio vijoklio lapus. Labai lokali rūšis.
- (Stigmella tiliae). Minuoja mažalapės liepos lapus. Rūšis gausiai paplitusi visoje šalyje.
- (Stigmella microtheriella). Aptinkama ant lazdyno ir skroblo. Mažyčiai suaugėliai. Dažna rūšis.
- (Stigmella betulicola). Minuoja beržų lapus. Tipiška mūsų faunos rūšis, bet lokali rūšis.
- (Stigmella alnetella). Minuoja juodalksnio lapus. Labai lokali ir, matyt, labai reta rūšis.
- (Stigmella luteella). Minuoja beržų lapus. Dažna ir visoje Lietuvoje gausiai aptinkama rūšis.
- (Stigmella glutinosae). Minuoja juodalksnio lapus. Reta ir lokali rūšis.
- (Stigmella nivenburgensis). Minuoja trapiojo gluosnio lapus. Neseniai atrasta, reta rūšis.
- (Stigmella prunetorum). Ant slyvų ir vyšnių lapų suformuoja spiralines minas. Dažna rūšis.
- (Stigmella aceris). Minuoja klevo lapus. Lokali rūšis.
- (Stigmella nylandriella). Minuoja šermukšnio lapus. Turbūt rūšis paplitusi visoje Lietuvoje.
- (Stigmella oxyacanthella). Ant obelų, gudobelių ir kt. giminiškų augalų. Dažna ir gausi rūšis.
- (Stigmella minusculella). Minuoja kriaušės lapus. Rūšis dažna Lietuvoje, kartais gausi.
- (Stigmella desperatella). Rudenį minuoja naminės obels lapus. Gana lokali rūšis.
- (Stigmella pyri). Minuoja kriaušės lapus. Rūšis aptikta daug kur Lietuvoje.
- (Stigmella crataegella). Minuoja vienapiestės gudobelės lapus. Kol kas aptikta tik Vilniuje.
- (Stigmella magdalenae). Minuoja šermukšnio ir obels lapus. Rūšis gausiai aptinkama.
- (Stigmella hybnerella). Minuoja gudobelės. Rūšis plačiai paplitusi pietrytinėje Lietuvoje.
- (Stigmella anomalella). Minuoja erškėčių lapus. Rūšis dažnai aptinkama visoje Lietuvoje.
- (Stigmella catharticella). Minuoja šunobelės lapus. Žinoma tik kai kuriuose Lietuvos raj.
- (Stigmella malella). Minuoja obels lapus. Anksčiau buvo laikoma reta rūšimi Lietuvoje.
- (Stigmella viscerella). Minuoja paprastosios vinkšnos lapus. Reta ir lokali rūšis.
- (Stigmella ulmivora). Minuoja guobų lapus. Aptikta tik Kaišiadoryse. Matyt, tai reta rūšis.
- (Stigmella trimaculella). Minuoja tuopų lapus. Patinų pilvelis ryškiai oranžinis.
- (Stigmella assimilella). Minuoja tuopų lapus. Reta rūšis, aptinkami tik pavieniai vikšrai.
- (Stigmella salicis). Minuoja gluosnių lapus. Lietuvoje labai paplitusi ir gausi rūšis.
- (Stigmella myrtillella). Minuoja mėlynės ir vaivoro lapus. Lokaliai paplitusi rūšis.
- (Stigmella obliquella). Minuoja trapiojo gluosnio lapus. Reta rūšis, vikšrai pavieniai.
- (Stigmella zelleriella). Minuoja gulsčiojo karklo lapus. Endeminė Europos pajūrio rūšis.
- (Stigmella benanderella). Minuoja pelkinio karklo lapus. Lietuvoje aptikta tik Kuršių nerijoje.
- (Stigmella floslactella). Minuoja lazdyno ir skroblo lapus. Rūšis negausi visoje Lietuvoje.
- (Stigmella tityrella). Minuoja buko lapus. Lietuvoje labai reta rūšis (tik Šilutės raj.).
- (Stigmella carpinella). Minuoja skroblo lapus. Rūšis reta, bet ten, kur gyvena, gausi.
- (Stigmella lemniscella). Minuoja guobų lapus. Manoma, kad negausiai paplitusi visoje šalyje.
- (Stigmella continuella). Minuoja beržų lapus. Minos sunkiai pastebimos. Reta ir lokali.
- (Stigmella incognitella). Tik rudenį minuoja obels lapus. Lokaliai tik pietrytiniuose šalies raj.
- (Stigmella aurella). Lietuvoje minuoja tik paprastosios žemuogės lapus. Lokali rūšis.
- (Stigmella aeneofasciella). Minuoja dirvuolės ir žemuogės lapus. Dažna ir gausi rūšis.
- (Stigmella splendidissimella). Minuoja gervuogės, avietės ir katuogės lapus. Visoje Lietuvoje.
- (Stigmella poteri). Minuoja sidabražolių lapus. Lokali, neseniai Lietuvoje atrasta rūšis.
- (Stigmella pretiosa). Minuoja raudonosios žiognagės lapus. Lokaliai ir tik kai kuriuose raj.
- (Stigmella lediella). Minuoja pelkinį gailį, bet minos sunkiai pastebimos. Lokali rūšis.
- (Stigmella ulmariae). Minuoja papr. vingiorykštės lapus. Reta, neseniai atrasta rūšis.
- (Stigmella hemargyrella). Minuoja buko lapus. V. Europos rūšis, labai reta Lietuvoje.
- (Stigmella lonicerarum). Minuoja paprastojo sausmedžio lapus. Reta ir lokali rūšis.
- (Stigmella plagicolella). Minuoja slyvų lapus. Manoma, kad ši rūšis paplitusi visoje Lietuvoje.
- (Stigmella sorbi). Minuoja paprastojo šermukšnio lapus. Lietuvoje labai dažna rūšis.
- (Stigmella atricapitella). Minuoja ąžuolo lapus. Labai reta rūšis Baltijos regione ir Lietuvoje.
- (Stigmella ruficapitella). Minuoja ąžuolo lapus. Lietuvoje labai dažna rūšis.
- (Stigmella samiatella). Minuoja ąžuolo lapus. Lietuvoje labai reta rūšis.
- (Stigmella basiguttella). Minuoja ąžuolo lapus, bet minos sunkiau pastebimos. Retoka rūšis.
- (Stigmella roborella). Minuoja lapus. Lietuvoje dažna rūšis, kai kur aptinkama gausiai.
- (Bohemannia pulverosella). Minuoja obels lapus. Minos dėmiškos. Rūšis turbūt lokali.
- (Ectoedemia atrifrontella). Minuoja jaunų ąžuoliukų nesumedėjusią žievę. Tauragės raj.
- (Ectoedemia argyropeza). Minuoja drebulės lapkočius ir lapų plokšteles. Dažna, labai gausi.
- (Ectoedemia turbidella). Minuoja baltosios tuopos lapus ir lapkočius. Mažai ištyrinėta.
- (Ectoedemia intimella). Dėminės minos ant blindės ir gluosnio S. fragilis lapų. Nereta.
- (Ectoedemia hannoverella). Dėminės minos ant didžiosios tuopos lapų.
- (Ectoedemia klimeschi). Dėminės minos ant baltosios tuopos lapų. Lietuvoje mažai ištirta.
- (Ectoedemia subbimaculella). Dėminės minos ant ąžuolo lapų. Reta ir negausi rūšis.
- (Ectoedemia albifasciella). Dėminės minos ant ąžuolo lapų. Paplitimas menkai ištirtas.
- (Ectoedemia arcuatella). Dėminės minos ant žemuogės lapų. Dažna rūšis.
- (Ectoedemia atricolli). Dėminės minos ant obels lapų. Matyt, dažna ir gausi (soduose) rūšis.
- (Ectoedemia rubivora). Dėminės minos ant paprastosios katuogės lapų. Retoka rūšis.
- (Ectoedemia occultella). Ant beržo lapų, su apskritomis ekskrementų dėmėmis. Dažna rūšis.
- (Ectoedemia minimella). Ant beržo lapų, su netaisyklingomis ekskrementų dėmėmis.
- (Fomoria septembrella). Dėminės minos ant jonažolės lapų. Dažna ir gausi rūšis.
- (Fomoria weaveri). Dėminės minos ant bruknės lapų. Dažna, šiaurinės kilmės rūšis.
- (Glaucolepis headleyella). Minuoja paprastosios juodgalvės baltažiedės lapus. Lokali rūšis.
- (Etainia sericopeza). Pirmosios generacijos vikšrai gyvena klevų sparnavaisiuose, o antrosios – ūglių pumpuruose. Dažnai aptinkama parkuose.
Literatūra
- Puplesis, R. 1994. The Nepticulidae of Eastern Europe and Asia: western, central and eastern parts. Backhuys Publishers, Leiden, 552 pp. [Monografija]
- Puplesis, R., Robinson G. S. 2000. A review of the Central and South American Nepticulidae (Lepidoptera) with special reference to Belize. Bulletin of the Natural History Museum, London (Entomology), 69 (1): 114 p. [Monografija]
- Puplesis, R., Diškus, A. 2003. The Nepticuloidea & Tischerioidea (Lepidoptera) – a global review, with strategic regional revisions. Lututė Publishers, Kaunas, 552 p. [Monografija]
- Puplesis, R. Diškus, A. 2004. Ar Lietuvoje gyvena mažieji gaubtagalviai? Žurnalas apie gamtą, 6: 26–29.
- Diškus, A., Lensbergaitė, K. 2008. Pirmieji duomenys apie Akmenės rajono mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauną ir įvairovę. Lietuvos biologinė įvairovė (būklė, struktūra, apsauga) 3: 65–70.
- Navickaitė, A., Diškus, A. 2008. Vilkaviškio rajono mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauna ir trofiniai ryšiai. Lietuvos biologinė įvairovė (būklė, struktūra, apsauga) 3: 79–85.
- Anisimov, E., Stonis, J. R. 2008. Sachalininio lapinuko – Stigmella sakhalinella Pupl. (Insecta, Lepidoptera, Nepticulidae) paieškos Čepkelių gamtiniame rezervate. Lietuvos biologinė įvairovė (būklė, struktūra, apsauga) 3: 52–57.
- Šimkevičiūtė, A., Stonis J. R., Diškus A. 2009. Taxonomic checklist of Nepticulidae of Mexico, with the description of three new species the from Pacific Coast (Insecta, Lepidoptera). Acta Zoologica Lituanica, 19 (4): 268–277.
Nuorodos
- J. R. Stonis. (Tyrimų projektai. Nepticulidae – Lietuvos gaubtagalviai) Archyvuota kopija 2020-09-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nepticulidae, Kas yra Nepticulidae? Ką reiškia Nepticulidae?
Nepticulidae Stigmella betulicola Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Drugiai Lepidoptera Seima Mazieji gaubtagalviai Nepticulidae Mazieji gaubtagalviai sin minuojancios kandeles Nepticulidae drugiu Lepidoptera seima priklausanti Nepticuloidea antseimiui Stigmella aceris mina Stigmella confusella Stigmella microtheriella minaMityba ir trofiniai rysiaiDauguma mazuju gaubtagalviu Nepticulidae viksrai minuoja mitybinio augalo lapus tik retkarciais pumpurus kai kurios rusys klevu skristukus antros generacijos jauna medziu zieve pogentes rusys Tarp lapu minuotoju kurie yra vyraujantys grupes rusys pradeda mina mitybinio augalo lapkotyje ar lapo vidurineje gysleleje o tik veliau mina pereina į lapo plokstele Dauguma mazuju gaubtagalviu minu yra virsutines retai apatines Ekskrementu issidestymas minoje turi svarbia diagnostine reiksme Ekskrementai gali buti sutelkti į plona arba placia vidurine linija kuri yra arba istisine arba punktyrine taip pat ekskrementai gali buti issideste spirale arba paskiru granuliu pavidalu o kartais be sistemos padrikai arba sutelkti į didele centrine deme Pasitaiko kad tarp ekskrementu ir isgrauzto minos tako vidinio krasto nelieka neuzpildytu tarpeliu ir kt rusys Daznai tos pacios rusies ekskrementu issidestymas minos pradzioje viduryje ir pabaigoje gali skirtis ir grupes rusys pvz ir daug kitu rusiu Kartais dvi giminiskos rusys formuojancios labai panasias minas ir minuojancios ant to paties augalo skiriasi tik ekskrementu linijos plociu minos pradineje dalyje Daugelio rusiu ekskrementu issidestymas islieka pastovus nuo minos pradzios iki pabaigos pvz Ekskrementu issidestymas taip pat gali kisti nuo mitybinio augalo fiziniu savybiu ir aplinkos salygu viksrai uzsikrete parazitais dazniausiai isdesto ekskrementus kiek kitaip negu sveiki Ekskrementu spalva yra daugiau rusies pozymis Kartais ekskrementu spalva yra susijusi su mitybinio augalo audiniu purumu ar minos amziumi bei klimato salygomis Mazuju gaubtagalviu viksrai nepalieka minuojamo lapo tol kol visiskai nesuauga isskyrus kai kurias ir kt rusis kurios gali keisti minuojama lapa Siu rusiu lervos pereina is vieno lapo į kita per lapkotį ar augalo stieba Vidutiniu platumu kai kuriu rudeni minuojanciu rusiu viksrai gali maitintis nukritusiuose gelstanciuose lapuose lervos aplinkui isgrauziama mina konservuoja zalias audinio saleles Visiskai suaugusios lervos palieka mina tam kad sudarytu silkinį kokona ir virstu leliuke misko pakloteje ar dirvozemyje kartais kokonai gali buti susukami ir ant mitybinio augalo stiebo ir zieves kartais salia minos Zinomos tik kelios rusys kuriu viksrai virsta leliuke pacioje minoje grupes rusys ir Bicikliniu ir policikliniu rusiu vasarines generacijos leliukes stadijos trukme 10 21 diena ziemojanciu generaciju viksrai nevirsta leliukemis o diapauzuoja pronimfos stadijoje pavasarį susidariusi leliuke uztrunka tiek pat kiek ir vasariniu generaciju leliukes Atograzose aptinkamu mazuju gaubtagalviu rusiu biologija yra kol kas labai menkai zinoma kai kurios is ju buvo paskelbtos policiklinemis matyt tokios 3 ar daugiau generaciju per vienerius metus turincios rusys gali buti vyraujancios pusiaujo dregnuosiuose miskuose Pastebeta kad vidutiniu platumu vadinamosios biciklines rusys gali tureti 3 generacijas per metus jeigu tam yra palankios klimatines salygos pvz neįprastai ilgas ir siltas ruduo Lietuvoje Trofiskai Nepticulidae yra susije su Magnoliophyta augalais is 18 poklasiu ir daugybes seimu apibendrinti duomenys buvo paskelbti anksciau Puplesis Diskus 2003 Taciau daugelio paatograziu ar atograzu krastuose paplitusiu mazuju gaubtagalviu trofiniai rysiai dar nera isaiskinti Nepticulidae rusys yra tipiski stenofagai Nors yra nustatyta daug monofagu daugiausia yra rusiu kurioms budinga siaura oligofagija t y rusys minuojancios ant dvieju ar daugiau tos pacios genties augalu rusiu apie 80 visu trofiskai istirtu rusiu Platus oligofagai t y minuojantys ant augalu is dvieju ar daugiau giminisku genciu dazniausiai yra tos rusys kurios trofiskai susijusios su Rosaceae seimos augalais Kol kas nustatyti tik keli disjunkcines oligofagijos atvejai ir nenustatyta ne viena rusis kuria butu galima pavadinti polifage TaksonomijaNepticulidae klasifikavimo istorija ir originali seimos filogenetine schema buvo pateikta anksciau Puplesis 1994 Pagal Nepticulidae kladograma sudaryta panaudojant 79 daugiausia morfologinius pozymius issiskiria dvi stambiausios filogenetines sakos kurioms yra suteikti poseimiu rangai įskaitant tik Australijoje paplitusia ir Trifurculinae Nepaisant neįprastai atrodanciu Pectinivalva genitaliniu strukturu daugiausia del ryskiu plesiomorfiniu o ne apomorfiniu pozymiu kol kas nera pakankamai duomenu kad galima butu paremti Pectinivalvinae poseimį PaplitimasMazieji gaubtagalviai paplite visame pasaulyje aptinkami beveik visose svarbiausiose sausumos ekosistemose Lietuvoje pirma karta juos 1932 m paminejo entomologas A Palionis nurodydamas viena rusį Veliau juos tyre J Priuferis 1947 ir Kadangi iki XX a paskutiniojo desimtmecio nebuvo visiskai nusistovejusios ir aiskios Nepticulidae sistemos bei diagnostikos ne visi seniau skelbti duomenys buvo pakankamai tikslus daug teiginiu apie siu vabzdziu rusiu aptikima Lietuvoje buvo pateikta tik pagal tuscias minas kurios ne visada tiksliai nusako minuotojo rusį Tad kai kurios Lietuvos faunoje aptiktos mazuju gaubtagalviu rusys Lietuvos faunoje buvo paminetos klaidingai A Diskui pavyko isauginti is viksru apie 93 siuo metu isaiskintos Lietuvos faunos rusiu ir taip atskleisti daug nezinomu mazuju gaubtagalviu biologijos ypatybiu Nustatyta kad Lietuvoje Nepticulidae mitybiskai susije su 15 augalu seimu ir 32 mitybiniu augalu gentimis daugiausia Lietuvos mazieji gaubtagalviai yra gluosniniu bukiniu berziniu ir ypac ersketiniu augalu minuotojai Siuo metu mazuosius gaubtagalvius taip pat tiria Asta Navickaite VPU doktorante vadovas doc dr A Diskus konsultantas prof habil dr J R Stonis Daugelio mazuju gaubtagalviu rusiu paplitimas Lietuvoje iki siol yra menkai istirtas Taip pat dar galima atrasti nemazai nauju rusiu Siuo metu kaimynineje Lenkijoje yra zinoma 100 rusiu mazuju gaubtagalviu Svedijoje 87 Estijoje 59 Latvijoje 63 o Lietuvoje 74 rusys Taciau matyt ju musu salyje gali gyventi apie 85 ar net daugiau rusiu Pasaulyje mazuju gaubtagalviu zinoma daugiau nei 700 rusiu priklausanciu 16 genciu Nepticulidae atstovai paplite visuose Zemes biogeografiniuose regionuose Lietuvos mazieji gaubtagalviai Enteucha acetosae Minuoja rugstynes Anksciau si rusis buvo laikoma reta Lietuvoje Stigmella lapponica Minuoja berzu lapus Lokali rusis Stigmella confusella Minuoja berzu lapus Lokali rusis Stigmella freyella Minuoja dirvinio vijoklio lapus Labai lokali rusis Stigmella tiliae Minuoja mazalapes liepos lapus Rusis gausiai paplitusi visoje salyje Stigmella microtheriella Aptinkama ant lazdyno ir skroblo Mazyciai suaugeliai Dazna rusis Stigmella betulicola Minuoja berzu lapus Tipiska musu faunos rusis bet lokali rusis Stigmella alnetella Minuoja juodalksnio lapus Labai lokali ir matyt labai reta rusis Stigmella luteella Minuoja berzu lapus Dazna ir visoje Lietuvoje gausiai aptinkama rusis Stigmella glutinosae Minuoja juodalksnio lapus Reta ir lokali rusis Stigmella nivenburgensis Minuoja trapiojo gluosnio lapus Neseniai atrasta reta rusis Stigmella prunetorum Ant slyvu ir vysniu lapu suformuoja spiralines minas Dazna rusis Stigmella aceris Minuoja klevo lapus Lokali rusis Stigmella nylandriella Minuoja sermuksnio lapus Turbut rusis paplitusi visoje Lietuvoje Stigmella oxyacanthella Ant obelu gudobeliu ir kt giminisku augalu Dazna ir gausi rusis Stigmella minusculella Minuoja kriauses lapus Rusis dazna Lietuvoje kartais gausi Stigmella desperatella Rudenį minuoja namines obels lapus Gana lokali rusis Stigmella pyri Minuoja kriauses lapus Rusis aptikta daug kur Lietuvoje Stigmella crataegella Minuoja vienapiestes gudobeles lapus Kol kas aptikta tik Vilniuje Stigmella magdalenae Minuoja sermuksnio ir obels lapus Rusis gausiai aptinkama Stigmella hybnerella Minuoja gudobeles Rusis placiai paplitusi pietrytineje Lietuvoje Stigmella anomalella Minuoja erskeciu lapus Rusis daznai aptinkama visoje Lietuvoje Stigmella catharticella Minuoja sunobeles lapus Zinoma tik kai kuriuose Lietuvos raj Stigmella malella Minuoja obels lapus Anksciau buvo laikoma reta rusimi Lietuvoje Stigmella viscerella Minuoja paprastosios vinksnos lapus Reta ir lokali rusis Stigmella ulmivora Minuoja guobu lapus Aptikta tik Kaisiadoryse Matyt tai reta rusis Stigmella trimaculella Minuoja tuopu lapus Patinu pilvelis ryskiai oranzinis Stigmella assimilella Minuoja tuopu lapus Reta rusis aptinkami tik pavieniai viksrai Stigmella salicis Minuoja gluosniu lapus Lietuvoje labai paplitusi ir gausi rusis Stigmella myrtillella Minuoja melynes ir vaivoro lapus Lokaliai paplitusi rusis Stigmella obliquella Minuoja trapiojo gluosnio lapus Reta rusis viksrai pavieniai Stigmella zelleriella Minuoja gulsciojo karklo lapus Endemine Europos pajurio rusis Stigmella benanderella Minuoja pelkinio karklo lapus Lietuvoje aptikta tik Kursiu nerijoje Stigmella floslactella Minuoja lazdyno ir skroblo lapus Rusis negausi visoje Lietuvoje Stigmella tityrella Minuoja buko lapus Lietuvoje labai reta rusis tik Silutes raj Stigmella carpinella Minuoja skroblo lapus Rusis reta bet ten kur gyvena gausi Stigmella lemniscella Minuoja guobu lapus Manoma kad negausiai paplitusi visoje salyje Stigmella continuella Minuoja berzu lapus Minos sunkiai pastebimos Reta ir lokali Stigmella incognitella Tik rudenį minuoja obels lapus Lokaliai tik pietrytiniuose salies raj Stigmella aurella Lietuvoje minuoja tik paprastosios zemuoges lapus Lokali rusis Stigmella aeneofasciella Minuoja dirvuoles ir zemuoges lapus Dazna ir gausi rusis Stigmella splendidissimella Minuoja gervuoges avietes ir katuoges lapus Visoje Lietuvoje Stigmella poteri Minuoja sidabrazoliu lapus Lokali neseniai Lietuvoje atrasta rusis Stigmella pretiosa Minuoja raudonosios ziognages lapus Lokaliai ir tik kai kuriuose raj Stigmella lediella Minuoja pelkinį gailį bet minos sunkiai pastebimos Lokali rusis Stigmella ulmariae Minuoja papr vingiorykstes lapus Reta neseniai atrasta rusis Stigmella hemargyrella Minuoja buko lapus V Europos rusis labai reta Lietuvoje Stigmella lonicerarum Minuoja paprastojo sausmedzio lapus Reta ir lokali rusis Stigmella plagicolella Minuoja slyvu lapus Manoma kad si rusis paplitusi visoje Lietuvoje Stigmella sorbi Minuoja paprastojo sermuksnio lapus Lietuvoje labai dazna rusis Stigmella atricapitella Minuoja azuolo lapus Labai reta rusis Baltijos regione ir Lietuvoje Stigmella ruficapitella Minuoja azuolo lapus Lietuvoje labai dazna rusis Stigmella samiatella Minuoja azuolo lapus Lietuvoje labai reta rusis Stigmella basiguttella Minuoja azuolo lapus bet minos sunkiau pastebimos Retoka rusis Stigmella roborella Minuoja lapus Lietuvoje dazna rusis kai kur aptinkama gausiai Bohemannia pulverosella Minuoja obels lapus Minos demiskos Rusis turbut lokali Ectoedemia atrifrontella Minuoja jaunu azuoliuku nesumedejusia zieve Taurages raj Ectoedemia argyropeza Minuoja drebules lapkocius ir lapu ploksteles Dazna labai gausi Ectoedemia turbidella Minuoja baltosios tuopos lapus ir lapkocius Mazai istyrineta Ectoedemia intimella Demines minos ant blindes ir gluosnio S fragilis lapu Nereta Ectoedemia hannoverella Demines minos ant didziosios tuopos lapu Ectoedemia klimeschi Demines minos ant baltosios tuopos lapu Lietuvoje mazai istirta Ectoedemia subbimaculella Demines minos ant azuolo lapu Reta ir negausi rusis Ectoedemia albifasciella Demines minos ant azuolo lapu Paplitimas menkai istirtas Ectoedemia arcuatella Demines minos ant zemuoges lapu Dazna rusis Ectoedemia atricolli Demines minos ant obels lapu Matyt dazna ir gausi soduose rusis Ectoedemia rubivora Demines minos ant paprastosios katuoges lapu Retoka rusis Ectoedemia occultella Ant berzo lapu su apskritomis ekskrementu dememis Dazna rusis Ectoedemia minimella Ant berzo lapu su netaisyklingomis ekskrementu dememis Fomoria septembrella Demines minos ant jonazoles lapu Dazna ir gausi rusis Fomoria weaveri Demines minos ant bruknes lapu Dazna siaurines kilmes rusis Glaucolepis headleyella Minuoja paprastosios juodgalves baltaziedes lapus Lokali rusis Etainia sericopeza Pirmosios generacijos viksrai gyvena klevu sparnavaisiuose o antrosios ugliu pumpuruose Daznai aptinkama parkuose LiteraturaPuplesis R 1994 The Nepticulidae of Eastern Europe and Asia western central and eastern parts Backhuys Publishers Leiden 552 pp Monografija Puplesis R Robinson G S 2000 A review of the Central and South American Nepticulidae Lepidoptera with special reference to Belize Bulletin of the Natural History Museum London Entomology 69 1 114 p Monografija Puplesis R Diskus A 2003 The Nepticuloidea amp Tischerioidea Lepidoptera a global review with strategic regional revisions Lutute Publishers Kaunas 552 p Monografija Puplesis R Diskus A 2004 Ar Lietuvoje gyvena mazieji gaubtagalviai Zurnalas apie gamta 6 26 29 Diskus A Lensbergaite K 2008 Pirmieji duomenys apie Akmenes rajono mazuju gaubtagalviu Lepidoptera Nepticulidae fauna ir įvairove Lietuvos biologine įvairove bukle struktura apsauga 3 65 70 Navickaite A Diskus A 2008 Vilkaviskio rajono mazuju gaubtagalviu Lepidoptera Nepticulidae fauna ir trofiniai rysiai Lietuvos biologine įvairove bukle struktura apsauga 3 79 85 Anisimov E Stonis J R 2008 Sachalininio lapinuko Stigmella sakhalinella Pupl Insecta Lepidoptera Nepticulidae paieskos Cepkeliu gamtiniame rezervate Lietuvos biologine įvairove bukle struktura apsauga 3 52 57 Simkeviciute A Stonis J R Diskus A 2009 Taxonomic checklist of Nepticulidae of Mexico with the description of three new species the from Pacific Coast Insecta Lepidoptera Acta Zoologica Lituanica 19 4 268 277 NuorodosJ R Stonis Tyrimu projektai Nepticulidae Lietuvos gaubtagalviai Archyvuota kopija 2020 09 19 is Wayback Machine projekto