Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auguste MarietteAuguste MarietteGimė 1821 m vasario 11 d Mirė 1881 m sausio 19 d 59 metai Veikla prancūzų egiptologas Eg
Auguste Mariette
| Auguste Mariette | |
|---|---|
| Auguste Mariette | |
| Gimė | 1821 m. vasario 11 d. |
| Mirė | 1881 m. sausio 19 d. (59 metai) |
| Veikla | prancūzų egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas |
| Vikiteka | Auguste Mariette |
Ogiustas Marjetas (pranc. Auguste Mariette, 1821 m. vasario 11 d. – 1881 m. sausio 19 d.) – prancūzų egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas.
Gyvenimas
Gimtajame Boulogne – sur-Mer miestelyje Marietas iškilo kaip talentingas autorius ir projektuotojas. Savo atlyginimą jis papildė kaip mokytojas Douai, duodamas privačias pamokas ir rašydamas apie istorines ir archeologines temas vietiniams periodiniams leidiniams. Tuo tarpu mirus jo pusbroliui , Champolliono draugui ir pakeleiviui, atsirado užduotis rūšiuoti jo popierius tai paskatino Marieto aistrą egiptologijai. Būdamas savamoksiu, jis ėmėsi studijuoti senovės Egipto hieroglifus ir koptų kalbą. Dėl savo 1847 m. padaryto analitinio Egipto Bulonės Muziejaus Galerijos katalogo gavo nežymią vietą Luvro muziejuje 1849 m.
Vėliau apie hieroglifą, vaizduojantį antį, jis pasakys: „Egiptietiška antis - pavojingas ženklas: vienu snapo kirčiu ji įleidžia jums nuodų ir jūs visam gyvenimui tampate egiptologu".
Pažintis su Egiptu
Taip bedirbdamas Bulonės municipaliniame muziejuje jis atranda V. Denono pieštą sarkofagą, visą išmargintą įrašais ir imasi jį savarankiškai versti. Marietas nežino, kad Denonas šiuos hieroglifus pertapė savaip, todėl jie yra visiškai be prasmės. Netekęs vilties jis ima susirašinėti su C. Lenormant‘u ir E. de Rouge, Šampoljono įpėdiniais Prancūzijos kolegijoje, egiptologijos katedroje. Jie nustemba pamatę, kiek žinių turi Marietas. Manytina, kad egiptietiškos anties įkandimas buvo tikrai nepagydomas, nes Marietas vedęs vyras, šeimos tėvas, nusprendė palikti ramią ir saugią tarnybą Bulonėje ir leistis į Egipto avantiūrą. Išvykęs į Egiptą su Paryžiaus muziejaus pavedimu, gauti koptų manuskriptų, Marietui vietinė valdžia atsisako juos atiduoti. Neturėdamas ką veikti, jis nusprendžia atsisakyti užduoties, kurią atlikti buvo įpareigotas, o patikėtus pinigus panaudoti ne koptų rankraščiams pirkti, o visai kitam dalykui. Čia išryškėja pagrindinis Marieto bruožas: jis mėgsta riziką ir nuotykius, pasitiki savimi, moka greitai priimti sprendimus.
Darbai Egipte
1850 m. spalio 27 d. Sakaroje pamatęs sfinksą (iki pusės apneštą smėliu), pradeda Memfio Serapeono archeologinius kasinėjimus. Memfio Serapeonas, požeminis Apio jaučių nekropolis,- dar ir šiandien yra vienas didžiausių egiptologijos atradimų, net po to, kai buvo rastos mumijos Deir al Bachrje ar karališkieji Tanio kapai.
Kasinėjimai trunka dvejus metus, per kuriuos atkasami šimtas keturiasdešimt vienas sfinksas, visi jie veda link nekropolio, kuris bus atrastas tik 1851 m. vasario 11 d. A. Marietas randa jaučio Apio statulą. Egiptologas nebeturi pinigų, todėl kreipiasi į Prancūziją dėl kredito, kuri po ilgų derybų pagaliau sutinka skirti 30 tūkst. frankų. Nekropolis atkasamas ir Marietas leidžiasi į jo vidų apžiūrėti. Tačiau didžiam jo nusivylimui daugelio milžiniškų sarkofagų dangčiai buvo nustumti, o visos brangenybės išvogtos. Marietas ir jo kompanionai randa tik du neliestus sarkofagus.
Dėl diplomatinių keblumų tarp Prancūzijos ir Egipto pagaliau susitariama ir dėžės su radiniais yra išsiunčiamos į Luvrą. Grįžęs į Prancūziją Marietas tampa Luvro muziejaus konservatoriumi, tačiau vienoje vietoje ilgai neužsibūna ir vėl grįžta į Egiptą.
Egipte priimamas valdovo Said – pašos (1822–1863), kuris duoda jam pinigų ir parūpina garlaivį. Marietas iškart atnaujina kasinėjimus Gizoje, Sakaroje, Abide, Tėbuose ir net Elafantinoje. Netoli Serapeumo atrandama dvaro valdininko, stambaus žemvaldžio Ti kapas. Šiame kape randamos labai vaizdžios kasdieninio turtuolių ir vargšų gyvenimo scenos. Labai intymios smulkmenos. Tuo archeologai praplečia žinias apie kasdieninį senovės egiptiečių gyvenimą, neapsiribodami vien tik aristokratų aplinka. Tokiam kapui prilygsta tik aukšto valdininko Ptahotepo ir 40 metų vėliau atkasto Mereruko kapas, šie kapai taip pat yra netoli Serapeumo. Tuo pačiu atveriama ir Rahotepo mastaba.
Jis imasi keliauti po Egiptą išvalydamas šventyklų griuvėsius, rinkdamas stelas bei kitokius daiktus nuo godžių valstiečių, kurie naudojasi tuo pasipelnymui. 1859 m. vasarį Šiauriniame Tėbų nekropolyje atrandamas karalienės Ahotep kapas su jos mumija bei gausiais papuošalais. Marietas tyrinėja Karnako griuvėsius. Jis pirmasis išmatuoja visą vietovę ir patikslina Amono šventyklos kontūrus. Ypač visam darbui gausiai naudoja fotografiją, kuri yra tikras lūžis egiptologijos moksle. 1860 m. egiptologas atidaro 35 kasinėjimų aikšteles, tačiau didžiausius savo atradimus padaro Sakaroje. Šioje vietoje jis randa kelis Egipto kulto daiktus, pavyzdžiui, Rahotepo ir Nofretės statulas. 1863 m. A. Marietas Bulake (Kairo priemiestyje) atidaro pirmąjį ,,Egipto muziejų“ (1878 m. šis muziejus yra nuniokojamas Nilo potvynio, todėl uždaromas). 1891 m. muziejus perkeliamas į Gizą, o 1902 m. gauna nuolatines patalpas Kaire, netoli Nilo didžiojo tilto, kuriam jo statytojas Durnjonas nepašykštėjo šimtmečio pradžioje labai madingų antikos stiliaus bruožų. Šis muziejus yra įkurtas, siekiant sustabdyti kontrabandinę prekybą senienomis bei archeologinėmis vertybėmis. 1867 m. Paryžiuje surengtoje pasaulinėje parodoje A. Marietas vadovauja Egipto paviljonui, kur visų akivaizdoje išvynioja mumijas.
1869 m. jis yra pasamdomas sukurti scenarijų bei apipavidalinimą garsiajai Verdžio operai „Aida“, kurios premjera įvyksta 1871 m. gruodžio 24 d. A Marieto dėka atsiranda tai, kas vėliau taps Senienų apsaugos tarnyba ir Egipto muziejumi.
Mirtis
Marietas mirė 1881 m. sausio 19 d. pusiau apakęs Egipte. Ten miršta jo žmona ir 2 iš 4 vaikų. Palaidotas priešais Bulako muziejų Egipte (be Marieto Egipte ilsisi iš garsiausias amerikiečių egiptologas Džordžas Raisneris). Tai pirmasis prancūzas, kuris ilsisi ne Prancūzijoje.
Literatūra
- Jean Vercoutter „Užmiršto Egipto beieškant“, serija „Atradimai●Archeologija“ (nr. 5), Baltos lankos, Vilnius, 1999 m.,ISBN 9955-00-027-9
- K. V. Ceramas „Dievai, kapai ir mokslininkai“, Mokslas, Vilnius, 1991 ISBN 5-420-00354-6
- L. Kortrelas „Faraonų laikais“, Mokslas, Vilnius, 1987 m.
Nuorodos
- The Monuments of Upper Egypt, 1877: (excerpt: discovery of the Serapeum, in English)
- Mariette and the Serapeum at Saqqara
- egypt4eternity.com Archyvuota kopija 2007-10-11 iš Wayback Machine projekto. Information on the Mariette Pacha exhibition at Boulogne – sur-Mer, France – 2004
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auguste Mariette, Kas yra Auguste Mariette? Ką reiškia Auguste Mariette?
Auguste MarietteAuguste MarietteGime 1821 m vasario 11 d Mire 1881 m sausio 19 d 59 metai Veikla prancuzu egiptologas Egiptologijos muziejaus Kaire įkurejasVikiteka Auguste Mariette Ogiustas Marjetas pranc Auguste Mariette 1821 m vasario 11 d 1881 m sausio 19 d prancuzu egiptologas Egiptologijos muziejaus Kaire įkurejas GyvenimasGimtajame Boulogne sur Mer miestelyje Marietas iskilo kaip talentingas autorius ir projektuotojas Savo atlyginima jis papilde kaip mokytojas Douai duodamas privacias pamokas ir rasydamas apie istorines ir archeologines temas vietiniams periodiniams leidiniams Tuo tarpu mirus jo pusbroliui Champolliono draugui ir pakeleiviui atsirado uzduotis rusiuoti jo popierius tai paskatino Marieto aistra egiptologijai Budamas savamoksiu jis emesi studijuoti senoves Egipto hieroglifus ir koptu kalba Del savo 1847 m padaryto analitinio Egipto Bulones Muziejaus Galerijos katalogo gavo nezymia vieta Luvro muziejuje 1849 m Sedincio rastininko statula atrasta A Marieto Veliau apie hieroglifa vaizduojantį antį jis pasakys Egiptietiska antis pavojingas zenklas vienu snapo kirciu ji įleidzia jums nuodu ir jus visam gyvenimui tampate egiptologu Pazintis su EgiptuTaip bedirbdamas Bulones municipaliniame muziejuje jis atranda V Denono piesta sarkofaga visa ismarginta įrasais ir imasi jį savarankiskai versti Marietas nezino kad Denonas siuos hieroglifus pertape savaip todel jie yra visiskai be prasmes Netekes vilties jis ima susirasineti su C Lenormant u ir E de Rouge Sampoljono įpediniais Prancuzijos kolegijoje egiptologijos katedroje Jie nustemba pamate kiek ziniu turi Marietas Manytina kad egiptietiskos anties įkandimas buvo tikrai nepagydomas nes Marietas vedes vyras seimos tevas nusprende palikti ramia ir saugia tarnyba Buloneje ir leistis į Egipto avantiura Isvykes į Egipta su Paryziaus muziejaus pavedimu gauti koptu manuskriptu Marietui vietine valdzia atsisako juos atiduoti Neturedamas ka veikti jis nusprendzia atsisakyti uzduoties kuria atlikti buvo įpareigotas o patiketus pinigus panaudoti ne koptu rankrasciams pirkti o visai kitam dalykui Cia isryskeja pagrindinis Marieto bruozas jis megsta rizika ir nuotykius pasitiki savimi moka greitai priimti sprendimus Darbai EgipteDidysis Gizos sfinksas 1867 m 1850 m spalio 27 d Sakaroje pamates sfinksa iki puses apnesta smeliu pradeda Memfio Serapeono archeologinius kasinejimus Memfio Serapeonas pozeminis Apio jauciu nekropolis dar ir siandien yra vienas didziausiu egiptologijos atradimu net po to kai buvo rastos mumijos Deir al Bachrje ar karaliskieji Tanio kapai Kasinejimai trunka dvejus metus per kuriuos atkasami simtas keturiasdesimt vienas sfinksas visi jie veda link nekropolio kuris bus atrastas tik 1851 m vasario 11 d A Marietas randa jaucio Apio statula Egiptologas nebeturi pinigu todel kreipiasi į Prancuzija del kredito kuri po ilgu derybu pagaliau sutinka skirti 30 tukst franku Nekropolis atkasamas ir Marietas leidziasi į jo vidu apziureti Taciau didziam jo nusivylimui daugelio milzinisku sarkofagu dangciai buvo nustumti o visos brangenybes isvogtos Marietas ir jo kompanionai randa tik du neliestus sarkofagus Del diplomatiniu keblumu tarp Prancuzijos ir Egipto pagaliau susitariama ir dezes su radiniais yra issiunciamos į Luvra Grįzes į Prancuzija Marietas tampa Luvro muziejaus konservatoriumi taciau vienoje vietoje ilgai neuzsibuna ir vel grįzta į Egipta Egipte priimamas valdovo Said pasos 1822 1863 kuris duoda jam pinigu ir parupina garlaivį Marietas iskart atnaujina kasinejimus Gizoje Sakaroje Abide Tebuose ir net Elafantinoje Netoli Serapeumo atrandama dvaro valdininko stambaus zemvaldzio Ti kapas Siame kape randamos labai vaizdzios kasdieninio turtuoliu ir vargsu gyvenimo scenos Labai intymios smulkmenos Tuo archeologai praplecia zinias apie kasdieninį senoves egiptieciu gyvenima neapsiribodami vien tik aristokratu aplinka Tokiam kapui prilygsta tik auksto valdininko Ptahotepo ir 40 metu veliau atkasto Mereruko kapas sie kapai taip pat yra netoli Serapeumo Tuo paciu atveriama ir Rahotepo mastaba A Marieto statula gimtajame mieste Jis imasi keliauti po Egipta isvalydamas sventyklu griuvesius rinkdamas stelas bei kitokius daiktus nuo godziu valstieciu kurie naudojasi tuo pasipelnymui 1859 m vasarį Siauriniame Tebu nekropolyje atrandamas karalienes Ahotep kapas su jos mumija bei gausiais papuosalais Marietas tyrineja Karnako griuvesius Jis pirmasis ismatuoja visa vietove ir patikslina Amono sventyklos konturus Ypac visam darbui gausiai naudoja fotografija kuri yra tikras luzis egiptologijos moksle 1860 m egiptologas atidaro 35 kasinejimu aiksteles taciau didziausius savo atradimus padaro Sakaroje Sioje vietoje jis randa kelis Egipto kulto daiktus pavyzdziui Rahotepo ir Nofretes statulas 1863 m A Marietas Bulake Kairo priemiestyje atidaro pirmajį Egipto muzieju 1878 m sis muziejus yra nuniokojamas Nilo potvynio todel uzdaromas 1891 m muziejus perkeliamas į Giza o 1902 m gauna nuolatines patalpas Kaire netoli Nilo didziojo tilto kuriam jo statytojas Durnjonas nepasykstejo simtmecio pradzioje labai madingu antikos stiliaus bruozu Sis muziejus yra įkurtas siekiant sustabdyti kontrabandine prekyba senienomis bei archeologinemis vertybemis 1867 m Paryziuje surengtoje pasaulineje parodoje A Marietas vadovauja Egipto paviljonui kur visu akivaizdoje isvynioja mumijas 1869 m jis yra pasamdomas sukurti scenariju bei apipavidalinima garsiajai Verdzio operai Aida kurios premjera įvyksta 1871 m gruodzio 24 d A Marieto deka atsiranda tai kas veliau taps Senienu apsaugos tarnyba ir Egipto muziejumi MirtisMarietas mire 1881 m sausio 19 d pusiau apakes Egipte Ten mirsta jo zmona ir 2 is 4 vaiku Palaidotas priesais Bulako muzieju Egipte be Marieto Egipte ilsisi is garsiausias amerikieciu egiptologas Dzordzas Raisneris Tai pirmasis prancuzas kuris ilsisi ne Prancuzijoje LiteraturaJean Vercoutter Uzmirsto Egipto beieskant serija Atradimai Archeologija nr 5 Baltos lankos Vilnius 1999 m ISBN 9955 00 027 9 K V Ceramas Dievai kapai ir mokslininkai Mokslas Vilnius 1991 ISBN 5 420 00354 6 L Kortrelas Faraonu laikais Mokslas Vilnius 1987 m NuorodosThe Monuments of Upper Egypt 1877 excerpt discovery of the Serapeum in English Mariette and the Serapeum at Saqqara egypt4eternity com Archyvuota kopija 2007 10 11 is Wayback Machine projekto Information on the Mariette Pacha exhibition at Boulogne sur Mer France 2004