Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žanas Fransua Šampoljonas pranc Jean François ChampollionGimė 1790 m gruodžio 23 d Lo PrancūzijaMirė 1832 m kovo 4 d 41
Žanas Fransua Šampoljonas
| Žanas Fransua Šampoljonas pranc. Jean-François Champollion | |
|---|---|
| Gimė | 1790 m. gruodžio 23 d. , Lo, Prancūzija |
| Mirė | 1832 m. kovo 4 d. (41 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinėse |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | kalbininkas |
| Žinomas (-a) už | iššifravo Rozetės akmenį |
| Vikiteka | Jean-François Champollion |
Žanas Fransua Šampoljonas (pranc. Jean-François Champollion, 1790 m. gruodžio 23 d. – 1832 m. kovo 4 d.) – egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus.
Dėl šio darbo jis labai giliai pasinėrė į šios šalies ankstyvosios istorijos ir kultūros tyrinėjimą. Prie jo taip pat prisidėjo ir kiti mokslininkai, susidomėję šiuo nauju mokslu. Jis labai domėjosi visomis egiptologijos mokslo plėtojimo šakomis, todėl paliko turiningus užrašus, sukauptus apžiūrinėjant sugriuvusius Egipto istorinius faraonų laikų paminklus.
Biografija
Žanas Fransua Šampoljonas gimė 1790 m. gruodžio 23 d. Figeac miestelyje, Prancūzijoje. Jis buvo jauniausias Žako ir Žene Šampoljonų sūnus. Jaunystėje jį mokė jo brolis Žakas Žozefas, bet kai jam buvo 10 metų, Žanas Fransua išvyko mokytis į licėjų Grenoblyje, kur būdamas 16 metų ir ne pagal savo metus subrendęs įstojo į Grenoblio akademiją. Čia jis pradėjo domėtis ir studijuoti Egipto kalbą. Vėliau jis savo studijas tęsė Prancūzijos kolegijoje 1807-1809 m., kur specializavosi Rytų kalbose. Būdamas paaugliu jis mokėsi hebrajų, arabų, Sirijos ir kinų kalbų, o vėliau prie jų dar pridėjo Etiopijos, sanskrito, persų ir kitas Rytų kraštų kalbas. Būdamas aštuoniolikos, 1809 m. Grenoblyje pradėjo mokytis istorijos ir politikos. Čia jis mokėsi iki 1816 m. ir 1810 m. tapo daktaru. Tuo metu kitas egiptologas italas Džiovanis Batista Belzonis atveža į Europą Ramzio II kolosą. 1818 m. Šampoljonas vedė (1794 - 1871), su kuria vėliau susilaukė dukters Zoraide (1824 - 1889).
1818 m. Šampoljonui buvo paskirta vadovauti Istorijos ir geografijos katedrai karališkojoje Grenoblio kolegijoje. Šiame poste jis išbuvo iki 1821 m. Postas jam leido susikoncentruoti ir pilnai atsiduoti savo pirmajai meilei – senovės Egipto kalbai ir faraonų šalies archeologijai. Jam paramą teikė net Prancūzijos karaliai Liudvikas XVIII ir Karolis X Prancūzas, taip pat jam buvo suteikta galimybė lankyti įvairius muziejus. apžiūrinėti jų kolekcijas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Jis buvo siunčiamas į karalių remtas misijas Turine, Romoje, Neapolyje ir Florencijoje.
Grįžęs iš užsitęsusios kelionės 1826 m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi. Kitais metais Šampoljonas pats išvyko į Egiptą kartu su savo mokiniu italų archeologu iš Pizos Ippolito Rosellini (1800–1843).
Darbai
Dėl šios 1828–1829 m. įvykusios ekspedicijos į Egiptą, kur sistemingai buvo atliekami žvalgymai, pirmą kartą Egipto istorijoje ir geografijoje, leidę atskleisti rašmenų ir istorijos paslaptis, gimė nauja mokslo šaka – egiptologija. Šampoljonas paliko daug užrašų ir eskizų, o I. Rosellini vėliau pabaigė graviūras, kurie suformavo pagrindą darbui šioje srityje ir buvo labai naudingi vėlesnėms mokslininkų kartoms. Grįžęs į Prancūziją Ž. F. Šampoljonas 1830 m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o 1831 m. Prancūzijos kolegijoje įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą. Tai įvyko kol jis ruošė savo ekspedicijos rezultatų publikavimą, tačiau Paryžiuje 1832 m. gegužės 4 dieną jį ištiko mirtinas insulto priepuolis. Šampoljonas palaidotas Paryžiuje.
Tikroji šio žmogaus šlovės priežastis yra ta, jog jis iššifravo egiptiečių hieroglifus. Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas, o ilgas procesas, kurį atliko labai išsimokslinęs žmogus, kurio mokslai prasidėjo dar vaikystėje tyrinėjant senovines kalbas. Labiausiai Šampoljonui pasitarnavo Rozetės akmuo. Jis tyrinėjo šį akmenį lygindamas graikų tekstą su egiptiečių rašmenimis ir atpažino Kleopatros vardą – hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Po ilgo darbo jis atskleidė ir kitų simbolių reikšmę. Žanas Fransua Šampoljonas atskleidė žmonėms senovės Egipto paslaptis ir suteikė galimybę sužinoti daug daugiau apie šią šalį. Jo darbą tęsė tokie žymūs egiptologai kaip Karlas Richardas Lepsijus, Auguste Mariette ir Gastonas Maspero.
Kūriniai
- Le Normant, red. (1819). Annales des Lagides, ou chronologie des rois grecs d'Égypte successeurs d'Alexandre le Grand. Paris. ;
- Lettre à M. Dacier relative à l'alphabet des hiéroglyphes phonétiques. 1822. ;
- Panthéon égyptien, collection des personnages mythologiques de l'ancienne Égypte, d'après les monuments (explanatory text to illustrations by Léon-Jean-Joseph Dubois). Paris: Firmin Didot. 1823. OCLC 743026987.
- Précis du système hiéroglyphique des anciens Égyptiens. 1824. ;
- Lettres à M. le . 1826. ;
- Notice descriptive des monuments égyptiens du musée Charles X. 1827. ;
- Précis du système hiéroglyphique des anciens Égyptiens ou Recherches sur les éléments premiers de cette écriture sacrée, sur leurs diverses combinaisons, et sur les rapports de ce système avec les autres méthodes graphiques égyptiennes. 1828. ;
- Lettres écrites d'Égypte et de Nubie. 1828–1829. ;
- Grammaire égyptienne. 1836, posthumously.
{{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes:|year=() ; - Dictionnaire égyptien en écriture hiéroglyphique. 1841, posthumously.
{{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes:|year=().
Populiarioje kultūroje
Champollion buvo suvaidintas 2005 m. BBC dukumentinėje dramoje „Egiptas" (). Champollion buvo taip pat suvaidintas keliuose epizoduose Carl Sagan's televizijos seriale . Istorijos kanalo (The History Channel’s) dokumentiniame filme „Rozetės akmens paslaptys ("Secrets of the Rosetta Stone") taip pat buvo suvaidinta ši garsi asmenybė.
Literatūra ir Nuorodos
- Neimantas R. „Šampoljonas" 2001
- Ceramas K. „Dievai kapai ir mokslininkai" 1962
- Možeika I. „7 ir 37 stebuklai" 1982
- Avdijevas V. I. „Senovės Rytų istorija" 1962
- Kondratovas A. „Senovės kultūrų paslaptys" 1972
- [1]
- [2][neveikianti nuoroda]
- Giants of Egyptology: Jean-François Champollion, 1790-1832 Archyvuota kopija 2008-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- Key words: unlocking lost languages
- BBC: Jean-François Champollion
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žanas Fransua Šampoljonas, Kas yra Žanas Fransua Šampoljonas? Ką reiškia Žanas Fransua Šampoljonas?
Zanas Fransua Sampoljonas pranc Jean Francois ChampollionGime 1790 m gruodzio 23 d Lo PrancuzijaMire 1832 m kovo 4 d 41 metai Paryzius PrancuzijaPalaidotas a Per Lasezo kapineseTautybe prancuzasVeikla kalbininkasZinomas a uz issifravo Rozetes akmenįVikiteka Jean Francois Champollion Zanas Fransua Sampoljonas pranc Jean Francois Champollion 1790 m gruodzio 23 d 1832 m kovo 4 d egiptologijos tevu vadinamas prancuzu kalbininkas issifraves egiptieciu hieroglifus Del sio darbo jis labai giliai pasinere į sios salies ankstyvosios istorijos ir kulturos tyrinejima Prie jo taip pat prisidejo ir kiti mokslininkai susidomeje siuo nauju mokslu Jis labai domejosi visomis egiptologijos mokslo pletojimo sakomis todel paliko turiningus uzrasus sukauptus apziurinejant sugriuvusius Egipto istorinius faraonu laiku paminklus BiografijaZanas Fransua Sampoljonas gime 1790 m gruodzio 23 d Figeac miestelyje Prancuzijoje Jis buvo jauniausias Zako ir Zene Sampoljonu sunus Jaunysteje jį moke jo brolis Zakas Zozefas bet kai jam buvo 10 metu Zanas Fransua isvyko mokytis į liceju Grenoblyje kur budamas 16 metu ir ne pagal savo metus subrendes įstojo į Grenoblio akademija Cia jis pradejo dometis ir studijuoti Egipto kalba Veliau jis savo studijas tese Prancuzijos kolegijoje 1807 1809 m kur specializavosi Rytu kalbose Budamas paaugliu jis mokesi hebraju arabu Sirijos ir kinu kalbu o veliau prie ju dar pridejo Etiopijos sanskrito persu ir kitas Rytu krastu kalbas Budamas astuoniolikos 1809 m Grenoblyje pradejo mokytis istorijos ir politikos Cia jis mokesi iki 1816 m ir 1810 m tapo daktaru Tuo metu kitas egiptologas italas Dziovanis Batista Belzonis atveza į Europa Ramzio II kolosa 1818 m Sampoljonas vede 1794 1871 su kuria veliau susilauke dukters Zoraide 1824 1889 1818 m Sampoljonui buvo paskirta vadovauti Istorijos ir geografijos katedrai karaliskojoje Grenoblio kolegijoje Siame poste jis isbuvo iki 1821 m Postas jam leido susikoncentruoti ir pilnai atsiduoti savo pirmajai meilei senoves Egipto kalbai ir faraonu salies archeologijai Jam parama teike net Prancuzijos karaliai Liudvikas XVIII ir Karolis X Prancuzas taip pat jam buvo suteikta galimybe lankyti įvairius muziejus apziurineti ju kolekcijas ne tik Prancuzijoje bet ir uz jos ribu Jis buvo siunciamas į karaliu remtas misijas Turine Romoje Neapolyje ir Florencijoje Grįzes is uzsitesusios keliones 1826 m buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiskosios kolekcijos konservatoriumi Kitais metais Sampoljonas pats isvyko į Egipta kartu su savo mokiniu italu archeologu is Pizos Ippolito Rosellini 1800 1843 Pirmojo Laisko M Dasje leidimo kuriame skelbiama kad hieroglifai issifruoti antrastinis lapas DarbaiDel sios 1828 1829 m įvykusios ekspedicijos į Egipta kur sistemingai buvo atliekami zvalgymai pirma karta Egipto istorijoje ir geografijoje leide atskleisti rasmenu ir istorijos paslaptis gime nauja mokslo saka egiptologija Sampoljonas paliko daug uzrasu ir eskizu o I Rosellini veliau pabaige graviuras kurie suformavo pagrinda darbui sioje srityje ir buvo labai naudingi velesnems mokslininku kartoms Grįzes į Prancuzija Z F Sampoljonas 1830 m tapo Rasmenu akademijos nariu o 1831 m Prancuzijos kolegijoje įsteige Egipto istorijos ir archeologijos katedra Tai įvyko kol jis ruose savo ekspedicijos rezultatu publikavima taciau Paryziuje 1832 m geguzes 4 diena jį istiko mirtinas insulto priepuolis Sampoljonas palaidotas Paryziuje Tikroji sio zmogaus sloves priezastis yra ta jog jis issifravo egiptieciu hieroglifus Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas o ilgas procesas kurį atliko labai issimokslines zmogus kurio mokslai prasidejo dar vaikysteje tyrinejant senovines kalbas Labiausiai Sampoljonui pasitarnavo Rozetes akmuo Jis tyrinejo sį akmenį lygindamas graiku teksta su egiptieciu rasmenimis ir atpazino Kleopatros varda hieroglifu skaicius atitiko fonetine vardo reiksme Po ilgo darbo jis atskleide ir kitu simboliu reiksme Zanas Fransua Sampoljonas atskleide zmonems senoves Egipto paslaptis ir suteike galimybe suzinoti daug daugiau apie sia salį Jo darba tese tokie zymus egiptologai kaip Karlas Richardas Lepsijus Auguste Mariette ir Gastonas Maspero KuriniaiLe Normant red 1819 Annales des Lagides ou chronologie des rois grecs d Egypte successeurs d Alexandre le Grand Paris Lettre a M Dacier relative a l alphabet des hieroglyphes phonetiques 1822 Pantheon egyptien collection des personnages mythologiques de l ancienne Egypte d apres les monuments explanatory text to illustrations by Leon Jean Joseph Dubois Paris Firmin Didot 1823 OCLC 743026987 Precis du systeme hieroglyphique des anciens Egyptiens 1824 Lettres a M le 1826 Notice descriptive des monuments egyptiens du musee Charles X 1827 Precis du systeme hieroglyphique des anciens Egyptiens ou Recherches sur les elements premiers de cette ecriture sacree sur leurs diverses combinaisons et sur les rapports de ce systeme avec les autres methodes graphiques egyptiennes 1828 Lettres ecrites d Egypte et de Nubie 1828 1829 Grammaire egyptienne 1836 posthumously a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite date reiksmes year Dictionnaire egyptien en ecriture hieroglyphique 1841 posthumously a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite date reiksmes year Populiarioje kulturojeChampollion buvo suvaidintas 2005 m BBC dukumentineje dramoje Egiptas Champollion buvo taip pat suvaidintas keliuose epizoduose Carl Sagan s televizijos seriale Istorijos kanalo The History Channel s dokumentiniame filme Rozetes akmens paslaptys Secrets of the Rosetta Stone taip pat buvo suvaidinta si garsi asmenybe Literatura ir NuorodosNeimantas R Sampoljonas 2001 Ceramas K Dievai kapai ir mokslininkai 1962 Mozeika I 7 ir 37 stebuklai 1982 Avdijevas V I Senoves Rytu istorija 1962 Kondratovas A Senoves kulturu paslaptys 1972 1 2 neveikianti nuoroda Giants of Egyptology Jean Francois Champollion 1790 1832 Archyvuota kopija 2008 04 22 is Wayback Machine projekto Key words unlocking lost languages BBC Jean Francois Champollion